- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-04-08
- Bylos Nr.
- e1-1559-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37837-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. P. panaudodamas smurtą sukėlė fizinį skausmą žmogui ir nežymiai sutrikdė jam sveikatą, o būtent: jis, 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 21.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje „Toyota Prius” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė J. J. į veido sritį, po ko ištempęs nukentėjusįjį iš automobilio, tyčia ranka sudavė ne mažiau dviejų kartų į veido sritį, po ko nukentėjusiajam nukritus ant žemės, jis ne mažiau dviejų kartų, spyrė nukentėjusiajam J. J. į šonus, padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, rankose, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimą nugaroje ir tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
V. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2023 m. rugsėjo 30 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole J. J. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. jis buvo svečiuose pas savo sesę A. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kur jie su jos šeima šventė ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi jis buvo išgėręs ir negalėjo vairuoti, sesuo jam iškvietė taksi, kad galėtų grįžti namo. Apie kelintą valandą atvažiavo taksi neatsimena, taip pat neatsimena kaip atrodė taksi automobilis, kokios spalvos jis buvo. Apibūdinti automobilį vairavusį taksi vairuotoją taip pat negali, kadangi buvo šiek tiek išgėręs. Atvažiavus taksi, į jį įsėdo ir paprašė nuvežti adresu (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant namo, jam pasirodė, kad taksi vairuotojas jį veža namo ilgesniu maršrutu, nei būtų galima nuvykti. Jis vairuotojui padarė pastabą apie tai, tuomet taksi vairuotojas po šių jo žodžių įsuko į automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), bei jis išgirdo, kaip taksi vairuotojas radijo ryšiu kviečia kažką į pagalbą, sakydamas „atvažiuok“. Sustojus aikštelėje taksi vairuotojas iš automobilio išlipo ir priėjo prie jo iš automobilio dešinės pusės, kadangi jis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, vairuotojui iš dešinės. Vairuotojas atidarė automobilio priekines keleivio dureles, bei smogė jam vieną kartą į veidą arba iš alkūnės, arba iš kumščio (tiksliai pasakyti negali, nepamena), tokiais savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą, dešimties balų sistemoje skausmą vertina devynetu, skausmas ilgalaikis. Vėliau pagriebė jį, už kur nepamena, tačiau fizinio skausmo nesukėlė, bei ištraukė iš automobilio, bei sudavė kumščiu, kurios rankos nepamena į veidą nemažiau dviejų kartų, taip jam sukėlė didelį fizinį skausmą, skausmą dešimties balų sistemoje vertina devynetu, skausmas ilgalaikis. Po šių smūgių jis krito ant asfaltbetonio grindinio, kritimo metu pajuto fizinį skausmą, dešimties balų sistemoje jį vertina aštuonetu, skausmas ilgalaikis. Jam nukritus taksi vairuotojas spyrė iš kojos nemažiau dviejų kartų jam į šonus, iš kurios kojos spyrė nurodyti negali, nes neatsimena, taip vėl sukėlė jam fizinį skausmą, dešimties balų sistemoje skausmą vertina aštuonetu, skausmas ilgalaikis. Kai vairuotojas jį spardė kojomis, jam pasirodė, kad šalia taksi vairuotojo yra kažkoks asmuo, galimai tas pats, kurį kvietė radijo ryšiu į pagalbą, tam asmeniui pretenzijų neturi. Po kurio laiko į automobilių stovėjimo aikštelę atvyko policijos pareigūnų ekipažas, kuriam nurodė jį sumušusį taksi vairuotoją. Taksi vairuotojo jis nepažįsta, mato pirmą kartą. Kelionės metu konflikto nebuvo, išskyrus tai, kad pasakė jam pastabą, kodėl važiuoja ilgesniu maršrutu (el. b. l. 4-13).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:
1. J. J. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, rankose, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimas nugaroje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ar, galimai, paviršiumi, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugsėjo 30 d.
2. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.
3. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.
4. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir esant konkrečioms aplinkybėms: suduodant smūgius, griovimo metu, susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus?
5. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metų.
6. J. J. padaryti sužalojimai galėjo atsirasti ir suduodant smūgius kumščiais, spardant, suduodant kietu daiktu ar pačiam nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (el. b. l. 64-66).
2024 m. vasario 13 d. įtariamasis apklausos protokole V. P. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Tikslios datos nebeprisimena, gali būti, kad tai buvo 2023 m. rugsėjo 30 d., vakare dirbo. Per programėlę gavo iškvietimą, kažkur iš (duomenys neskelbtini). Matė, kad taksi kvietė moteris. Jis atvažiavo, tačiau į automobilį įlipo vyras. Jis buvo stipriai neblaivus. Jis turėjo vyrą nuvežti į (duomenys neskelbtini). Važiuojant iš pradžių truputį bendravo apie orą, vėliau vyras užmigo. Trumpai prabudo ties (duomenys neskelbtini) ir vėl užmigo. Vyras atsibudo netoli (duomenys neskelbtini) g. esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir pradėjo rėkti ant jo, kad veža jį ratais. Jis jam pasakė, kad važiuoja taip, kaip jam rodo programėlė. Vyras pradėjo jį gąsdinti, kad tai yra jo rajonas ir kai atvažiuosim „išsiaiškinsim“. Vyras jam leido suprasti, kad atvykus jį užpuls ar sumuš. Jis pradėjo mosuoti rankomis, trukdyti jam vairuoti. Vyras sėdėjo šalia jo, ant priekinės sėdynės. Mosuodamas rankomis vyras jam vieną kartą trenkė į veidą ir prakirto priekinę lūpą. Jis nematė kuria ranka jam vyras trenkė, nes žiūrėjo į kelią ir nenorėjo sukelti eismo įvykio. Kai jam vyras trenkė, jis sankryžoje įsuko į aikštelę prie (duomenys neskelbtini). Sustojus aikštelėje, vyras pats išlipo iš automobilio ir iš visų jėgų trenkė dureles. Jis irgi išlipo ir liepė jam susimokėti už kelionę. Jis jam pasakė „Xui tau o ne pinigus“. Vyras jį pradėjo vadinti „gandonu“, „pydaru“, „pituchu“. Jis supyko ir vieną kartą dešine ranka trenkė tam vyrui į veidą, tačiau nežino į kurią vietą pataikė. Vyras nukrito ir vieną kartą spyrė jam. Neprisimena nei kurią koja spyrė, nei į kurią vietą pataikė. Įsėdęs galvojo nuvažiuos, tačiau tas vyras atsikėlė ir pradėjo daužyti automobilį. Jis susinervino, nes automobilis nėra jo. Jis vėl išlipo ir trenkė dešinės rankos kumščiu vyrui į krūtinę. Tada vėl įsėdo į automobilį. Vyras vėl priėjęs daužė jo automobilį, todėl jis nuvažiavo toliau ir iškvietė policiją. Nori pasakyti, kad vyras visų grumtynių metu jam irgi porą kartų trenkė ir pataikė į krūtinę, į galvą. Nori paminėti, kad jis gynėsi, o ne pats tyčia tą vyrą puolė. Prie apklausos prideda vaizdo įrašą, kuriame matosi, koks tas vyras buvo agresyvus ir daužė automobilį. Taip pat prideda automobilio apgadinimo nuotraukas (el. b. l. 146-149).
2024 m. kovo 27 d. įtariamojo apklausos protokole V. P. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kartais dirba ir naktimis. Nori papildyti, kad praeitos apklausos metu kaltės nepripažino todėl, nes asmuo, kurį vežė pirmas pradėjo konfliktą. Gerai pagalvojęs nusprendė, kad yra kaltas dėl to, kad sužalojo kitą asmenį, todėl savo kaltę pripažįsta visiškai. Lieka prie savo ankščiau duotų parodymų. Nei praeitos, nei šios apklausos metu neneigia, kad smurtavo prieš J. Gali būti, kad buvo tiek smūgių, kiek yra nurodyta pranešime apie įtarimą. Asmuo buvo labai agresyvus, jis buvo išsigandęs ir pasimetęs, todėl gali kažko ir neprisiminti dėl patirtos įtampos. Viskas vyko gana intensyviai ir greitai. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 189-192).
2023 m. spalio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Apžiūrimas objektas yra garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (... 3-09-30 21_43_00)“, kurio trukmė 1 min. 24 sec. Garso įraše girdimas pokalbis tarp BPC ir moters. BPC: 112. Vyras: O čia girtas vyras mašiną prie (duomenys neskelbtini) sudaužė. BPC: Adresas? (pakartojo 3 kartus). Vyras: Va bėga. Čia kur (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bėga jis dabar va. BPC: Bėga ar su automobiliu šalinasi? Vyras: Ne, dabar va stovi pokolkas. Nu va sudaužė mano (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ mašiną. BPC: Koks jūsų automobilis? Vyras: „(duomenys neskelbtini)“ BPC: Jūsų toyota? Vyras: Prius, Toyota Prius. BPC: O su kuo jis sudaužė jūsų automobilį? Vyras: Kojom, va aš nufilmavau. BPC: Nedėkite ragelio gerai? Jungsiu su pareigūnais. (įsijungia automatinis pranešimas, kuris kartojasi: „nepadėkite ragelio, vyksta jungimas“). Pareigūnas: Sveiki, (duomenys neskelbtini) VPK klausom jūsų. Vyras: Sudaužė mašiną čia man girtas vyras. Pareigūnas: Gerai, o tas vyras šalia jūsų ar kažkur bando išeiti? Vyras: Jisai dabar prie manęs, čia kur (duomenys neskelbtini) Pareigūnas: Jisai prie (duomenys neskelbtini) dabar vietoj? Vyras: Jisai stovi, taip. Pareigūnas: Tai gerai palaukit pareigūnai privažiuos. Vyras: Gerai. Pokalbis nutrūksta (el. b. l. 85-87).
2023 m. spalio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti BODY kamerų įrašai pavadinimu „PSS-20230930-215122UTC+0300 (1)“, „PSS-20230930-215122UTC+0300“, „PSS-20230930-221734UTC+0300“ (el. b. l. 88-96).
2024 m. kovo 21 d. – 2024 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti V. P. pateikti vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas „20230930_214053“. Vaizdo įrašo trukmė - 00.01.05. Įraše matoma, kad filmuojama iš automobilio vidaus. Pro langą matosi vyras, kuris yra apsirengęs šviesios spalvos megztinį tamsiomis rankovėmis, mėlynas kelnes. Vyras kirptas trumpai. Girdisi, kaip asmuo, kuris filmuoja garsiai kvėpuoja. Vyras, esantis lauke, kažką rėkia, žodžių nesigirdi. 00.00.07 girdisi smūgio garsas. 00.00.09 girdisi dar vienas smūgio garsas ir matomas lauke esantis vyras, kuris nueina porą žingsnių nuo automobilio. Lauke esantis vyras vaikšto pirmyn atgal šalia automobilio. Vyras apeina aplink automobilį ir ateina iki lango, esančio vairuotojo pusėje. Vyras, esantis lauke rėkia atsistojęs prie lango. 00.00.28 matosi, kaip vyras, esantis lauke du kartus viena ranka trenkia delnu į automobilio stiklą, o 00.00.31 du kartus kumščiu trenkia į automobilio stiklą. Tuomet vyras pasilenkia arčiau lango ir rėkia į langą, tačiau žodžių nesigirdi. 00.00.40 vyras, esantis lauke vėl 8 kartus kumščiu trenkia į automobilio stiklą. Vyras vėl nueina, atsiremia į automobilio kapotą. Vyras šluostosi nosį. 00.00.58 vyras, esantis automobilyje pradeda su automobiliu važiuoti, girdisi lauke esančio vyro riksmai. Vaizdo įrašas baigiasi 00.01.05 (el. b. l. 169-171).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir panašiai.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino jog dirbdamas (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 30 d., per programėlę gavęs iškvietimą, vyrą (J. J.) turėjo vyrą nuvežti į (duomenys neskelbtini). Vyras kelionės metu užmigo, atsibudęs netoli (duomenys neskelbtini) g. esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir pradėjo rėkti ant jo, kad veža jį ratais. J. J. pradėjo jį gąsdinti ir leido suprasti, jog atvykus jį užpuls ar sumuš. Mosuodamas rankomis vyras jam vieną kartą trenkė į veidą ir prakirto priekinę lūpą. Vyras vartodamas necenzūrinius žodžius atsisakė mokėti už kelionę. Jis supyko ir vieną kartą dešine ranka trenkė tam vyrui į veidą, tačiau nežino į kurią vietą pataikė. Vyras nukrito ir vieną kartą spyrė jam. J. J. atsikėlė ir pradėjo daužyti automobilį. Išlipęs ir trenkė dešinės rankos kumščiu vyrui į krūtinę. Jis gynėsi, o ne pats tyčia tą J. J. puolė. Papildomos apklausos metu kaltinamasis papildė prieš tai duotus parodymus ir nurodė, jog yra kaltas dėl to, jog sužalojo kitą asmenį, todėl savo kaltę pripažįsta visiškai. Neneigia, jog smurtavo prieš J. J., galimai sudavė tiek smūgių, kiek yra nurodyta pranešime apie įtarimą. V. P. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusiojo pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, 2023 m. spalio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2023 m. spalio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Teismas nesiremia 2024 m. kovo 21 d. – 2024 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo metu apžiūrėtais vaizdo įrašais pateiktais kaltinamojo, kadangi jie nenurodo reikšmingų aplinkybių, kurie būtų susiję su V. P. neteisėtais veiksmais. Aplinkybes patvirtinančias nukentėjusiojo J. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą ir mąstą įrodo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.
V. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą J. J.. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis ranka sudavė J. J. į veido sritį, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus ranka sudavė ne mažiau dviejų kartų į veido sritį, po ko nukentėjusiajam nukritus ant žemės, ne mažiau dviejų kartų, spyrė nukentėjusiajam J. J. į šonus sukėlęs poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, rankose, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimą nugaroje, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. P. 2023 m. rugsėjo 30 d. apie 21.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje „Toyota Prius” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė J. J. į veido sritį, po ko ištempęs nukentėjusįjį iš automobilio, tyčia ranka sudavė ne mažiau dviejų kartų į veido sritį, po ko nukentėjusiajam nukritus ant žemės, jis ne mažiau dviejų kartų, spyrė nukentėjusiajam J. J. į šonus, padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, rankose, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimą nugaroje ir tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. P. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. V. P. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti, o jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Apibendrinant aptartas aplinkybes, pripažįstama, kad V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi, tačiau prašo bausmę sumažinti, kadangi dirba naktimis (el. b. l. 193). Nukentėjusysis J. J. informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 199-200).
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. P. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
V. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. V. P. (duomenys neskelbtini), dirba (el. b. l. 109-110), Lietuvos Respublikoje neteistas (el. b. l. 172-174), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (el. b. l. 194-198). Byloje nėra duomenų apie V. P. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgus į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma V. P. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (laisvės apribojimo bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) atsižvelgiant į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (veikos pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę), yra per griežta, todėl V. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį – 9 mėnesiai laisvės apribojimo.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju V. P. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Kartu V. P. skirtinas įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
V. P. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paliekant minėtus įpareigojimus.
V. Kiti klausimai
V. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 161-164), paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešime nurodoma, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo J. J. gydymo žalos nepadaryta (el. b. l. 168).
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo-garso įrašai apžiūrėti 2023 m. spalio 18 d., 2023 m. spalio 19 d., 2024 m. kovo 21 d. – 2024 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo metu – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Kartu paskirti įpareigojimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte – bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti dirbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Kartu paskirti įpareigojimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte – bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti dirbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – vaizdo-garso įrašus apžiūrėtus 2023 m. spalio 18 d., 2023 m. spalio 19 d., 2024 m. kovo 21 d. – 2024 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo metu – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
- laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.
- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
- Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
- Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
- Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
- Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
- Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
- Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
- Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.