Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. (D. B.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus AVPK KPV KPR) vyr. patrulis 2010-11-22 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 274097 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad D. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d., nes jis 2010-11-22 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš sukdamas į dešinę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, dešinio krašto, sukdamas susidūrė su dešinėje ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu. Neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo. Tokiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 111 ir 238 p. reikalavimus (b. l. 3, 8).

Vilniaus AVPK KPV 2010-11-26 Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 274097 (toliau – Nutarimas), vadovaujantis ATPK 127 str. 2 d, D. B. paskyrė administracinę nuobaudą – 120 Lt baudą, pagal ATPK 123 str. 5 d. – 90 Lt, o remiantis ATPK 30² str., 33 str. 2 d. ir 127 str. 2 d., D. B. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 120 Lt (šimto dvidešimties litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 2, 9).

Teismo posėdyje D. B. savo skundą palaikė ir patikslino, kad Nutarimas dalyje dėl padaryto pažeidimo pagal ATPK 123 str. 5 d., t. y. kad jis neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo yra teisėtas ir toje dalyje Nutarimo naikinti neprašo. Kadangi jis neseniai nusipirko šį automobilį, kuris buvo apdraustas buvusio savininko – tikėjosi, kad šis draudimas galioja, o tai, kad savininkas panaikino draudimą – nežinojo. Dėl kito pažeidimo, pagal ATPK 127 str. 2 d., mano, kad nubaustas nepagrįstai, nes nepažeidė KET. Išvažiuodamas iš šalutinio į pagrindinį kelią, iš dešinės turėjo sukti į dešinę. Atsistojęs su posūkiu laukė kol praleis mašinos. Jau išvažiuojant į pagrindinį kelią, iš dešinės pravažiavo kitas automobilis ir tik pamatė šviesas nuvažiuojant. Kad buvo susidūrimas – nepajuto. Mano, kad kitas automobilis negalėjo jo lenkti iš dešinės, nes buvo mažai vietos (žr. teismo posėdžio protokolą).

Liudytoja J. A. paaiškino, kad ji privažiavo prie išsukimo į Žirnių gatvę ir norėjo sukti į dešinę. Priekyje vidury kelio stovėjo automobilis Audi, kuris nerodė posūkio, todėl nežino, kodėl jis ten stovėjo ir ką norėjo daryti. Kadangi dešinė pusė buvo tuščia, privažiavo prie dešinio kelkraščio, apvažiuodama Audi iš dešinės. Tuo metu Audi vairuotojas darė manevrą staigiai pasukdamas į Žirnių gatvę, nubraukė liudytojos automobilio bamperį ir nuvažiavo. Prie raudonos šviesoforo šviesos ji sustabdė Audi vairuotoją ir iškvietė policiją (žr. teismo posėdžio protokolą).

Liudytojai M. M. ir L. Č. paaiškino, kad jie kaip policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą pagal iškvietimą. Abu automobiliai iš įvykio vietos buvo pasitraukę. Vienas vairuotojas aiškino, kad nesuprato, kad įvyko susidūrimas, o moteris – jį prisivijo. Įvykio vietoje aplinkybes aiškinosi iš abiejų vairuotojų parodymų. Audi stovėjo ir ruošėsi sukti į dešinę į Žirnių gatvę. Kita vairuotoja pamatė, kad dešinėje yra vietos ir bandė jį apvažiuoti taip pat norėdama sukti į Žirnių gatvę. Pagal automobilių apgadinimus ir judėjimo trajektoriją priėjo išvados, kad KET pažeidimą padarė Audi vairuotojas, nes jis nesilaikė arčiau dešinės pusės. Įvykio tyrimo metu tokių duomenų, kad Audi vairuotojas nerodė posūkio į dešinę – nebuvo (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. (2007-12-13 įstatymo redakcija Nr. X-1365), Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, (...).

Kelių eismo taisyklių 111 p. (redakcija aktuali eismo įvykio metu), nurodyta, kad “prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti“.

Teismas pažymi, kad administracinei atsakomybei pagal ATPK 127 str. 2 d. atsirasti yra svarbus ne tik veikos padarymas – KET pažeidimas, bet ir pasekmės – kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimas bei priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių. Pasekmės ir priežastinis ryšys yra administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementai, kurie administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip ir pati veika, turi būti įrodyti. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.

Iš byloje esančio policijos pareigūno L. Č. 2010-11-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-11-22 18 val. su patruliu M. M. atvykę į Žirnių – Liepkalnio g. sankryžą, rado automobilius VW Butle ir Audi A6 Avant. Tarnybiniame pranešime nurodyti abiejų vairuotojų įvykio aplinkybių paaiškinimai (b. l. 10). Nors pačiame Tarnybiniame pranešime nenurodyta, kad automobiliai rasti ne įvykio vietoje, tačiau iš turinio matyti, kad abu automobiliai iš įvykio vietos buvo pasišalinę ir tarnybinio pranešimo turinį sudaro abiejų vairuotojų paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių. Tą patį kaip liudytojai pareigūnai L. Č. ir M. M. patvirtino teismo posėdyje. Administracinėn atsakomybėn patraukto Audi vairuotojo D. B. paaiškinimai raštu Vilniaus apskrities VPK KPV viršininkui (b. l 13) ir paaiškinimai teismo posėdyje buvo vienodi. D. B. nurodė, kad buvo sustojęs prieš įvažiavimą su įjungtu posūkiu į dešinę pirmas ir laukė, kol jį praleis mašinos, važiuojančios iš kairės. Gi VW vairuotoja įvažiavo jam iš dešinės vėliau, nors nuo kelkraščio buvo nedidelis tarpas - apie pusantro metro. Mano, kad būtent VW vairuotoja sudarė avarinę situaciją. VW vairuotojos J. A. paaiškinime, rašytame Vilniaus apskrities VPK KPV viršininkui (b. l. 12) ir teismo posėdžio metu kaip liudytojos parodymuose nurodytos aplinkybės taip pat panašios. VW vairuotoja ir paaiškinime ir teismo posėdyje patvirtino, kad Audi vairuotojas jau stovėjo prie įvažiavimo į pagrindinį kelią, o ji atvažiavo ir apvažiavo Audi iš dešinės taip pat norėdama įvažiuoti į pagrindinę Žirnių gatvę, tik ji nurodė, kad buvo pakankamai vietos.

Policijos pareigūnas L. Č. 2010-11-22 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. B. ir jame pažeidimo esmę nurodė, kad „vairuodamas automobilį prieš sukdamas į dešinę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, dešinio krašto, sukdamas susidūrė su dešinėje ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės. Tai yra ATPK 260 str. nustatyto turinio dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas, t.y. apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14 nutartis byloje Nr. N-3-444/2006). Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tik tada, kai administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje yra nustatomas konkretaus pažeidimo įvykis – išoriškai pasireiškiantis pavojingas žmogaus elgesio aktas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas.

Pagal ATPK 284 str., pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) ir kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą. Jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visa bylos aplinkybes, t.y. tiek kaltinančias, tiek teisinančias asmenį, surinktų ir visapusiškai įvertintų visus įrodymus. Sprendimas byloje (ATPK 287 str.) negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis. Taigi, administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Iš byloje esančių įrodymų, nėra aišku, ar Audi vairuotojas, pirmas sustojęs prie įvažiavimo į pagrindinį kelią, ir tuo metu nesant kitai transporto priemonei iš dešinės, sudarė avarinę situaciją, kaip nurodyta Protokole „nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, dešinio krašto...“ . Policijos pareigūnai, liudiję teisme, paaiškino, kad pagrindinė gatvė, į kurią įvažiuoti turėjo ir D. B., ir J. A. yra keturių eismo juostų ir iš šio įvažiavimo galima daryti posūkį iš karto į bet kurią eismo juostą. D. B. darė posūkį ir įvažiavo iš karto į pirmą, po to į antrą juostą. Tą patvirtino ir J. A. teismo posėdyje. Policijos pareigūnai teismo posėdyje patvirtino, kad tuo metu, kai D. B. sustojo, laukdamas galimybės padaryti posūkį į dešinę pusę, kai nebuvo jokios kliūties iš dešinės, nepadarė jokio KET pažeidimo. Kokiu atstumu jis sustojo iki pagrindinės gatvės – nėra tirta. Tokiu būdu, neištirta aplinkybė, kada D. B. padarė administracinės teisės pažeidimą nepasitraukdamas prie pat važiuojamosios dalies dešinio krašto ir ar tokią galimybę turėjo pasitraukti arčiau pagrindinės gatvės, į kurią ruošėsi sukti, dešiniojo kelio krašto jau atvažiavus automobiliui VW, kuris atvyko vėliau, apvažiuodamas Audi automobilį iš dešinės pusės. Nenustatytas ir priežastinis ryšys, tarp nurodyto pažeidimo ir atsiradusių pasekmių. Iš eismo įvykio vietos schemos, kurioje nurodyta, kad automobiliai patraukti iš eismo įvykio vietos, nėra jokių duomenų, nei apie automobilių stovėjimo vietą prieš įvažiuojant į pagrindinį kelią, nei vietą, kurioje įvyko automobilių susidūrimas, nei trajektorija, kaip automobiliai judėjo (b. l. 11). Nors D. B. kaltinime nurodyta, kad jis susidūrė su „ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu“, gi J. A. tiek Paaiškinime (b. l. 12), tiek teismo posėdyje tvirtino, kad D. B. kliudė jos stovintį automobilį. Nepadarytos ir eismo įvykio metu apgadintų automobilių fotonuotraukos, iš kurių galima būtų matyti nubraukimų trajektoriją, nors iš abiejų eismo įvykio dalyvių paaiškinimų buvo matyti, kad jų nuomonė dėl kaltės skiriasi. Jei pagal J. A. paaiškinimą, automobilis Audi, sukdamas į dešinę, kliudė jos stovintį automobilį, liko neišsiaiškinta, kodėl ji pasišalino iš įvykio vietos, ar nebuvo galimybės įsidėmėti Audi automobilio numerio ir iškviesti policiją nepasišalinus iš įvykio ir tokiu būdu sudaryti pareigūnams galimybę tiksliau nustatyti eismo įvykio mechanizmą.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad surinktų įrodymų aiškiai nepakanka, kad būtų įrodytas pažeidimas, kuriuo kaltinamas D. B., be to, esantiems įrodymams neatitinka suformuluotas kaltinimas. Kaip jau buvo paminėta ankščiau, pagal ATPK 256 str. 3 d., įrodymus dėl padaryto pažeidimo renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas. Esant šioms aplinkybėms, nesant pakankamų įrodymų, Nutarimas naikintinas, administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 123 str., 124 str. 1 d. 4 p., 3 d., 4 d., 128 str. ir 129 str.,

nutarė:

D. B. (D. B.) skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-11-26 Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 274097, kuriuo D. B., vadovaujantis ATPK 127 str. 2 d, buvo paskirta administracinė nuobauda – 120 Lt bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. – 90 Lt, o remiantis ATPK 30² str., 33 str. 2 d. ir 127 str. 2 d., paskirta galutinė administracinė nuobauda – 120 Lt (šimto dvidešimties litų) dydžio piniginė bauda panaikinti dalyje dėl ATPK 127 str. 2 d. administracinės nuobaudos 120 Lt paskyrimo ir šioje dalyje grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.