Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis V(duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:

1) 2001 m. lapkričio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 246¹ straipsnio 1 dalį;

2) 2011 m. kovo 17 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį - 5 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2021 m. lapkričio 24 d Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 38 MGL (1900 Eur) bauda, bausmę atlikęs (bauda sumokėta 2022 m. vasario 9 d.), teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu žmogui), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. sausio 25 d. apie 16.35 val. V. B., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė kaimynei E. S. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė apatinės lūpos sumušimą su muštine žaizdele vidiniame lūpos paviršiuje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2024 m. sausio 25 d. apie 16.35 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini)., vieną kartą kumščiu sudavė E. S. į veidą. Suvokia, kad sužalojo nukentėjusiąją, sukėlė jai skausmą. Gailisi ir atsiprašo nukentėjusiosios. Konfliktas kilo dėl jo ir kaimynų tarpusavio nesutarimų. Pusė namo priklauso jam, o kita pusė priklausė mirusiai E. S. mamai. Prašo mažinti civilinį ieškinį. Jis dirba, jo darbo užmokestis 800 Eur per mėn.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji E. S. parodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini)., viena dalis priklauso jai, jos seseriai ir broliams, o kitoje namo dalyje gyvena kaimynas V. B. su sutuoktine I. B.. Su kaimynu V. B. santykiai nėra geri, nes pastarasis ieško priežasčių konfliktui. 2024 m. sausio 25 d. apie 16.30 val., ji su broliu V. P. atvažiavo į jiems priklausančią namo, esančio (duomenys neskelbtini)., dalį. Atvažiavus pamatė, kad kaimynas V. B. kasa griovį vandens nubėgimui prie jų kiemo vartų. Kiek žino, brolis V. P. kaimynui V. B. leido kasti griovį per jų žemės sklypo dalį. Brolis išlipo iš automobilio atidaryti kiemo vartus ir ji išgirdo, kad V. B. su jos broliu kalba agresyviai. Matė, kad V. B. nori sukelti konfliktą, tačiau brolis nekreipė dėmesio sėdo į automobilį ir įvažiavo į kiemą. Kol brolis statėsi automobilį prie malkinės, ji išlipo iš automobilio ir ėjo į namą persirengti. Eidama girdėjo, kad V. B. šūkavo, jog jie neturi teisių įvažiuoti į savo kiemą. Persirengusi, apie 16.35 val., ji išėjo iš namo ir V. B. pradėjo bumbėti ant jos, sakė, kad jie neturi teisės čia būti ir negali automobiliu įvažiuoti į kiemą. Ji kaimynui liepė išeiti iš jų kiemo, nes kitaip išvarys pastarąjį su šluota. Tai išgirdęs V. B. puolė prie jos, sudavė vieną smūgį kumščiu jai į veidą ir pataikė į lūpą. Ji pajuto burnoje kraujo skonį. Smūgio sudavimo vietoje pradėjo perštėti. Smūgio sudavimo metu ji juto fizinį skausmą. Po suduoto smūgio ji atsitraukė, paėmė šluotą ir liepė išeiti iš kiemo. V. B. paėjo atgal prie vartų, pasiėmė metalinį įrankį ir užsimojo į ją, tačiau tada smūgio nesudavė. Ji stovėjo toliau nuo kaimyno. Bijodama, kad V. B. daugiau jos nesužalotų, ji pasakė, kad kviečia policiją. V. B. dar kelias minutes kažką plūdosi, tačiau ji negali nurodyti ką tiksliai jis sakė. Tuo metu ji buvo išsigandusi. Nuėjo pas brolį į malkinę, pasakė kas atsitiko, iškvietė policiją. Įvykio metu jai priklausantis turtas nebuvo apgadintas. Konfliktas su kaimynu vyksta ne pirmą kartą. Šio įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir sužalota apatinė lūpa. Po šio įvykio bijo važiuoti į kaimą, nes nežino, kaip elgsis V. B. (b. l. 42-43, 49-50).

Liudytojas V. P. parodė, kad 2024 m. sausio 25 d. apie 16.30 val., kartu su seserimi E. S. atvažiavo prie jų namo ir pamatė, kad kaimynas V. B. kasa griovį vandens nubėgimui prie jų kiemo vartų. Anksčiau su kaimynu kalbėjo ir leido jam pagal jų tvorą iškasti griovelį vandens nubėgimui. Privažiavęs prie jų kiemo dalies jis išlipo iš automobilio atidaryti kiemo vartų, o kaimynas V. B. pradėjo jam priekaištauti dėl apsemto kiemo. Jis kaimynui atsakė, kad pastarasis gali tvarkytis, nes jis tam neprieštarauja ir įvažiavo į kiemą. Sesuo nuėjo į namą, o kaimynas pradėjo jam vėl priekaištauti ir pagrasino, kad išdaužys automobilio langus. Matė, kad sesuo išėjo į kiemą ir pradėjo vyti kaimyną, nes pastarasis jau buvo jų kiemo teritorijoje. Matė, kad kaimynas puolė prie sesers, sugriebęs už pečių pradėjo ją purtyti. Sesuo atsitraukė nuo kaimyno, kuris pasiėmė į ranką laužtuvą ir pradėjo jo mojuoti. Sesuo tuo metu rankose laikė šluotą. Kaimynas toliau šūkavo jų kieme. Po įvykio sesuo paklausė - ar jai yra praskelta lūpa, pasakė, kad kaimynas jai sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Matė, kad sesers lūpa praskelta. Sesuo iškvietė policiją. Kaimynas nuolat konfliktuoja, bando įvesti savo tvarką. Jam žala nepadaryta, tačiau dėl kaimyno grasinimų jis nesijaučia saugus (b. l. 90-91).

Liudytoja I. B. parodė, kad 2024 m. sausio 25 d. apie 16 val., V. B. išėjo kasti griovio, nes vanduo sėmė jų namo dalį. Griovį reikėjo kasti ir per kaimynams priklausantį sklypą. Ji buvo kambaryje ir apie 16.30 val. lauke išgirdo triukšmą. Pro langą matė, kad V. B. ir E. S. konfliktuoja. Ji išėjo į lauką. Matė, kad E. S. bėgo link V. B. su šluota, o V. B. kasė griovį. Jie tuo metu buvo kaimynų dalyje prie įvažiavimo į kiemą. Ji sugrįžo atgal į namus, prie pastarųjų nėjo. Konfliktai su šiais kaimynais, ypač E. S., kyla dažnai. V. B. jai sakė, kad E. S. netrenkė (b. l. 97-98).

Rašytiniai įrodymai.

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad E. S. ant apatinės lūpos matoma kraujosruva (b. l. 53-58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 187/2024 (02) nurodyta, kad apatinės lūpos sumušimas su muštine žaizdele vidiniame lūpos paviršiuje E. S. padarytas kietu, buku daiktu ar paviršiumi, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja tam, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2024 m. sausio 25 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (b. l. 66-67).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti du vaizdo įrašai, filmuoti policijos pareigūnų kūno (body) kameromis įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pirmame vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnus pasitinka vyras, kuris pasakoja kodėl kilo konfliktas su kaimynu. Vyras pasakoja, kad kaimynas puolė sesę ir praskėlė lūpą. Į pokalbį įsiterpia E. S., kuri pasakoja, kad konflikto metu kaimynas prakirto jai lūpą, mosikavo prieš ją laužtuvu. Antrame vaizdo įraše matyti, kad vyras, atsakydamas į policijos pareigūno klausimą, nurodė, kad matė konfliktą tarp moters ir kaimyno, matė suduotą smūgį, matė kaip ją purtė (b. l. 27-28).

Skambučio į bendrąjį pagalbos centrą įraše girdėti, kad moteris, kuri prisistatė E. S., operatorei nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu kaimynas puolė ir su kumščiu prakirto lūpą, taip pat puolė su geležiu. E. S. nurodė, kad konfliktą matė brolis (b. l. 30-31).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad V. B. 2024 m. sausio 25 d. apie 16.35 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė E. S. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė apatinės lūpos sumušimą su muštine žaizdele vidiniame lūpos paviršiuje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios E. S. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad konflikto metu kaimynas puolė ir su kumščiu prakirto jai lūpą, taip pat puolė ir su geležiu.

Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, patvirtino vieną kartą kumščiu sudavęs nukentėjusiajai į veidą.

Kaltinamojo kaltė ir be jo prisipažinimo įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji E. S. nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis V. B. puolė prie jos, sudavė vieną smūgį kumščiu jai į veidą ir pataikė į lūpą, po ko ji pajuto burnoje kraujo skonį, smūgio sudavimo vietoje pradėjo perštėti, juto fizinį skausmą.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl patirto fizinio smurto buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, jai netikėti pagrindo nėra.

Be to, nukentėjusiosios parodymus dėl patirto smurto patvirtina liudytojų parodymai.

Liudytojas V. P. - nukentėjusiosios brolis, nurodė, kad kaltinamasis, kuris yra kaimynas, kaltinime nurodytu laiku elgėsi agresyviai, grasino išdaužyti jo automobilio langus, puolė prie jo sesers E. S., sugriebęs už pečių pradėjo ją purtyti, mojavo laužtuvu, o po įvykio matė, kad seseriai yra praskelta lūpa, sesuo pasakė, kad kaimynas jai sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą.

Liudytoja I. B. – kaltinamojo sutuoktinė, patvirtino, kad konfliktas tarp jos sutuoktinio V. B. ir kaimynės E. S. buvo kilęs.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir ištirti rašytiniai įrodymai, tai yra: nukentėjusiosios asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog apžiūrėjus E. S. ant jos apatinės lūpos fiksuota kraujosruva; pranešimų bendrajam pagalbos centrui turinys, kad E. S. operatorei nurodė, jog konflikto metu kaimynas puolė ir kumščiu prakirto jai lūpą, taip pat puolė ir su geležiu, kad konfliktą matė ir pranešėjos brolis; taip pat teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad apatinės lūpos sumušimas su muštine žaizdele vidiniame lūpos paviršiuje E. S. padarytas kietu, buku daiktu ar paviršiumi, galimai vieno trauminio poveikio pasiekoje, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kaltinime nurodytu laiku ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kad kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas – smūgis nukentėjusiajai į veidą, sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudamas kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Teismas, išanalizavęs surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nurodė, jog gailisi.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas prieš fiziškai silpnesnę moterį; į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 3 kartus, baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, sveikas.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam, anksčiau neteistam už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais - mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis) ir skiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalis).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji E. S. teisimojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 182). Ieškinyje ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad buvo kaltinamojo užpulta ir sumušta, jai buvo sužalota lūpa, ji jautė fizinį skausmą, nepatogumus, negalėjo užmigti, gėrė vaistus, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, buvo pažeminta, turėjo gaišti laiką dėl būtinybės atlikinėti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Kaltinamasis prašė ieškinį sumažinti iki 200-300 Eur.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis tyčia smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, sudavė į estetiškai svarbią kūno dalį - veidą, nežymiai nukentėjusiąją sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmą, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautėsi pažeminta, negalėjo užmigti, vartojo vaistus, važinėjo pas ekspertą ir į policiją, tai yra kaltinamasis ne tik sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ją sužalojo, bet nukentėjusiajai sukėlė stresą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, todėl visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta buvo.

Tačiau kokių nors sunkių pasekmių nukentėjusiajai sukelta nebuvo, nes jai padarytas sužalojimas buvo įvertintas kaip nežymus, kaltinamasis kaltu smurtavęs prieš nukentėjusiąją prisipažino ir nukentėjusiosios atsiprašė.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimą nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamasis, kuris yra sveiktas ir darbingas (gauna 800 Eur darbo užmokestį), padarė veikdamas tyčia.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi pareigą užtikrinti ir priešingų interesų pusiausvyrą.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajai D. S. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 500 Eur, nes tokis dydis atitinka kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, panaudoto fizinio smurto turinį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, sumą neturtinei žalai atlyginti priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Daiktiniai įrodymai.

3 kompaktiniai diskai su vaizdo/garso įrašais (b. l. 33), saugomi byloje, paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Pašto išlaidų nėra.

Nukentėjusioji/jos atstovas advokatas V. Polikaitis prašė priteisti viso 200 Eur nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas, pateikė išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (b. l. 183).

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiąją advokatas atstovavo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, paruošė ir pateikė teismui civilinį ieškinį, sumai neviršijant ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosios ir administracinėse bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti maksimalių dydžių sumų, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., 200 Eur dydžio nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui), ir nuteisti – 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmės laiku įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje; 2) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

remiantis BK 64¹ straipsniu bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės laiku įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje; 2) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus/draudimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus/draudimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų/draudimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiajai E. S., gim. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) proceso išlaidas advokatui.

Daiktinius įrodymus – 3 (tris) kompaktinius diskus su vaizdo/garso įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).