Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-383-245/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-22
Bylos Nr.
1A-383-245/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Danutė Giačaitė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
G. G.
Advokatai
Marytė Vietaitė, Kęstutis Kalinauskas
Kategorijos
  • 2.4.6Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-383-245/2015

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00385-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistojo G. G. gynėjams advokatams Marytei Vietaitei, Kęstučiui Kalinauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-12-07 iki 2015-01-07.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas už tai, kad įvykdė svetimo turto vagystę įsibrovęs į patalpą bei saugyklą, t. y. 2014 m. gruodžio 7 d., apie 20.40 val., per nerakintas duris įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, operatorinę, kur iš saugyklos - kasos aparato stalčiaus - pagrobė 80 litų, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 80 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde G. G. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, paskiriant jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, todėl priėmė neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį. Apylinkės teismas neatsižvelgė, kad pagal jam inkriminuoto straipsnio sankciją galimos ir kitos alternatyvios bausmės, ne tik laisvės atėmimas. Be to, jam nepagrįstai nepritaikytas BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Teismas neįvertino, kad jis turi draugę, su ja gyvena ir augina sūnų, gimusį 2014-03-16. Taip pat turi du nepilnamečius vaikus, kuriais rūpinasi, auklėja, sudaro būtinas sąlygas jų vystymuisi. Apeliantas nurodo, jog administracinių nuobaudų neturi, 2014-02-20 nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus vykdė – dirbo ir buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Pagrobta pinigų suma nėra didelė – 23,17 eurų, žala nepadaryta, nes pinigus iš karto grąžino, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir davė nuoseklius, teisingus parodymus, todėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Bausmės tikslai bus pasiekti ir skiriant švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, areštą arba baudą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. G. G. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas, motyvuojant, jog bausmės tikslai gali būti pasiekiami paskiriant švelnesnę bausmę.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas G. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas nuo pirmosios apklausos momento kaltu prisipažino visiškai (b. l. 100-101), nuoseklius parodymus davė ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. G. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog tokiam jo poelgiui turėjo įtakos per didelis išgertas alkoholio kiekis, apylinkės teisme taipogi pažymėta, kad jei būtų buvęs blaivus, nebūtų ėjęs vogti pinigų iš degalinės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui, t. y. norint skirti nuteistajam švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, būtina nustatyti bent dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir bent vieną aplinkybę, numatytą BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, tačiau, jau minėta, konstatuota tik viena G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat byloje nėra duomenų, jog G. G. vienas išlaiko tris mažamečius vaikus, kurių, nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam prižiūrėti. Mažamečių vaikų turėjimas nėra kuo nors ypatinga aplinkybė. Apeliantas yra išsiskyręs, gyvena su sugyventine, ir nors vaikai gyvena kartu su juo, tačiau jie turi motiną, kuri taip pat dalyvauja vaikų auklėjime, jais rūpinasi, teikia jiems materialinį išlaikymą (b. l. 144-145). Taigi, nesant 62 straipsnio 2 dalies taikymui būtinų sąlygų visumos, apelianto teiginys, kad minėtas straipsnis jam nepritaikytas nepagrįstai, atmetamas.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog surinkta rašytinė bylos medžiaga nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai. Nors apeliantas yra jauno amžiaus, gim. 1987 m., tačiau su teisėsaugos institucijomis susiduria nebe pirmą kartą. Įstatymų imperatyvus jis sistemingai pažeidinėja nuo pat paauglystės, pirmą kartą dėl pasikėsinimo įvykdyti slaptą svetimo turto vagystę buvo teisiamas tik sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima atsakyti baudžiamąja tvarka, t. y. keturiolikos metų. Tačiau ankstyvas teisėsaugos institucijų įsikišimas į G. G. gyvenimą jo nusikalstamų nuostatų nepakeitė, paskirta švelni bausmė nebuvo efektyvi, nuteistasis vėl nusikalto. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir pastaroji nusikalstama veika padaryta būtent bausmės vykdymo atidėjimo metu. Todėl G. G. skundo teiginiai, kad jis vykdė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus – buvo užsiregistravęs darbo biržoje ir dirbo, laikytini niekiniais, nes nuteistasis neišpildė pagrindinės bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, t. y. nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Be to, bylos medžiaga liudija, kad G. G. bausmės vykdymo atidėjimo metu galimai nusikalto ne kartą. 2014-12-11 yra priimtas Marijampolės rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis G. G. atžvilgiu dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę, veikiant bendrininkų grupėje du dviem nepilnamečiais. Nors šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, tačiau tokia informacija apeliantą charakterizuoja taip pat neigiamai.

Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad administracinių nuobaudų neturi, tačiau susipažinus su išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, matyti, kad G. G. yra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – ne kartą vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, nes šios teisės nėra įgijęs. Nė viena jam skirtų piniginių baudų nėra sumokėtos, dalis nuobaudų vykdymo nutraukta suėjus senaties terminui, tačiau paskutiniai padaryti pažeidimai galioja, nes priteistos baudos nėra išieškotos. Taigi ir ši informacija G. G. charakterizuoja ne iš gerosios pusės, priešingai, kaip piktybinį Kelių eismo taisyklių pažeidėją, keliantį grėsmę tiek savo paties, tiek aplinkinių saugumui. Kalvarijos seniūnijos seniūno pavaduotojos apeliantas charakterizuojamas kaip ūmaus būdo, konfliktiškas, neatsakingas. Šiuos teiginius netiesiogiai patvirtina ir byloje esantis išrašas iš Sodros duomenų bazės apie G. G. darbovietes. Apeliantas iš viso yra pakeitęs devynias darbovietes, tačiau nė vienoje iš jų nesugebėjo išdirbti net pusmečio, G. G. nesisekė dirbti ir individualiai, įsigijus verslo liudijimą dirbta tik mėnesį. Visa tai patvirtina, jog nuteistajam trūksta brandaus ir atsakingo požiūrio į darbą kaip legalų pragyvenimo šaltinį.

Apygardos teismas įvertina aplinkybę, kad G. G., neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 straipsnį jis laikytinas recidyvistu. Vadovaujantis BK 27 straipsnio, 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi bausmės vykdymo atidėjimas nuteistojo teigiamai nekoregavo, todėl dar kartą parodyti pasitikėjimą nuteistuoju teisėjų kolegija neturi pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, analogiškos nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai (b. l. 54-56). Todėl aiškus nenoras laikytis įstatymų ir polinkis daryti priešingus teisei veiksmus, negali būti toleruojamas. Kolegijos vertinimu, kitos rūšies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, paskyrimas, nepakeis G. G. teisei priešingo elgesio. Būtent apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Tai, jog apeliantas mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. G. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą paskirta iš esmės minimali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl bausmė tikrai nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Be to, visiškai pagrįstai nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl paskirtos galutinės vienų metų laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bausmę G. G. individualizavo tinkamai, skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam G. G., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš 2015-04-07 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-1460 matyti, kad advokatė Marytė Vietaitė, pateikusi advokato orderį Nr. 390870, teikia antrinę teisinę pagalbą G. G. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iki 2015-04-08 yra 28,95 Eur (b. l. 157).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš G. G. nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu advokatė M. Vietaitė buvo atleista nuo tolimesnio dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime, nes nuteistasis G. G. bylos nagrinėjimui pagal susitarimą buvo pasikvietęs advokatą Kęstutį Kalinauską. Kadangi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta advokatė realiai nuteistojo neatstovavo, todėl pateikta pažyma yra nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai Danutė GiačaitėViktoras Preikšas