Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „Panevėžio stiklas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-668-837/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Vitriumfas“ ieškinį atsakovei AB „Panevėžio stiklas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ priešieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovei UAB „Vitriumfas“ priklausantį turtą 344 285,23 Eur sumai.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas darė išvadą, jog atsakovės baimė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė savo prievolės neįvykdys, nepagrįsta. Nurodė, kad ieškovė UAB „Vitriumfas“ yra juridinis asmuo, vykdo veiklą, nors atsakovės prašoma priteisti skola laikytina didele, jokių objektyvių duomenų apie UAB „Vitriumfas“ sunkią finansinę padėtį bei duomenų, dėl ko taptų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, ar kad atsakovė reiškė pretenzijas ieškovei, byloje nėra. Konstatavo nesant pagrindo ieškovei taikyti turtinius suvaržymus vien dėl to, kad AB „Panevėžio stiklas“ pateikė teismui priešieškinį ir iškelta civilinė byla. Nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra yra sudėtinga ir brangi.

Atskiruoju skundu atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog priešieškinio suma yra pakankamai didelė, tačiau šios aplinkybės nelaikė pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, jog ieškovė neturi nekilnojamojo turto, pagal 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, o priešieškinio suma sudaro 77 proc. viso ieškovės turto bei 7 kartus didesnė už deklaruojamą grynojo pelno sumą. Daro išvadą, kad ieškovė iš AB „Panevėžio stiklas“ lėšas įgijo elgdamasi nesąžiningai, tariamų sandorių pagalba. Tvirtina, jog prašo taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nepažeis ekonomiškumo bei proporcingumo principų, nesiekia žalos ieškovei. Teigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrai nesant sudėtingai ir brangiai, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pagrįstas rašytiniais įrodymais, teisės aktų normomis ir teismų praktika. Mano, jog teismas, atmesdamas ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nes ieškinio ir priešieškinio sumos labai skiriasi.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Vitriumfas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Teigia, kad atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, o šalių sąžiningumą ar jo nebuvimą teismas galės konstatuoti tik išnagrinėjęs bylą. Pažymi, jog AB „Panevėžio stiklas“ pripažįsta nežinanti dabartinės ieškovės finansinės padėties, kas reiškia nesant pateiktų objektyvių įrodymų apie sunkią įmonės finansinę padėtį, todėl nėra išsiaiškinta, ar ginčo suma ieškovei yra didelė. Teigia, jog UAB „Vitriumfas“ finansinė padėtis yra gera ir stabili. Nurodo byloje nesant duomenų ir atsakovei neįrodžius, jog ieškovė UAB „Vitriumfas“, siekdama išvengti atsakovei ateityje galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ketina perleisti jai priklausantį turtą, jį paslėpti ar kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Informuoja, jog priešieškinis yra nepagrįstas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti taikomas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Nagrinėdamas AB „Panevėžio stiklas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo, pagal priešieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nors reikalavimo suma ir yra didelė, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Kaip minėta, viena būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Vitriumfas“ vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ pateikė UAB „Vitriumfas“ 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, jog 2014 metais UAB „Vitriumfas“ turėjo 167 394 Lt (48 480,65 Eur), o 2013 metais – 90 029 Lt (26 074,20 Eur) pelno. 2014 metų UAB „Vitriumfas“ balanse nurodoma turimo 1 537 782 Lt (445 372,45 Eur) turto vertė, o įsipareigojimai kreditoriams - 32 057 Lt (9 284,35 Eur), kas paneigia apeliantės teiginius, jog įmonės būklė yra sudėtinga. Duomenų apie ieškovės turtinę būklę bylos nagrinėjimo metu, nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str.). Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, didelė ieškinio suma gali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tačiau didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, galintis savaime lemti laikinų apsaugos priemonių taikymą. Preliminariai įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pateikti ieškovės UAB „Vitriumfas“ finansinės atskaitomybės dokumentai vienareikšmiškai negali patvirtinti priešieškinio sumai ieškovei esant didelei. Kaip minėta, ieškovės finansiniai duomenys pateikti tik už 2014 metus, todėl nagrinėjamu metu nėra galimybių preliminariai įvertinti UAB „Vitriumfas“ finansinę padėtį ir spręsti dėl priešieškinio sumos masto ieškovės atžvilgiu. Pažymėtina, jog šioje byloje, taikant priešieškinio sumos prezumpciją, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovei, kuri turi pagrįsti, jog yra grėsmė teismo sprendimą įvykdymui (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ nenurodė jokių aplinkybių, kurios bent preliminariai leistų spręsti, jog ieškovė UAB „Vitriumfas“ būtų siekusi aktyviais veiksmais išvengti grąžinti atsakovės manymu nepagrįstai gautas sumas. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikti duomenys, jog ieškovė buvo informuota apie pirmiau paminėtą prievolę ir ją vengė vykdyti. Įvertinus minėtą, pripažintina, jog atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ pakankamais ir leistinais įrodymais nepagrindė egzistuojant grėsmei, kad nesiėmus prašomų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kas sudarė pagrindą atmesti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 185 str.). Aplinkybė, jog ieškinio ir priešieškinio reikalavimų sumos ženkliai skiriasi, nėra pakankamas pagrindas tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, AB „Panevėžio stiklas“ turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 144 str. 3 d.).

Kiti apelianto nurodyti teiginiai sprendžiamam klausimui nėra esminiai ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.