Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. N. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-05-22, apie 10.56 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes-Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamojo signalo, tuo pažeidė KET 86 str. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d.

Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pareigūno (toliau – Institucija) 2015 metų rugsėjo 10 d. nutarimu R. N. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. paskyrė 57 Eur dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimo padarymu. Teigia, jog iš byloje esančių duomenų, negalima padaryti aiškios išvados, kad pažeidimą padarė būtent jis.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė R. N. skundą dėl Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK 2015-09-10 nutarimo, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad būtent R. N. padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi pareigūnų parodymais bei anonimo atsiųsta vaizdo medžiaga. Apeliantas neginčija, kad vaizdo medžiaga patvirtinta, jog nebuvo rodomas posūkio signalas, tačiau teigia, jog nepatvirtina fakto, kad užfiksuotą automobilį vairavo būtent jis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vaizdinė medžiaga, atsiųsta anonimiškai, negali būti laikoma patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Gautą informaciją apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, būtina patikrinti. Pareigūnas R. K. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad vadovaujantis 2015-06-30 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu, įvertinus pateiktą medžiagą apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, policijos pareigūnai atlieka patikrinimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad patikrinimas nebuvo išsamus ir remiantis byloje surinktais duomenimis, negalima aiškiai teigti, kad pažeidimą padarė R. N..

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-05-22 vaizdo įrašas pateiktas anonimiškai, jį pateikęs asmuo nenustatytas ir byloje neapklaustas. Nors teismas nurodė, kad vaizdo įrašas policijos pareigūnams pateiktas tą pačią dieną kaip ir padarytas pažeidimas, tačiau tai paneigia byloje esantys įrodymai. Iš pažymos apie gautą informaciją apie pažeidimą Tauragės AVPK Šilutės PK matyti, kad informacijos gavimo data ir laikas yra 2015-09-06 15:03 val. (b. l. 8). Pareigūnei R. M. informacija pateikta 2015-09-07 (b. l. 8). Tarnybinį pranešimą dėl administracinio teisės pažeidimo patrulė R. M. surašė 2015-09-10, kuriame taip pat nurodė, kad iš BPC centro medžiagą gavo tik 2015-09-06 15:04 val. (b. l. 6). Taigi, nors R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad informacija policijoje apie padarytą pažeidimą gauta tą pačią dieną, t. y. 2015-05-22, tačiau tai paneigta rašytiniais įrodymais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra aišku dėl kokių priežasčių vaizdo įrašas pateiktas po trijų mėnesių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu liudytoja patrulė R. M. nurodė, kad kai nustatoma, jog filmuota medžiaga pateikta ne tą pačią dieną kaip ir nufilmuota, policija atsisako nagrinėti tokį pažeidimą. Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtinta, kad policijai vaizdo medžiaga pateikta po trijų mėnesių nuo pažeidimo padarymo dienos. Esant tokiems duomenims, pagrįstai kyla abejonių dėl pažeidimo padarymo laiko. Be to, sutiktina su apeliantu, kad vaizdo įraše datą nustato asmuo, daręs įrašą, todėl neapklausus asmens, pateikusio vaizdo įrašą, negalima patikrinti jo padarymo laiko bei autentiškumo.

Sutiktina su apeliantu, kad byloje nėra aiškiai patvirtintas faktas, jog automobilį tuo metu vairavo būtent R. N.. Ginčo, kad automobiliu naudojasi ir valdo būtent R. N., byloje nėra, tačiau vien šio fakto nepakanka, kad R. N. būtų pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad kas nors betarpiškai matė ir atpažino, jog įvykio dieną automobilį vairavo būtent R. N.. Pastarojo kaltė grindžiama tik vaizdo registratoriumi užfiksuotu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotų duomenų patikimumo ir tikrumo niekaip negalima patikrinti, nes asmuo pateikęs įrašą, nenustatytas. Nėra pagrindo sutikti ir su Tauragės AVPK Šilutės r. PK, kad vien tai, jog R. N. yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, nemoka paskirtų baudų, ir, kad visi padaryti pažeidimai yra su tuo pačiu automobiliu, patvirtina, jog pažeidimą padarė būtent jis. Nors apelianto nurodytos aplinkybės R. N. charakterizuoja neigiamai, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad būtent R. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Taigi byloje nėra aiškių duomenų, kuriais remianti būtų galima teigti, kad pažeidimą padarė būtent R. N.. Nors R. N. kategoriškai neneigia, kad galėjo važiuoti ir jis, tačiau aiškiai šio fakto R. N. nepatvirtino, nes nepamena.

Pareiga įrodyti administracinį teisės pažeidimą yra numatyta institucijai, turinčiai teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus. Tokia išvada darytina remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareigūnai, privalėję rinkti įrodymus, šios savo pareigos tinkamai neįvykdė, tiesiogiai nepatikrino gautame pranešime nurodytos aplinkybės ir nesurinko pranešimą patvirtinančių įrodymų. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Nagrinėjamoje byloje vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – vaizdo įrašas, nebuvo padarytas pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir toks įrašas vertintinas tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Be to, jie nebuvo tinkamai patikrinti ATPK nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismo išvados turi būti grįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nesant byloje jokių kitų tiesioginių įrodymų, kad R. N. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, negalima daryti pagrįstos išvados, kad administracinį teisės pažeidimą padarė R. N..

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas. R. N. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK124¹ str. 2 d., įvykio ir sudėties, yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. N. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.