Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį - galutine 2 metų laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - galutine 40 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - galutine 40 parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - galutine 54 parų arešto bausme (bausmę atlikęs),

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. jis 2020 m. spalio 27 d. apie 14.45 val. namo, (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinės bendro naudojimo koridoriuje kilus žodiniam konfliktui su A. B. dėl koridoriuje gulėjusio šuns, būdamas bute Nr. (duomenys neskelbtini) prie atidarytų buto durų, tyčia iš su savimi turėto dujų balionėlio papurškė dujų nukentėjusiajam A. B., buvusiam bendro naudojimo koridoriuje prie atidarytų buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, į akis, tokiu būdu nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį cheminiu I laipsnio ragenų ir vokų nudegimu.

A. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jų kieme vaikšto šuo. Jie sėdėjome virtuvėje su D. V., gėrė alų. A. B. pradėjo spardyti šunį, pradėjo rėkti „ką tu narkomane“, nes D. pradėjo rėkti ant nukentėjusiojo. Šis pradėjo daužytis. D. uždarinėjo duris. Jis išėjo ir papurškė dujų, nes tai buvo savigyna, nes norėjo uždaryti duris. Šuo pradėjo inkšti ir jie išgirdo, kad šunį spardo į duris. D. pasižiūrėjo ir paklausė, ką A. B. daro. D. pasižiūrėjo pro durų akutę. Nukentėjusysis daužė duris, dėl to jis atidaręs duris pradėjo purkšti balionėlį. Duris atidarė, kad nukentėjusįjį atbaidyti. Atbaidė su dujų balionėliu, papurškė juo. Jiems pasakė, kad „šakės“ ir nubėgo pas save namo, iškvietė policiją. Policija atvažiavo ir jį iš karto nuvežė į areštinę. Jis negalėjo parašyti pareiškimo, nes A. B. parašė pirmas. Jis buvo išgėręs alaus. gal 2 litrus ir degtinės 150 gramų, tačiau viską gerai prisimena.

Nukentėjusysis A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną su savo žmona grįžinėjo iš laidotuvių. Gulėjo šuo, kuris pradėjo urgzti. Jis tą šunį atstūmė. Jo žmona atrakino duris. Tuo metu atsidarė (duomenys neskelbtini) buto durys, išėjo D. V., kaltinamasis jį pašaukė vardu. Jis atsisuko ir jam papurškė dujų. Žmona jį nusivedė į virtuvę, iškvietė policiją. Policija atvažiavo, po ko jį išvežė į ligoninę. Jam buvo pirmo laipsnio nudegimas, buvo išrašyti vaistai. Jis nereiškia gydymo išlaidų, nes atsisako pretenzijų, nes asocialūs žmonės. Šuo gulėjo prie durų, šuo yra pastoviai paleistas. Šuo atsistojo ir pradėjo urgzti, pasišiaušė kailis. Jis nežino, kaip ilgai purškė, bet užteko, kad jis nieko nematytų. Jis buvau truputį išgėręs, iki 100 gramų, nes buvo laidotuvėse.

Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną buvo laidotuvėse. Su vyru grįžo namo. Norint užeiti namo reikia praeiti bendrą koridorių. Prie tų durų gulėjo šuo, kuris atsistojo ir pradėjo urzgėti. Vyras šį atstūmė. Šuo trenkėsi į duris ir nubėgo. Ji nuėjo į priekį, kadangi turėjo raktus. Atrakindama duris išgirdo, kaip pašaukė jos vyrą. Ji pamatė, kaip purškė vyrui į akis dujas. Ji nuvedė vyrą namo. Paėmusi vyro telefoną iškvietė policiją. Šiai atvykus išėjo į lauką. Vyrui iškvietė greitąją, ir jį išvežė. Policininkai bandė prisibelsti į kaimynų duris, tačiau šie durų neatidarė. Vyrui buvo pirmo laipsnio ragenos nudegimas. Vyras buvo lengvai išgėręs. Šuo gulėjo prie pat durų. Gavosi, kad šuniukas trenkėsi į duris.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad paskambino žmonės ir pasakė, jog kaimynų šuo išbėgo ar gulėjo, jog įvyko ginčas ir kaimynas kitam kaimynui papurškė dujų. Tų kaimynų, kuier galimai dujų papurškė, namie nebuvo. Jie pabendravo su nukentėjusiaisiais. Nukentėjusysis buvo po akių operacijos, išvažiavo su greitąja medicinos pagalba. Užėjus į butą jautėsi aitrus kvapas. Jiems paaiškino, kad papurškė dujų dėl įvykusio ginčo dėl šuns, kuris užpuolė. Kaltininko namuose nebuvo, durų niekas neatidarė.

Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo diena apie 14:00 val. Jie žiūrėjo namie televizorių. Išgirdo smūgį į duris, šuo pradėjo klykti. Ji atidarė duris pasižiūrėti, kame reikalas. Pamatė A. B., kuris buvo agresyvus. Ji pasakė „ką tu darai“, kam tu tą šunį spardai. A. B. pradėjo brautis į namus. Ji norėjo uždaryti duris. A. B. buvo su žmona. Žmona jį į šalį pastūmė ir pradėjo tą patį daryti. Ji pasakė „ką jūs darote“, kam tas duris spardote. Pasidarė triukšmas. Atėjo A. S., pasakė pasitraukti ir papurškė tų dujų, kad šie apsiramintų. A. B. su žmona atsitraukė nuo durų, ir jie uždarė duris. Po to ėjo šuns ieškoti. Rado kitame rajone. A. S. kažką sumaišė, nes jį ne tą patį vakarą policija išvežė.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad namo gyventoja pranešė, jog kaimynas laiptinėje papurškė vyrui dujų į akis (b. l. 3).

Iš A. B. pareiškimo matyti, kad 2020 m. spalio 27 d. 14.30 val. grįžtant iš kapinių ir užėjus namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrajame koridoriuje gulėjo kaimynės D. V. šuo. Jau žengiant į koridorių, šuo puolė ant vyro A. B.. Vyras nustūmė šunį su koja norėdamas apsiginti. Jau užėjus į kitą koridorių kaimynės sugyventinis, atsidaręs duris, pašaukė jos vyrą, jis atsisuko ir jam tiesiai į akis papurškė dujų. Prašo pagalbos, nes šeima yra asociali ir gerianti, galimai buvo visi girti (b. l. 4).

Iš A. B. pareiškimo matyti, kad 2020 m. spalio 27 d. apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini) namo, bendrajame koridoriuje, kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, A., jam, be jokios priežasties papurškė ašarinių dujų į akis, dėl ko jam buvo padarytas 1 laipsnio akių uždegimas. Prašo kaltą asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 5).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti apžiūros objektas – namas, (duomenys neskelbtini). Namas dviejų aukštų. Turi kelis atskirus įėjimus. Patenkama į namo pirmo aukšto koridorių per mėlynos spalvos durų apvadus. Tiesiai iškart įėjus yra buto durys pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), pasukus į kairę pusę, patenkama į patalpą, kurioje kairėje pusėje medinės durys, nepažymėta, koks butas. Dešinėje pusėje durys pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (b. l. 7, 9-10).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti perklausytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC). Iš įrašo stenogramos matyti, kad 2020 m. spalio 27 d. BPC paskambino A. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad bendrame namo koridoriuje šuo puolė jos vyrą. Vyras spyrė šuniui. Iš buto iššoko kaimynas ir pripurškė dujų vyrui į akis (b. l. 13, 15).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. B. savanoriškai pateikė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašą (b. l. 31).

Iš medicinos dokumento išrašo matyti, kad 2020 m. spalio 27 d. A. B. kreipėsi į gydymo įstaigą, kadangi kaimynas pripurškė ašarinių dujų į akis. Apžiūros metu A. B. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jis pats teigė jog šiandien vartojo alkoholį. Jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas (b. l. 32).

Iš medicinos specialisto išvados matyti, kad A. B. nustatytas cheminis I laipsnio ragenų ir vokų nudegimas, kuris galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, papurškus ašarinėmis dujomis, prieš kreipiantis medicininės pagalbos (2020 m. spalio 27 d.). Nustatytas cheminis I laipsnio ragenų ir vokų nudegimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų pasekmės vertinamos tada, kai gydymas baigtas ir panaudotos visos reabilitacinės priemonės, net ne anksčiau kaip praėjus 120 dienų po patirtos traumos (b. l. 34-35).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo bei fotonuotraukos matyti, kad A. B. nuotraukoje Nr. 3 atpažino A. S., kuris 2020 m. spalio 27 d. apie 14. 30 val. adresu (duomenys neskelbtini), pripurškė dujų jos vyrui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), į akis. Asmenį atpažįsta iš veido bruožų, ausų, kirpimo. Garantuotai ir nenuginčijamai yra užtikrinta, kad tai šis asmuo (b. l. 39-41).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo susiskambinta su nukentėjusiuoju A. B. ir jo pasiteirauta, ar jis filmuoja savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris iš bendro naudojimosi koridoriaus pusės. A. B. paaiškino, kad įvykio metu, t. y. 2020 m. spalio 27 d. vaizdo kamera prie buto durų nebuvo įrengta, o ją įrengė tik 2020 m. lapkričio 26 d. (b. l. 58).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. spalio 27 d. apie 14.48 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyrui kaimynas pripurškė dujų. Atvykus į juos kreipėsi A. B., kuri paaiškino, kad šiandien kartu su vyru A. B. grįžo namo ir bendrame koridoriuje rado gulintį šunį, kuris juos puolė. A. B. gindamasis tą šunį nustūmė su koja. Vėliau išėję kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto, t. y. D. V. ir A. pradėjo konfliktuoti, A. pripurškė A. B. į akis dujų. Su kaimynais pabendrauti nepavyko, buto durų niekas neatidarė. Į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada ir A. B. išsivežė į Lazdynų ligoninę. Iš A. B. priimtas pareiškimas į Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad A. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. B..

A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės pripažino savo objektyviai atliktus veiksmus dėl dujų purškimo, tačiau kaltę neigė teisindamasis, kad tai buvo jo gynyba.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013).

Iš apklaustų asmenų parodymų visumos teismas nustatė, kad A. S. papurškė dujas ir sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, kai tam nebuvo nei poreikio, nei būtinybės, nei nekilo pagrindas gintis nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis A. B. ir liudytoja A. B. teisme vienodai nurodė, kad A. S. pašaukė nukentėjusįjį vardu ir papurškė šiam dujas į akis. Liudytojas A. K. teisme nurodė, kad atvykus dėl konflikto koridoriuje jautė aitrus dujų kvapas. Medicinos specialistai nustatė, kad dėl papurkštų dujų nukentėjusiajam buvo padarytas cheminis pirmo laipsnio ragenų ir vokų nudegimas. Dujų papurškimo faktą patvirtino ir teisme liudytoja D. V.. Tokiu būdu byloje neginčijamai nustatyta, kad A. S. tyčia papurškė dujas nukentėjusiajam, dėl ko šis patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas išnagrinėjęs bylą A. S. veiksmuose nenustatė būtinosios ginties sąlygų, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad jis neturėtų atsakyti baudžiamąja prasme. Išnagrinėjus bylą yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusysis A. B. netinkamu elgesiu pavartojo smurtą koridoriuje buvusio šuns atžvilgiu, tačiau dėl to pagrindo A. S. atlikti neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu nekilo. Žalos padarymas nukentėjusiajam galėtų būti pripažįstamas teisėtu tik tais atvejais, kai žala padaroma laikantis įstatymo numatytų reikalavimų dėl būtinosios ginties sąlygų. Kaltininkas A. S. įvykio metu be pagrindo rodė iniciatyvą aiškintis su nukentėjusiuoju, kai reikšti pretenzijas dėl nukentėjusiojo elgesio pradėjo šuns savininkė liudytoja D. V.. A. veiksmai pašaukiant nukentėjusįjį ir purškiant dujas nebuvo reikalingi, jie neatitiko būtinos gynybos sąlygų, buvo puolamojo pobūdžio ir neadekvatus savos asmenybės demonstravimas. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo elgesys įvykio metu nėra pagrindas konstatuoti A. S. nusikalstamą elgesį kaip padarytą veikiant būtinosios ginties sąlygomis. Įvykio situacija, konfliktas, objektyviai kaltinamojo atlikti veiksmai ir turėti tikslai akivaizdžiai įrodo, kad A. S. savo elgesiu veikė sąmoningai siekdamas žalos nukentėjusiajam, o ne norėdamas gintis.

Tokiu būdu teismas byloje surinktų ir posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu pripažįsta, jog kaltinamasis A. S. tyčia papurškė ašarines dujas A. B. į veidą padarydamas jam akių junginių I (laipsnio) nudegimą, taip ne tik sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, bet ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, todėl tokie kaltinamojo A. S. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką A. S. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Sprendžiant A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, A. S. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

A. S. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas 6 kartus, bausmes atlikęs, teistumui neišnykus padarė naują nusikalstamą veiką (b. l. 89-94), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 87-88). A. S. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 86), turi nuolatinę gyvenamą vietą, kaltę pripažino iš dalies, po nusikalstamos veikos padarymo, turimais duomenimis, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai vartojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutrikimai vartojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (b. l. 98). VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas stacionare nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Jam nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) epizodas be psichozės simptomų (b. l. 99). Respublikiniame priklausomybės ligų centre įrašytas nuo (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų vartojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 100). Atsižvelgdamas ir vertindamas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo mato galimybę ir pagrindą A. S. skirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bet su įpareigojimais, kurie priverstų asmenį kontroliuoti savo elgesį ateityje ir nebenusikalsti.

A. S. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-81) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina, kaip nebereikalinga.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 18,80 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 53-54). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų A. S. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

Nagrinėjamu civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju pripažįsta, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, turi būto tenkinamas ir ieškovei priteistinos jos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – CD laikmeną su garso įrašu (b. l. 15) – paliktinas saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendė:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per pirmą bausmės mėnesį atlyginti priteistą turtinę žalą ir visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

Iš A. S. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 18,80 Eur (aštuoniolika eurų ir aštuoniasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmeną su garso įrašu palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.