- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-18
- Bylos Nr.
- I-1767-621/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- H. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. T. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. kovo 13 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo H. T. skundas (2–6 b. l.), kuriuo prašoma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. T. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (97 b. l.). Savo skunde H. T. nurodė, jog 2013 m. spalio 23 d. atvykus į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę ir pabendravus su pareigūnu, kuris jį pažino, kaip kartu dirbusį policijoje asmenį, parašė prašymą areštinės vadovui, kuriame informavo, jog yra buvęs pareigūnas ir paprašė laikyti atskirai nuo kitų nuteistųjų ar suimtųjų kaip nustatyta teisės aktuose. Minėtą dieną jo prašymas buvo įdėtas į jo asmens bylą, o pati byla pažymėta sutartiniu žymėjimu, jog yra buvęs pareigūnas. 2013 m. spalio 24 d. atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo patalpintas į kamerą, kaip buvęs pareigūnas, t. y. su kitais nuteistaisiais, kurie yra buvę pareigūnai ar valstybės tarnautojai. Nurodo, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje bendravo su VTT pareigūnais ir su įstaigos direktoriumi, kuriems smulkiai paaiškino, kur dirbo ir kokiose pareigose. Minėti pareigūnai užtikrino, jog bausmę atliks Vilniaus pataisos namuose atskirajame sektoriuje Sniego g. 2, Vilnius. 2013 m. lapkričio 3 d. vakare buvo informuotas, jog 2013 m. lapkričio 4 d. išvyks į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją trečiąją valdybą atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2013 m. lapkričio 4 d. bandė aiškintis, kodėl jis yra etapuojamas į įkalinimo įstaigą kaip eilinis pilietis, o ne į įstaigą, kurioje bausmę atlieka buvę pareigūnai ir valstybės tarnautojai, nors visus dokumentus buvo pristatęs, kurie patvirtina jo teiginius. Pažymėjo, jog jo argumentai, kad dar kartą patikrintų jo asmens byloje esančius dokumentus ir įsitikintų, kad įvyko klaida, niekam buvo neįdomūs, bet aiškiai buvo paaiškinta, kad jei nevyks, tai bus vertinama kaip pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas ir pasipriešinimas pareigūnams. Etapuojant buvo patalpintas nuo kitų nuteistųjų atskirai tik dėl konvojaus (viešojo saugumo) pareigūnų supratingumo (tai išgelbėjo jo gyvybę), o tai nepatiko kitiems nuteistiesiems, kurie jau buvo gerai informuoti apie jo statusą, t. y., jog yra buvęs pareigūnas. 2013 m. lapkričio 4 d. atvykus į įkalinimo įstaigą buvo patalpintas į baudos izoliatorių. Būnant baudos izoliatoriuje, kitų kalinių teroras tęsėsi iš gretimų kamerų, sklido įvairiausi grasinimai jo atžvilgiu, specialiai naktimis triukšmavo su tikslu jam neleisti miegoti, taip sukėlė pareiškėjui psichologinį stresą, diskomfortą ir kitas neigiamas emocijas. Šitaip kalėjo apie tris savaites. Visas aplinkybes patvirtina dokumentai iš jo asmens bylos, rašytinė rekomendacija dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus 2013 m. spalio 30 d. Nr. 69/06-1240. Tiek VTT pareigūno parašas, tiek ir direktoriaus parašas patvirtina nukreipimą į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiąją valdybą. Šiems pareigūnams buvo gerai žinoma, jog pareiškėjas yra buvęs pareigūnas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus asmens bylos 2013 m. spalio 31 d. pažyma Nr. 1220 prie konvojuojamojo ypatingų požymių nurodyta: buvęs pareigūnas, minėtas požymis paryškintas ir aiškiai matomas. Tarnybinio tyrimo dėl nuteistojo H. T. perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiosios valdybos į Vilniaus pataisos namų atskirąjį sektorių, esantį Sniego g. 2, Vilniaus, išvadoje 2013-11-07 Nr. 35(1)-80 nurodyta, kad byloje buvo rasti dokumentai, patvirtinantys nuteistojo H. T. tarnybą Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinėje „Aras“. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmais buvo pažeisti įstatymai, pažeistos jo teisės, dėl to jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos – neturtinę žalą. Prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (96 b. l.). Pateikė atsiliepimą (85–92 b. l.), kuriame teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, jog kaip matyti iš teismui pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus įskaitos skyriaus 2015-03-26 pažymos Nr. 69/06-10733, pareiškėjas kalėti į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą buvo etapuotas 2013-10-24 ir laikytas iki 2013-11-04. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu matyti, kad jis buvo laikomas kameroje Nr. 25. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013-09-30 Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planą Nr. 20/01-2827, kamera Nr. 25 buvo skirta buvusiems ar esantiems valstybės politikams, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams. H. T. 2012-12-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsniu „į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą“, 2013-10-31 Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažyma Nr. 1220, nukreiptas atlikti bausmę į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.
Šiaulių tardymo izoliatorius, vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1 R-116, bei atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-11-12 raštą Nr. 1S-3518 Dėl nuteistojo H. T., sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti. Tyrimo metu nustatyta, kad Kalėjimų departamentas nurodo, kad siekdami nedelsiant išsiaiškinti pranešime nurodytas aplinkybes nustatė, jog nuteistasis H. T. į Šiaulių TI atvyko 2013-10-24. 2013-10-29 Šiaulių TI raštu Nr. 14/01-20925 kreipėsi į rinktinę „Aras“ dėl informacijos apie nuteistojo H. T. tarnybą teisėsaugos institucijose pateikimo. 2013-10-29 iš rinktinės „Aras“ buvo gautas pranešimas Nr. 137-S-442, kuriame nurodyta, kad nuo 1992-01-20 iki 1993-03-08 rinktinėje „Aras“ dirbo H. K., A. 2013-11-04 nuteistasis H. T. iš Šiaulių TI buvo konvojuotas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (3 – ąją valdybą) atlikti laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgiant į tai, kad rinktinės „Aras“ rašte Nr. 137-S-442 buvo pateikta informacija apie rinktinėje „Aras“ dirbusį pareigūną H. K., turintį analogiškus asmens duomenis, kaip ir H. T.. Kalėjimų departamentas rašte taip pat nurodo, kad iš Šiaulių TI gavo 2013-11-06 raštą Nr. 14/01-21611, kuriame teigiama, kad siekiant išsiaiškinti nuteistojo H. T. statusą iki nuteisimo, buvo išsiųsti paklausimai į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir į rinktinę „Aras“. Gautuose atsakymuose buvo nurodyta, kad H. T. šiuose padaliniuose netarnavo. Kalėjimų departamentas pažymi, kad šie Šaulių TI rašte išdėstyti teiginiai nevisiškai atitinka rinktinės „Aras“ atsakymo turinį, nes rašte Nr. 137-S-442 buvo pateikta informacija apie šiame padalinyje dirbusį pareigūną H. K., nurodant jo tėvo vardą ir tarnybos laikotarpį. Kalėjimų departamentas pažymi, kad tokios informacijos turėjo pakakti tam, kad būtų nedelsiant pasikalbėta su H. T. ir kreiptasi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos H. T. pavardės keitimo faktui nustatyti. Toliau Kalėjimų departamentas nurodo, kad Šiaulių TI rašte taip pat teigiama, kad paaiškėjus duomenims apie galimą H. T. tarnybą teisėsaugos institucijoje, toliau buvo aiškinamasi dėl aktualių aplinkybių ir įvykusio pokalbio su H. T., kurio metu H. T. paaiškino, kad anksčiau jo pavardė buvo kita – „K.“ (pavardė pakeista 1993-09-04). Nustačius pavardės keitimo faktą, Šiaulių TI administracija pakartotinai išsiuntė paklausimą rinktinei „Aras“, tačiau neįsitikinus dėl H. T. statuso, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis („Nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigą“), nuteistasis H. T. 2013-11-04 buvo konvojuotas laisvės atėmimo bausmę atlikti į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (3 – ąją valdybą). Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad nuteistąjį H. T. Šiaulių TI administracija privalėjo paskirti laisvės atėmimo bausmei atlikti į Vilniaus pataisos namų atskirąjį sektorių, tačiau pažeidžiant Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-71 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. V-30 redakcija), nuteistasis nepagrįstai buvo paskirtas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (3 – ąją valdybą).
2013-11-22 Šiaulių TI užregistruotas Įskaitos skyriaus vyresniosios specialistės I. K. 2013-11-22 paaiškinimas Nr. 11/01-28220, kuriame ji nurodo (paaiškinimo tekstas redaguotas), kad 2013-10-28, laikinai vykdydama Įskaitos skyriaus viršininko funkcijas, peržiūrėjo nuteistojo H. T. asmens bylą, kurioje buvo įsiūtas H. T. ranka rašytas prašymas dėl tarnybos Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinėje „Aras“ ir Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Ji Įskaitos skyriaus inspektorei, atsakingai už nuteistųjų nukreipimą pagal nuosprendžius į atitinkamas Kalėjimų departamento įstaigas bei kokybišką dokumentų, asmens bylų tvarkymą, nurodė išsiųsti užklausimą į Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“, nes 2013-10-25 buvo kreiptasi tik į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Ji nurodo, jog tam, kad nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatos, 2013-10-30 buvo pradėta ruošti H. T. etapavimui į pataisos namus ir tą pačią dieną gavo rinktinės „Aras“ 2013-11-29 raštą Nr. 137-S-442, kuriame buvo nurodyta, kad H. T. rinktinėje nedirbo; nuo 1992-01-20 iki 1993-03-08 dirbo H. K., Aleksandro. Dėl gautoje pažymoje nurodytų duomenų, kad H. T. nedirbo, o dirbo H. K., Aleksandro, ji dar kartą patikrino asmens bylą ir byloje esančią Informatikos ir ryšių departamento pažymą su H. T. duomenimis. Pažymoje buvo nurodyta, kad ankstesnė H. T. pavardė – K., tačiau nebuvo nurodytas laikotarpis, nuo kada T. pakeitė pavardę. Kadangi H. T. asmens byloje esančiame jo paties rašytame prašyme nurodyta, kad jis yra H. T., neminima, jog jis galėjo turėti kitą pavardę, dėl nustatytų aplinkybių ji nurodė Įskaitos skyriaus inspektorei I. M. išsiaiškinti neatitikimus. Pažymi, kad iš rinktinės „Aras“ gautoje pažymoje asmenį identifikuoti leidžiančių duomenų (asmens kodo, ar gimimo datos) nurodyta nebuvo. Dėl šių neatitikimų 2013-10-30 buvo kreiptasi į Vidaus tyrimų skyrių, kad aplinkybės būtų patikslintos su pačiu nuteistuoju H. T.. 2013-10-30 dienos pabaigoje Vidaus tyrimų skyrius ją informavo, kad H. T. patvirtino, jog ankstesnė jo pavardė buvo K.. I. K. nurodo mananti, kad laikotarpiu nuo 2013-10-28 iki 2013-10-30, kai laikinai vykdė Įskaitos skyriaus viršininko funkcijas, tinkamai vykdė pareigas ir pažeidimo nepadarė.
2013-11-29 Šiaulių TI Įskaitos skyriaus inspektorė I. M. pateikė paaiškinimą Nr. 11/01-29158, kuriame nurodo (paaiškinimo tekstas redaguotas), kad gavusi H. T. asmens bylą, ji pagal turimą informaciją kreipėsi į Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“ ir į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Iki 2013-10-30 negavo dokumentų, patvirtinančių, kad H. T. – buvęs ar esantis valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnas, todėl vadovaudamasi Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos, patvirtintos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007-02-28 įsakymu Nr. V-61, VII skirsniu, 2013-10-30 H. T. paruošė konvojavimui į pataisos namus, kad nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatos. Savo paaiškinime I. M. nurodo, kad 2013-10-30 apie 15.00 val. iš rinktinės „Aras“ gavo 2013-10-29 raštą Nr. 137-S-442, kuriame buvo nurodyta, kad H. T. rinktinėje nedirbo; nuo 1992-01-20 iki 1993-03-08 dirbo H. K., Aleksandro. Dėl gautoje pažymoje nurodytų duomenų (kad H. T. nedirbo, o dirbo H. K., Aleksandro) 2013-10-30 dieną ji kreipėsi į Vidaus tyrimų skyrių, kad pažymoje nurodytos aplinkybės būtų patikslintos su pačiu nuteistuoju H. T.. 2013-10-30 dienos pabaigoje Vidaus tyrimų skyrius ją informavo, kad H. T. patvirtino, esą ankstesnė jo pavardė buvo K.. Taip pat 2013-10-30 iš Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos buvo gautas medicininis pažymėjimas Nr. 76/10-775, kuriame nurodyta, jog H. T. etapu vykti negali. Savo paaiškinime ji nurodo, kad apie visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir esamą situaciją ji 2013-10-31 informavo Įskaitos skyriaus viršininką R. L. bei dėl motyvuotos išvados dėl H. T. rengimo – Socialinės reabilitacijos skyrių, o H. T. konvojavimą iš 2013-10-31 perkėlė į kitą artimiausią etapo dieną, t. y. į 2013-11-04. Savo paaiškinime ji nurodo, kad, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007-01-28 įsakymu Nr. V-61, 105 punktu, motyvuota išvada ir pažyma paštu siunčiamos Kalėjimų departamento direktoriui. Gavus patvirtintą išvadą, išduodama paskyra konvojavimui. Atsižvelgdama į Šiaulių tardymo izoliatoriuje taikomą praktiką (nepažeisti 10 dienų termino etapuoti nuteistąjį į pataisos namus), nesant iš Kalėjimo departamento paskyros dėl suimtojo H. T. konvojavimo į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2, visą surinktą reikiamą dokumentinę medžiagą ji įdėjo į konvojuojamojo asmens bylą, ir H. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo direktoriaus 2011 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. V-30 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 4/07-71 „Dėl nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 ir 1.3 punktais, 2013-11-04 buvo konvojuotas į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iąją valdybą (2013-10-30 rekomendacija Nr. 69/06-4240). Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad H. T. į Šiaulių TI buvo konvojuotas 2013-10-24, o išvyko 2013-11-04, visų reikiamų dokumentų paruošimui turėjo tik 5 darbo dienas, mano, kad tinkamai vykdė Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 1/01-237 patvirtinto Įskaitos skyriaus inspektoriaus pareigybės aprašymo 8 ir 9.3 punktų nuostatas. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat asmeniškai nenurodė priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sutrikdytą sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo H. T. skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, jog Šiaulių tardymo izoliatorius 2013 m. lapkričio 4 d., pažeidžiant galiojančius teisės aktus (jis – buvęs policijos pareigūnas dirbo Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinėje „Aras“), jį etapavo atlikti laisvės atėmimo bausmę ne į Vilniaus pataisos namų atskirąjį sektorių Sniego g. 2, Vilniaus m., bet į Pravieniškių pataisos namus.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Suėmimo vykdymo tvarka ir sąlygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme. Šio įstatymo III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygos. Suėmimo vykdymo režimą Suėmimo vykdymo įstatymas apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visumą (9 straipsnio 1 dalis). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: 1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; 2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; 3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad ši asmenų grupė, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso, reglamentuojančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei, turi teisę būti laikoma atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose. BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra šie: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.
Nustatyta, kad pareiškėjas H. T. į Šiaulių tardymo izoliatorių pristatytas 2013 m. spalio 24 d. ir ten buvo laikomas iki 2013 m. lapkričio 4 d. (21 b. l.). Pareiškėjas savo skunde teigia, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje bendravo su VTT pareigūnais ir su įstaigos direktoriumi, kuriems smulkiai paaiškino, kur dirbo ir kokiose pareigose. Minėti pareigūnai užtikrino, jog bausmę atliks Vilniaus pataisos namuose atskirajame sektoriuje Sniego g. 2, Vilnius. 2013 m. lapkričio 3 d. vakare buvo informuotas, jog 2013 m. lapkričio 4 d. išvyks į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją trečiąją valdybą atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2013 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas bandė aiškintis, kodėl jis yra etapuojamas į įkalinimo įstaigą kaip eilinis pilietis, o ne į įstaigą, kurioje bausmę atlieka buvę pareigūnai ir valstybės tarnautojai, nors visus dokumentus buvo pristatęs, kurie patvirtina jo teiginius, jog yra buvęs pareigūnas, tačiau nepaisant turimos informacijos Šiaulių tardymo izoliatorius jį etapavo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (3 – ąją valdybą).
Iš byloje turimų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas H. T. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme – 4 metai, 6 mėnesiai (įsk. 2 d.), įsiteisėjimo diena 2013 m. balandžio 24 d., bausmės pradžia – 2013 m. spalio 23 d., bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 21 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. rašytine rekomendacija Nr. 69/06-4240 „Dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus“ H. T. buvo nukreiptas atlikti bausmę į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (3–ąją valdybą) (10 b. l.).
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose plano Nr. 20/01-2827 matyti, jog kamerose Nr. 25, 103, PK-8, 69, 78 yra laikomi buvę ir esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai (29–31 b. l.). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. kovo 26 d. pažymos Nr. 69/09-10733 „Dėl H. T.“ matyti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 24 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 25, kurioje buvo laikomi buvę ir esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai (21 b. l.).
Byloje pateiktas nuteistojo H. T. 2013 m. spalio 23 d. prašymas, adresuotas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės viršininkui, kuriame nurodyta, kad nuo 1990 metų yra dirbęs VRS greito reagavimo būryje „Aras“ ir nuo 1991 m. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės budėtoju, todėl paršo laikyti jį atskirai nuo kitų suimtųjų. Taip pat byloje pateikta asmens bylos pažyma 2013-10-31 Nr. 1220, eilutėje „konvojuojamojo ypatingi požymiai“ spausdintomis, didžiosiomis ir paryškintomis raidėmis padarytas įrašas – buvęs pareigūnas“ (9 b. l.)
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 12 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gautas 2013 m. lapkričio 12 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas Nr. 1S-3518, kuriame nurodama, kad 2013 m. lapkričio 6 d. Kalėjimų departamente buvo gautas advokato O. M. 2013 m. lapkričio 5 d. pranešimas Nr. 1112-2, kuriame pranešama, kad Šiaulių TI 2013 m. lapkričio 4 d. nepagrįstai paskyrė nuteistąjį H. T. į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (3–ąją valdybą), nes nuteistasis yra buvęs Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ policininku. Kaip jau anksčiau minėta, H. T. į Šiaulių TI atvyko 2013 m. spalio 24 d. 2013 m. spalio 25 d. Šiaulių TI raštu Nr. 14/01-20839 kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydami atsiųsti pažymą, patvirtinančią, kad H. T. nuo 1991 m. dirbo jų įstaigoje (42 b. l.). 2013 m. spalio 29 d. raštu Nr. 30-S-11719 „Dėl H. T. tarnybos vidaus tarnyboje“ nurodė, kad duomenų apie H. T. tarnybą Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate neturi, dėl tikslesnės informacijos kreiptis į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrąjį departamentą (44 b. l.). 2013 m. spalio 28 d. raštu Nr. 14/01-20952 kreipėsi į Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“ apie nuteistojo H. T. tarnybą teisėsaugos institucijose pateikimo (41 b. l.). 2013 m. spalio 29 d. iš rinktinės „Aras“ gautas pranešimas Nr. 137-S-442, kuriame nurodė, kad nuo 1992-01-20 iki 1993-03-08 rinktinėje „Aras“ dirbo H. K., Aleksandro. 2013 m. lapkričio 4 d. nuteistasis H. T. buvo konvojuotas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (3–ąją valdybą). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre pateiktų duomenų matyti, kad H. T. ankstesnė pavardė buvo K. (47 b. l.).
Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų, t. y. suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų (nauja redakcija nuo 2009-04-01).
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-71 patvirtintų Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1 straipsnio 1.5 punktas nustato, kad nuteistieji, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, skiriami į pataisos įstaigas ar jų struktūrinius padalinius šia tvarka: į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2, – vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose (nauja redakcija nuo 2011-02-01).
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 „Dėl laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos patvirtinimo“ buvo patvirtinta laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 105 punktas nustato, kad nuteistųjų siuntimo į pataisos įstaigas ir priėmimo jose tvarka reglamentuota Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, VIII skyriuje. Nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, konvojuojami į jiems skirtus pataisos namus tik įstaigos administracijai pateikus Kalėjimų departamento direktoriui motyvuotą išvadą bei pažymą apie darbo arba tarnybos vietą. Išvadą tvirtina šio departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Patvirtintos išvados pagrindu Kalėjimų departamentas išduoda paskyrą konvojuoti (nauja redakcija nuo 2008-07-09).
Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas priskirtinas suimtųjų ir nuteistųjų, buvusių ar esančių valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, grupei, ši aplinkybė buvo žinoma ir atsakovui, todėl pareiškėjas, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, turėjo būti siunčiamas į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija turėjo pakankamai duomenų apie pareiškėjo H. T. priklausymą teisėsaugos grupei, todėl laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 24 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. pareiškėją laikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje, skirtoje buvusiems ar esantiems valstybės politikams, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams.
Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyko 2013 m. spalio 24 d., atsakovas į Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ 2013 m. spalio 28 d. raštu Nr. 14/01-20952 kreipėsi dėl nuteistojo H. T. tarnybos teisėsaugos institucijose pateikimo (41 b. l.). 2013 m. spalio 29 d. iš rinktinės „Aras“ gautas pranešimas Nr. 137-S-442, kuriame nurodė, kad nuo 1992-01-20 iki 1993-03-08 rinktinėje „Aras“ dirbo H. K., Aleksandro. Teismas pažymi, kad tokios informacijos turėjo pakakti tam, kad būtų nedelsiant pasikalbėta su H. T. ir kreiptasi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos H. T. pavardės keitimo faktui nustatyti. Pažymėtina, kad iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre pateiktų duomenų apie nuteistąjį H. T. matyti, kad jo ankstesnė pavardė buvo K. (47 b. l.).
Atsakovas 2013 m. spalio 30 d. rašytine rekomendacija Nr. 69/06-4240, pažeidžiant imperatyvius reikalavimus, nukreipė pareiškėją bausmės atlikimui į Pravieniškių pataisos namus- atvirąją koloniją (3–ąją valdybą). 2013 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo konvojuotas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (3–ąją valdybą). Tik po pradėto tarnybinio patikrinimo – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 1S-3518 nurodė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui V. C. imtis neatidėliotinų priemonių ir užtikrinti, kad H. T. teisės aktų nustatyta tvarka būtų perkeltas į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteisti asmenys, anksčiau buvę teisėsaugos institucijų pareigūnais (51 b. l.).
Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnyje nustatyta susitariančiųjų šalių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti Konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 straipsniu, lemia reikalavimą, kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. gegužės 1 d. sprendimą Ebcin v. Turkija (pareiškimas Nr. 19506/05), 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 29392/95) ir 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimą A. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 25599/94).
Taigi vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – buvę teisėsaugos pareigūnai). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. T. (buvusi pavardė K.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos greitojo reagavimo rinktinėje „Aras“ policininku dirbo nuo 1992 m. sausio 20 d. iki 1993 m. kovo 8 d.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492 -2917/2012 akcentuojama, kad įkalinimo įstaigose tarp nuteistųjų galioja jų sukurtos „nerašytos taisyklės“ bei konstatuojama, kad siekiant išvengti aptartos situacijos, įstatymų leidėjas ir nustatė tokių asmenų laikymo /kalinimo atskirai režimą.
Taip pat minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime nurodoma, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Todėl už nurodyto suėmimo/kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas/kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti/kalinti, taip pat ir nukreipti į kitas laisvės atėmimo įstaigas, vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais.
Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančią pareigą, nėra svarbus pareiškėjo elgesys bei jo valia. Akcentuotina, kad teisės aktuose nėra nustatytos sąlygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios būti kalinamam laikantis įstatymuose nustatyto režimo – šio režimo taikymui nėra būtinas nei suimtojo ar jo atstovų prašymas, nei koks kitas kreipimasis.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad valstybės institucijų veikimas laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl šiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Pareiškėjas teigia, kad dėl valstybės institucijos – Šiaulių tardymo izoliatoriaus – veikimo jis patyrė neturtinę žalą, kurią apibūdino kaip tai, jog jo gyvybei ir sveikatai buvo iškilusi grėsmė, jis patyrė didžiulę baimę ir stresą, kad nuteistieji su juo, kaip su buvusiu pareigūnu, nesusidorotų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).
Todėl byloje nustačius, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės atlikimui buvo nukreiptas pažeidžiant imperatyvius teisės aktus, reglamentuojančius pareiškėjo saugumo užtikrinimui skirtus reikalavimus, darytina išvada, kad dėl to pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A492-2917/2012 akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra ypač svarbus pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjui būnant kartu su kitais asmenimis, pareiškėjas galėjo jausti įtampą, nesaugumo jausmą dėl to, jog išaiškėjus aplinkybei dėl jo tarnybos, su juo gali būti siekiama susidoroti, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį – t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę – ne mažiau kaip 11 dienų, vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę (gyvybė, sveikata, saugumas ir kt.), tai, kad pareiškėjo asmens byloje buvo pakankamai duomenų, jog pareiškėjas yra buvęs pareigūnas, bei, kad H. T. ankstesnė pavardė buvo K., taip pat į tai, kad gavus informaciją apie ankstesnę pareiškėjo tarnybą, tolimesniam paskirtos bausmės vykdymui pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus, skirtus valstybės politikams, teisėsaugos, teismo, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams, kuriems teismo nustatyta atlikti bausmę pataisos namuose. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo H. T. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui H. T. 5000 (penki tūkstančiai) Eur neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.