- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- I2-3426-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01606-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. R. 2018 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. atliko bausmę Vilniaus PN kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis. Patalpose trūko gyvenamojo ploto, gryno oro, saulės šviesos, taip pat kilo problemų naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjas tvirtino dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyręs dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus ir kt.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Vilniaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pateikė duomenis apie kamerų tipo ir drausmės grupės gyvenamąsias patalpas, kuriose pareiškėjas atliko bausmę ginčui aktualiu laikotarpiu, vykdant jam paskirtas nuobaudas už režimo pažeidimus. Tvirtino, jog pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, jog nuteistieji į gyvenamąsias patalpas skirstomi atsižvelgiant į patalpų plotą. Teisės aktai nenumato, jog patalpoje esančius baldus privaloma įskaičiuoti į bendrą gyvenamosios patalpos plotą. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, bloginančių jo buvimą minėtoje įstaigoje, nebuvo daroma. Atsakovas paaiškino, jog Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir perduoti eksploatuoti 2006 metais. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti atskiri sanitariniai mazgai, kuriuose įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kamerose įrengti atsidarantys skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą bei galimybę vėdinti patalpas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo pateikęs Vilniaus PN administracijai skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo psichinei ar fizinei sveikatai.
Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į skundą, pateiktame teismui 2018 m. liepos 10 d., teigė, jog Vilniaus PN pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes kameroje Nr. 12D buvo 4 miegamos vietos, po 3 mėnesių įstaigos darbuotojai iš kameros išnešė vieną lovą.
Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo atsikirtimą 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu, paaiškino, kad pareiškėjo asmens byloje nėra duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu jis būtų atlikęs bausmę jo minimose kamerų tipo patalpose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovas 2020 m. liepos 22 raštu papilomai nurodė, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose, su kuo ir kokiais laikotarpiais nutiestieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, jokie teisės aktai nenustato reikalavimo kaupti ir sisteminti tiko pobūdžio duomenis pataisos namuose. Visų kamerų tipo patalpų plotai visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Pateikta pareiškėjo asmens byla.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl galimai tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN neužtikrinimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. Byla nagrinėjama pareiškėjo apibrėžto skundo dalyko ir nurodyto faktinio pagrindo ribose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą, visų pirma, kildina iš to, kad atsakovė neužtikrino jam minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos (kameros) ploto, kai pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. atliko nuobaudas kamerų tipo ir drausmės grupės patalpose.
EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, kad kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.
Savo ruožtu vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Šioje nuostatoje nėra numatyta, kad į minėtą minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą nėra įskaitomas kameroje esančio sanitarinio mazgo užimamas plotas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad Vilniaus PN drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose jam tekęs gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpoje Nr. 21K bei drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 12D. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad neturi duomenų, kiek asmenų gyveno kartu su pareiškėju minėtose patalpose, tačiau vienu metu jose yra laikoma ne daugiau asmenų negu yra įrengta miegamųjų vietų. Taigi, atsakovės atstovas nepateikė konkrečių duomenų, kiek asmenų buvo laikoma Vilniaus PN kamerose kartu su pareiškėju. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje bei koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam asmeniui, yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui pataisos įstaigų kamerose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą kameros plotą. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016).
Iš pareiškėjo asmens bylos Nr. 11839 nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 28-669(1) pareiškėjui paskirta 6 mėn. nuobauda, perkeliant jį į kamerų tipo patalpas, kurią šis atliko nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. (asmens byla {pastaba: tomų numeracija teismo sprendime pagal žalią užrašą}, 5 t., b. l. 57, 65, 71). Ant nutarimo matyti įrašas apie pareiškėjo patalpinimą į 12D patalpą. Iš Vilniaus PN direktorius 2018 m. balandžio 4 nutarimo Nr. 28-176 matyti, kad pareiškėjui, atsisakius atlikus nuobaudą grįžti į priskirtą būrį, jam skirta septynių parų nuobauda, perkeliant jį kamerų tipo patalpas (asmens byla, 5 t., b. l. 69). Ant nutarimo ranka įrašytas 21K patalpos numeris. Nutarimas pradėtas vykdyti 2018 m. balandžio 3 d. (asmens bylos 5 t., 73). Iš Vilniaus PN 2018 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 28-52 dėl nuteistojo nubaudimo matyti, kad pareiškėjas pasišalino iš kamerų tipo kameros Nr. 10, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu galėjo būti ir kamerų tipo patalpoje Nr. 10K (asmens byla, 4 t., b. l. 193). Iš Vilniaus PN 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 28-263 dėl nuteistojo nubaudimo matyti, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 10 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą kamerų tipo patalpoje Nr. 13K, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu iki 2018 m. gegužės 9 d. galėjo būti ir šioje kamerų tipo patalpoje (asmens byla, 5 t., b. l. 198).
Nustačius, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo 21K, 12D, 10K ir 13K patalpose, šios įvertintinos tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimo aspektu. Kamerų tipo patalpos Nr. 21K bendras plotas yra 13,82 kv. m (gyvenamojo ploto – 12,17 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,65 kv. m), patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietas (b. l. 20), todėl vidutiniškai vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, sudarė 4,61 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – 4,06 kv. m. Pareiškėjas taip pat atliko jam paskirtas nuobaudas drausmės grupės patalpoje Nr. 12D, kurios bendras plotas 14,89 kv. m (gyvenamojo ploto – 13,59 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,30 kv. m), patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 19), todėl vidutiniškai vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, sudarė 4,96 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – 4,53 kv. m. Pareiškėjas taip pat atliko jam paskirtas nuobaudas drausmės grupės patalpoje Nr. 10K. Minėtos patalpos bendras plotas sudaro 14,15 kv. m (gyvenamojo ploto – 12,47 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,68 kv. m), patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 124), todėl vidutiniškai vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, sudarė 4,71 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – 4,15 kv. m. Kamerų tipo patalpos Nr. 13K plotas sudaro 13,77 kv. m (gyvenamojo ploto – 12,04 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,73 kv. m), patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 124), todėl vidutiniškai vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, sudarė 4,59 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – 4,01 kv. m.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vidutiniškai pareiškėjui tekęs kameros tipo gyvenamosios patalpos ir drausmės grupės patalpos plotas atitiko tiek Konvencijos, tiek ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovės atstovo pateikti duomenys apie kameras, kuriose jis buvo laikomas, yra klaidingi. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo laikomas ne tik nurodytose, bet ir kamerose Nr. 1D, 1BI, 4BI, 5D, 17K ir 20K. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo asmens byla nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų buvęs šiose kameros tipo patalpose. Priešingų patikimų duomenų ar įrodymų šaltinių nėra nurodyta. Nenustatytų, praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui asmenų liudijimai nėra tinkama ir patikima įrodinėjimo priemonė tokio pobūdžio faktinei aplinkybei patvirtinti ar paneigti. Vilniaus PN nurodė, kad nerenka, nekaupia ir nesistemina informacijos, kokiose patalpose, su kuo ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena (b. l. 123). Nepaisant to, Vilniaus PN 2020 m. liepos 22 d. pateikė papildomą informaciją apie kamerų tipo patalpas 1D, 12D, 1K, 4D, 5D, 17K, ir 20 K (miegamųjų vietų skaičių kameroje, plotą) (b. l. 123–125). Teismas susipažinęs su pateikta informacija nenustatė, kad šiose kamerose tenkantis plotas vienam nuteistajam, jei pareiškėjas būtų buvęs jose patalpintas, neatitiktų nacionalinių ar Konvencijos reikalavimų.
Taip pat pareiškėjo teigimu, kameroje Nr. 12D buvo 4 miegamosios vietos, o ne 3, kaip nurodo atsakovės atstovas, ir šioje kameroje kartu su pareiškėju buvo laikomi dar 3 asmenys iki tol, kol po 3 mėnesių įstaigos darbuotojai iš kameros išsinešė vieną lovą. Pažymėtina, kad drausmės grupės patalpos Nr. 12D bendras plotas, kaip minėta, yra 14,89 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,30 kv. m, todėl netgi jei pareiškėjas Vilniaus PN drausmės grupės patalpoje Nr. 12D buvo laikomas su dar 3 asmenimis, pareiškėjui vidutiniškai tekęs šios gyvenamosios patalpos plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, sudarytų 3,72 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą patalpos plotą – 3,40 kv. m. Tad net ir tuo atveju, jei kamerų tipo patalpoje kažkuriuo laikotarpiu būtų buvusios įkurtos 4 miegamosios vietos, pareiškėjui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas vis tiek atitiktų teisės aktų reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl kamerose jam tenkančio ploto trūkumo turėjo nuolat gulėti lovoje, negalėjo judėti, todėl negalėjo užmigti naktimis ir kreipėsi į psichiatrą, prašydamas išrašyti jam vaistų. Iš pareiškėjo sveikatos istorijos (b. l. 21–64) matyti, kad jis iš tikrųjų kreipėsi į psichiatrą, nurodydamas, kad kenčia nuo nemigos, tačiau ši aplinkybė per se (pati savaime) nereiškia, kad pareiškėjas negalėjo užmigti dėl kameroje jam tenkančio ploto trūkumo, juo labiau kad byloje nustatyta, kad pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko tiek Konvencijoje, tiek ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas buvo uždarytas kamerų tipo ir drausmės grupės patalpose tam, kad atliktų nuobaudas, paskirtas dėl įstaigos režimo reikalavimų nesilaikymo (b. l. 15–18). Pareiškėjas, sąmoningai nesilaikydamas Vilniaus PN galiojančių elgesio taisyklių, prisiėmė riziką dėl nuobaudų taikymo, be kita ko, dėl judėjimo laisvės apribojimo, uždarant jį kamerų tipo patalpose, prarasdamas paprastoje grupėje nuteistiesiems numatytas teises.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto nesuteikimo atmestini. Atitinkamai, neįrodžius neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Taip pat pareiškėjo skunde nurodoma, kad Vilniaus PN kamerų tipo patalpose trūksta oro, nebuvo įjungiama kamerose esanti mechaninė oro šalinimo sistema, į dalį kamerų nepatekdavo saulės šviesa.
Eksploatavimo taisyklių 14.2 ir 16.9 punktuose nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos, o Eksploatavimo taisyklių 12.10 ir 13.12 punktuose reglamentuota, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 17 punktu, laisvės atėmimo vietose esančios gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti tvarkingi plastikiniai skaidraus stiklo langai, užtikrinantys natūralų šių patalpų apšvietimą, patalpose įrengtas ir dieninis bei naktinis elektros apšvietimas. Patalpos vėdinamos per langus, jose taip pat įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Tuo tarpu pareiškėjas, nurodydamas, kad kamerose nepakanka oro, kai kuriose kamerose – ir šviesos, nėra įjungiama vėdinimo sistema, nenurodė šiuos teiginius detalizuojančių aplinkybių, be kita ko, nenurodė, kokiose kamerose ir kuriais laikotarpiais pasireiškė šie trūkumai, kokie asmenys buvo laikomi kartu su pareiškėju nurodytose kamerose, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl šių pažeidimų kreiptųsi su prašymais ar skundais į Vilniaus PN administraciją ar į kontroliuojančias institucijas, kas būtų sudarę sąlygas laiku nustatyti neatitikimus ir, esant pažeidimams, juos skubiai šalinti, - todėl nurodyti argumentai atmestini kaip neįrodyti. Šiuo aspektu taip pat nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų.
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN kamerose, kuriose laikomi 3–4 asmenys, įrengtas tik vienas sanitarinis mazgas, todėl kartais, norėdamas pasinaudoti sanitariniu mazgu, turėdavo kentėti ir laukti, kol iš šios patalpos išeis kiti nutiestieji.
Eksploatavimo taisyklių 13.5 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama ne mažesnė kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktu, reglamentuojančiu sanitarinių mazgų įrengimą kamerų tipo patalpose, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Taigi, kamerų tipo ir drausmės grupės patalpų įrengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad kamerų tipo ar drausmės grupei priskirtų nuteistųjų patalpose turi būti įrengiama viena sanitarinio mazgo patalpa, skirta šiose patalpose laikomiems asmenims. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerose ar drausmės grupės patalpose turi būti įrengiama tiek sanitarinio mazgo patalpų (kabinų), kiek jose įrengta miegamųjų vietų. Iš byloje esančių Vilniaus PN patalpų schemų (b. l. 19–20) matyti, kad patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti sanitariniai mazgai, minėtose kamerose, be pareiškėjo buvo laikomi daugiausiai dar 2 asmenys, todėl teismas vertina, kad Vilniaus PN sudarė pareiškėjui tinkamas sąlygas naudotis sanitariniais mazgais.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuotina, kad byloje nėra nustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo P. R. skundą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą