- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- 2-3227-734/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00470-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Atsakovas
- N. K.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Dalius Vaitekūnas
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei N. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 2-3) ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 7267 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir J. K. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria apdraustas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) 2010-05-28 apdraustas turtas apgadintas dėl gaisro, įvykusio atsakovei N. K. priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini). Gaisro metu sudegė draudėjui J. K. priklausantys ūkiniai pastatai, garažas, apyvokos daiktai. Šiuos padarinius patvirtina 2010-11-12 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešimas bei 2010-05-29 turto sunaikinimo, sugadinimo aktas. Dėl turto sugadinimo padaryta žala, dėl kurios ieškovas draudėjui J. K. išmokėjo 7267 LT. Žalos dydį patvirtina draudimo išmokos apskaičiavimas ir pranešimas apie nuostolių atlyginimą. LR CK 6.1015 str. numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi atsakovė N. K. yra atsakinga už kilusį gaisrą bei padarytą žalą, jai tenka pareiga atlyginti patirtus nuostolius.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovas remiasi tik 2010-11-12 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštu dėl gaisro (duomenys neskelbtini). Nr. (24)3-206(8.150.-24), kuris nepatvirtina aplinkybių, būtinų ieškinio reikalavimo tenkinimui. Minėtame rašte nurodoma, kad gaisras kilo dėl techninių priežasčių, nusikalstamos veikos požymių ir tiksli gaisro židinio vieta nenustatytos (b.l. 35-37).
Teismo posėdyje atsakovė N. K. paaiškino, kad jai priklausantis ūkinis pastatas yra 1,5 metro atstumu nuo J. K. ūkinio pastato. Atsakovė nurodė, kad 2010-05-28 kilo gaisras, degė J. K. ūkinio pastato stogas, tuo tarpu atsakovės ūkinis pastatas dar nedegė. Atsakovė N. K. teigė, kad jos ūkiniame pastate nėra elektros, jame laikė lentas, ūkio įrankius, seną VAZ automobilį. Tuo tarpu J. K. ūkiniame pastate įvesta elektra, jame buvo atliekami suvirinimo darbai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Atstovas nurodė, kad ieškovas turi įrodyti, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo savo turtą. Gaisro židinys nustatomas tik prielaidomis, tačiau nurodyta gaisro priežastis – techninė priežastis, o tai, anot atsakovės atstovo, reiškia trumpą sujungimą. Atsakovės atstovas teigė, kad, kadangi pas J. K. ūkiniame pastate buvo įvesta elektra, tikėtina, kad gaisras pradžioje kilo jam priklausančiame pastate.
Liudytojas V. A. apklaustas 2012-05-04 teismo posėdyje paaiškino, kad gyvena Onuškio kaime apie 300 metrų nuo to vietos, kur kilo gaisras. Naktį su žmona nubėgo į gaisro vietą. Kai atbėgo jau degė J. K. ūkinis pastatas, kuriame buvo įvesta elektra. Kai liudytojas atbėgo iš J. K. pastato buvo likusios tik gegnės, o atsakovės N. K. pastatas buvo tik pradėjęs degti. Liudytojas V. A. nurodė, jog žinojo, kad J. K. turi suvirinimo aparatą, nuo kurio kibirkščiavimo pjuvenos galėjo užsidegti. Pas atsakovę N. K. ūkiniame pastate buvo malkos, įrankiai ir senas automobilis, elektros pastate nėra.
Liudytojas G. A. apklaustas 2012-05-04 teismo posėdyje nurodė, kad kai atvažiavo gaisrininkai, J. K. pastatas jau buvo visas sudegęs. Liudytojas paaiškino, kad J. K. kažką virino dieną prieš gaisrą. J. K. pastate visur buvo įvesta elektra, ten buvo įrengtos dirbtuvės, J. K. dažnai atlikdavo suvirinimo darbus. Tuo tarpu N. K. pastate elektros nebuvo įvesta.
Liudytoja M. A. apklausta 2012-05-04 teismo posėdyje nurodė, kad matė kaip dega J. K. ūkinis pastatas. N. K. pastatas dar nedegė, kai gaisrinė atvažiavo. M. A. patvirtino, kad atsakovės N. K. ūkiniame pastate elektros nebuvo, o pas J. K. elektra įvesta visur.
Liudytojas H. K. apklaustas 2012-05-04 teismo posėdyje nurodė, kad yra atsakovės sutuoktinis. Sudegusiame ūkiniame pastate elektros nebuvo, tuo tarpu J. K. ūkiniame pastate buvo elektra, jame J. K. atlikdavo suvirinimo darbus. J. K. kažką virino ir dieną prieš gaisrą. Ūkiniame pastate liudytojas su sutuoktine laikė seną automobilį, tačiau jo akumuliatorius buvo atjungtas. Liudytojas parodė, kad jų ūkinis pastatas užsidegė, nes nuo J. K. namo stogo vėjas nešė degantį šiferį. Ant akto dėl kilusio gaisro liudytojas pasirašė, neskaitęs akto. Jam buvo paaiškinta, kad jis yra nukentėjęs.
Liudytoja O. V. apklausta 2012-08-27 teismo posėdyje nurodė, kad yra atsakovės sesuo. Liudytoja paaiškino, kad praėjus porai savaičių po gaisro nuvažiavo pas gaisrininką G. J., kuris pasakė, kad gaisro židinys buvo pas J. K., Paties gaisro liudytoja nematė
Liudytoja Z. N. apklausta 2012-08-27 teismo posėdyje nurodė, kad pas kaimyną J. K. ūkiniame pastate buvo elektra, tačiau jis jokių suvirinimo darbų nevykdė. Liudytoja teigė, kad gaisras kilo ne pas J. K., o atsakovei priklausančiame ūkiniame pastate. Liudytoja nurodė, kad ji viena iš pirmųjų pamatė gaisrą. .
Liudytojas G. J. apklaustas 2012-08-27 teismo posėdyje nurodė, kad per nedidelį ir nesaugų atstumą ribojasi dviejų savininkų statiniai. Niekas tiksliai nenurodė, kur kilo gaisras, tačiau visi kaimynai paaiškino, kad niekas tyčia gaisro nesukėlė. Nustatoma, kad gaisras kilo dėl techninių priežasčių tada, kai nėra tyčios, tai gali būti elektros gedimai ir kita. Gaisro židinys nustatomas pagal nesudegusias konstrukcijas. Ekspertai nebuvo kviesti, nes tai nebuvo tyčinis padegimas. Liudytojas abejojo, kad nuo suvirinimo kibirkšties galėjo kilti gaisras, Jei pastate nebuvo elektros, tai versiją, kad dėl elektros kilo gaisras taip pat galima atmesti, tačiau negalima teigti, kad gaisras negalėjo kilti dėl kitų priežasčių. Atsakovės N. K. automobilis buvo labai stipriai sudegęs, taigi negalima nustatyti ar automobilio akumuliatorius buvo atjungtas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir J. K. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria apdraustas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina Būsto Eko draudimo liudijimas (b.l. 8). 2010-05-28 kilo gaisras, kuris sunaikino J. K. apdraustą turtą. 2010-05-29 buvo surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (b.l. 9-14). 2010-06-23 buvo apskaičiuota draudimo išmoka (b.l. 20, 25), nustatyta, kad dėl turto sugadinimo padaryta žala yra 7267 Lt, ši suma buvo išmokėta J. K. (b.l. 22, 24).
Ieškovas siekia atgręžtinio reikalavimo teise prisiteisti iš atsakovės žalos atlyginimą. Vadovaujantis CPK 6.1015 str., jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Teismas pažymi, kad subrogacija nėra absoliuti, kadangi teisė reikalauti atlyginti žalą gali būti nukreipiama tik į atsakingą už žalą asmenį, t.y. tokį asmenį, kuris yra kaltas dėl atsiradusios žalos. Žala buvo padaryta gaisru, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.). Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Pabrėžtinas priežastinio ryšio ypatumas šioje byloje, nes reikalaujama žalos, padarytos gaisru, atlyginimo. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 str. 2 d.). Dėl to turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Taigi, dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Atsakingas už gaisro kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Byloje kilo ginčas dėl gaisro židinio ir priežasties. 2010-11-12 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba raštu dėl gaisro (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl techninių priežasčių. Tikslios gaisro židinio vietos nustatyti nepavyko dėl didelio pastatų konstrukcijų išdegimo laipsnio. Remiantis gaisrą pirminėje stadijoje stebėjusių asmenų paaiškinimais, labiausiai tikėtina, kad pirmieji užsiliepsnojo N. K. priklausantys ūkiniai pastatai (b.l. 28). Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba po gaisro 2010-05-28 surašė aktą dėl kilusio gaisro, kuriame taip pat nurodyta, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl techninių priežasčių (b.l. 60). Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas vidaus tarnybos majoras G. J. 2010-05-31 tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą pateikimo Nr. (24)53-185(8.153.-24) nurodė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra techninė, galimai dėl gedimo ar trumpo jungimo pastatų vidaus elektros instaliacijos laiduose arba dėl užsiliepsnojusio lengvojo automobilio (b.l. 77). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. J. nurodė, kad jeigu pas atsakovę N. K. ūkiniame pastate nebuvo elektros, tai galima atmesti tokią gaisro kilimo priežastį, tačiau gaisras galėjo kilti dėl kitų priežasčių. Nustatyti tikslią gaisro žindinio zoną sunku dėl didelio pastatų terminio pažeidimo laipsnio. Tikėtiną gaisro židinį nurodė iš kaimynų žodžių.
Įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, apklaustų liudytojų parodymus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas laiko, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog gaisro židinys buvo atsakovei N. K. priklausančiame ūkiniame pastate: Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos surašytuose dokumentuose gaisro priežastis nurodyta tikėtina, liudytojos Z. N. parodymai, kad gaisras kilo atsakovės ūkiniame pastate, neatitinka kitų liudytojų parodymų. Taip pat pažymėtina, kad gaisras kilo naktį, vertintina, kad liudytoja buvo pažadinta iš miego, abiejų kaimynų pastatai yra 1,5 metro atstumu, todėl liudytoja galėjo ir suklysti. Ieškovas, spręsdamas žalos dydį dėl draudiminio įvykio, taip pat elgėsi nerūpestingai, nes iš jo pateiktų dokumentų matyti, kad netyrė įvykio aplinkybių ir nenustatinėjo kaltojo asmens. Šių argumentų pagrindu, nėra pagrindo atsakovės atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį.
Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.), todėl ieškinio reikalavimai atmestini. Atmetus pagrindinius ieškinio reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., iš ieškovo priteistina atsakovei 1089 Lt atsakovės turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 40-42).
Vadovaujantis CPK 96 str. 2 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovo priteistina 15,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu (pašto išlaidų), valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovo AB “Lietuvos draudimas” 1089 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei N. K. a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo AB “Lietuvos draudimas” 15,44 Lt bylinėjimosi išlaidų Valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.