- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-1593-324/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Laimutė Kriaučiūnaitė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) globos namams dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau ir ieškovai) teismo prašė: 1) panaikinti laikiną tėvų valdžios apribojimą vaikams (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti (duomenys neskelbtini) paskirtą nuolatinę rūpybą ir (duomenys neskelbtini) globos namų (toliau – ir (duomenys neskelbtini) globos namai) paskyrimą jos nuolatiniu rūpintoju; 3) panaikinti (duomenys neskelbtini) paskirtą nuolatinę globą ir (duomenys neskelbtini) globos namų paskyrimą jų nuolatiniu globėju; 4) nustatyti vaikų (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias vietas su jų tėvais (ieškovais); 5) nutraukti lėšų išieškojimą iš ieškovų jų vaikų išlaikymui; 6) panaikinti (duomenys neskelbtini) globos namų paskyrimą išlaikymo lėšų tvarkytoju ir turto administratoriumi.
2. Nurodė, kad yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių vaikai buvo paimti iš ieškovų. Jie įvykdė visus reikalavimus, kad galėtų vaikus susigrąžinti į šeimą. Vaikai taip pat nori gyventi su tėvais. Ieškovams nuvykti pas vaikus yra sudėtinga, nes tarp jų gyvenamosios vietos ir (duomenys neskelbtini) globos namų yra (duomenys neskelbtini) kilometrų atstumas, savo transporto priemonės ieškovai neturi, todėl vaikus lanko pagal galimybes. Jie dirba ir gauna pajamas, vykdė 2020 m. sausio 24 d. pagalbos šeimai planą bei (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 27 d. sudarytą pagalbos planą. Ieškovės mama sutinka, kad ieškovai su vaikais gyventų jai priklausančiame 3 kambarių bute.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškovams laikinai apribojo tėvų valdžią, paskirdamas šiuos įpareigojimus: keisti gyvenimo būdą (užtikrinti, kad nebūtų vartojamas alkoholis), tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo, tęsti psichologo, psichiatro konsultacijas, lankyti pozityvios tėvystės mokymus, teikti išlaikymą vaikams, bendrauti su vaikais ir juos lankyti, palaikyti pagarba grįstus santykius su vaikų globėjais ir su jais bendradarbiauti, priimti socialinę pagalbą ir vykdyti socialinių institucijų nustatytus įpareigojimus. (duomenys neskelbtini) papildomai įpareigota nuolat profilaktiškai stebėti savo sveikatą ir tęsti gydymą nuo tuberkuliozės. 2021 m. sausio 27 d. atvejo vadybos posėdžio metu buvo numatyti papildomi įpareigojimai šeimai: užsiregistruoti ir lankyti priklausomybės konsultantų konsultacijas, lankyti psichiatro konsultacijas, užsiregistruoti ir lankyti pozityvios tėvystės mokymus, savarankiškai ieškoti darbo ir pradėti dirbti, teikti teismo priteistą išlaikymą vaikams. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai įrodė, jog padarė žymią pažangą, nes daugiau nei metus laiko nevartoja alkoholio, užsiregistravo į pozityvios tėvystės kursus, savo vaikus lanko, jais domisi, pradėjo dirbti, tačiau, teismo vertinimu, šios pastangos nėra pakankamos, kad jie galėtų savarankiškai auginti keturis nepilnamečius vaikus, vienas iš kurių turi specialiųjų ugdymosi poreikių, kitas negalią dėl nežymaus intelekto sutrikimo. Ieškovai praktiškai neįvykdė teismo įpareigojimo teikti vaikams išlaikymą. Remiantis Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, vien išlaikymo įsiskolinimas, kuris turėjo būti teikiamas laikino tėvų valdžios apribojimo laikotarpiu, sudaro 7631,94 Eur. Ieškovo teigimu, įsiskolinimą jis planuoja padengti, kai išvyks dirbti į užsienį, tačiau jokių įrodymų apie šių ketinimų įgyvendinimą teismui nepateikė. Ieškovai teismo posėdyje nesugebėjo pagrįsti, kaip planuoja padengti didelius įsiskolinimus ir išlaikyti keturis vaikus, kai abu dirba sezoninius ūkio darbus ir gauna nedarbo draudimo išmoką. Ieškovų teiginys, kad jie tikisi valstybės pagalbos auginant savo vaikus, teismo vertinimu, parodo jų neatsakingumą ir nebrandų požiūrį į tėvų pareigas. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendime civilinėje byloje e2-10032-1106/2020, kuriuo ieškovams laikinai apribota tėvų valdžia, aiškiai ir imperatyviai įvardijo, kad išlaikymo vaikams teikimas yra viena iš sąlygų, į kurią bus atsižvelgiama ateityje sprendžiant dėl galimybės grąžinti vaikus tėvams. Šiuo atveju net suprasdami, kad teismo paskirtų įpareigojimų vykdymas yra būtina sąlyga siekiant laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, ieškovai neįvykdė įpareigojimo išlaikyti vaikus ir neįrodė objektyvių priežasčių, kurios būtų kliūtis teikti išlaikymą. 283,11 Eur pervedimas per beveik pusės metų laikotarpį keturių vaikų išlaikymui nevertintinas kaip išlaikymo, atitinkančio vaikų poreikius, suteikimas. Įrodymų, iš ko apmokės susidariusį išlaikymo įsiskolinimą bei toliau išlaikys vaikus, ieškovai nepateikė. Ieškovų teiginiai apie jų pajėgumą užtikrinti vaikų interesus yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio – siektini ieškovų ketinimai ir tikslai kelia abejones dėl realios galimybės ketinimus įgyvendinti, t. y. šiuo metu neįrodo realių ieškovų galimybių pasirūpinti vaikais, užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Be to, ieškovai tik iš dalies įgyvendino įpareigojimą bendrauti ir bendradarbiauti su vaikų globos namų darbuotojais. Teismo posėdyje ieškovai savo elgesį su darbuotojais vertino nekritiškai, nepagrįstai kaltino, kad vaikai globos namuose netinkamai prižiūrimi.
5. Teismas sprendė, kad, nors ieškovų elgesys iš dalies ir pasikeitė, tačiau jų nenoras konstruktyviai bendrauti su globos namų darbuotojais, nepastovūs trumpalaikiai darbo santykiai, dideli įsiskolinimai bei išlaikymo neteikimas savo vaikams yra išlikę ir šios aplinkybės neleidžia konstatuoti fakto, kad ieškovai savo elgesį pakeitė iš esmės. Ieškovų alkoholio vartojimo problema įsisenėjusi, todėl nustatytas kiek ilgesnis nei metų laiko alkoholio nevartojimas negali būti vertinamas kaip stabilus. Teismo manymu, tam, kad pokyčiai taptų stabiliais, turi praeiti ilgesnis laiko tarpas, būtina įsitikinti, jog ieškovų elgesys ir gyvenimo būdas yra negrįžtamai pasikeitę ir jie tinkamai gali rūpintis vaikų auklėjimu, būti jiems doro elgesio pavyzdžiu. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai – teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, išlaikymo teikimą, bendradarbiavimą su socialinės pagalbos darbuotojais, švarios ir tvarkingos, pritaikytos vaikui namų aplinkos sukūrimą ir t. t. Nagrinėjamu atveju teigiami pokyčiai ieškovų elgesyje atsirado palyginti neseniai, jie įvykdė ne visus teismo paskirtus įpareigojimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai: panaikinti laikiną ieškovams pritaikytą tėvų valdžios apribojimą vaikams (duomenys neskelbtini), panaikinti (duomenys neskelbtini) paskirtą nuolatinę rūpybą ir nuolatinio rūpintojo (duomenys neskelbtini) globos namų paskyrimą; panaikinti (duomenys neskelbtini) paskirtą nuolatinę globą ir nuolatinio globėjo (duomenys neskelbtini) globos namų paskyrimą; nustatyti vaikų (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias vietas kartu su tėvais (ieškovais); nutraukti lėšų išieškojimą iš ieškovų vaikų (duomenys neskelbtini) išlaikymui; panaikinti (duomenys neskelbtini) globos namų paskyrimą (duomenys neskelbtini) skiriamų išlaikymo lėšų tvarkytoju ir turto administratoriumi. Apeliacinis skundas skundžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi senais faktais, kurie ieškovus charakterizavo neigiamai prieš teismui priimant sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo (2018-2019 metai ). Remiantis tikrovę neatitinkančiais faktais, teismas priėmė ieškovams nepalankų sprendimą. Teismas akcentavo ir ieškovams palankias aplinkybes, tačiau priimant galutinį sprendimą jomis nesivadovavo.
6.2. Vaikai nori gyventi kartu su tėvais, tačiau teismas nevertino vaikų nuomonės. Ryšys tarp vaikų ir tėvų nėra nutrūkęs, tačiau vaikams ilgą laiką gyvenant atskirai nuo tėvų ryšys tarp tėvų ir vaikų blogėja.
6.3. Tarp ieškovų gyvenamosios vietos ir (duomenys neskelbtini) globos namų yra didelis atstumas (apie (duomenys neskelbtini)), todėl nuvykti pas vaikus labai sudėtinga – ieškovai savo transporto priemonės neturi, o samdyti vairuotoją labai brangu. Pagal galimybes ieškovai lanko vaikus pas globėjus, pagal galimybes palaikė tinkamą ryšį su globos namų darbuotojais.
6.4. Svarbūs ir reikšmingi yra liudytojos socialinės darbuotojos, kuri teigiamai apibūdino ieškovus, parodymai, tačiau teismas į juos neatsižvelgė.
6.5. Ieškovai dirba ir gauna pajamas, tačiau išlaikyti 7 asmenų šeimą yra sudėtinga ir be valstybės pagalbos tai padaryti būtų itin sunku. Valstybė remia mažas pajamas gaunančias šeimas.
6.6. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jie neįvykdė visų jiems iškeltų reikalavimų. Ieškovai padarė viską, kas jiems buvo nurodyta, vykdė 2020 m. sausio 24 d. sudarytą šeimai pagalbos planą, (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 27 d. sudarytą pagalbos planą Nr. 5-9.
6.7. Ieškovai pasižada tinkamai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir nedaryti jokių įstatymų pažeidimų, siekdami užtikrinti tinkamas vaikams gyvenimo sąlygas ir jų auklėjimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie ieškovų elgesio pokytį nėra pagrįsti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. ieškovai savo vaikus globos namuose aplankė 7 kartus. Pastaruosius du kartus tėvai vaikus aplankė atskirai. Ieškovas 2021 m. liepos 5 d. atvyko su nepažįstama moterimi, anot vaikų, teta. Atvykus svečiams vaikai atrodė sutrikę, kurį laiką buvo savo kambariuose ir nenorėjo bendrauti. 2021 m. liepos 13 d. atvyko ieškovė su vyriausiu sūnumi (duomenys neskelbtini) ir vaikų seneliu iš tėvo pusės. Kadangi atvyko vėlyvą vakarą (apie 22 val.), vizitas buvo labai trumpas. Tėvų ir vaikų bendravimas nuolat vyksta telefonu ar išmaniosiomis programėlėmis. Šių metų gegužės-birželio mėnesiais tėvų ir vaikų bendravimas tapo pasyvesnis. Dėl nežinomų priežasčių vienu metu vaikai su mama visiškai nebendravo. Tėvams paskambinus buvo stebimas paslaptingas vaikų elgesys, atrodė, kad jie nenori, jog kas nors nugirstų pokalbį. Vaikai užsiminė, kad tėvai nebegyvena kartu.
7.2. Tėvų bendravimas su globos namų darbuotojais išliko paviršutiniškas. Šeimynos, kurioje gyvena ieškovų vaikai, socialiniams darbuotojams ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. yra skambinusi 3 kartus. Vieną kartą ji bendravo nepriimtinai, pakeltu tonu, auklėjo, kaltino nekompetencija. Kitus du kartus bendravimas buvo pozityvus. Mama teiravosi apie vaikus, domėjosi jų sveikata. Įvairiais klausimais mama bendravo su įstaigos direktore. Globos namų darbuotojai bendravo su tėvais šiems paskambinus į vaikų asmeninius telefonus. (duomenys neskelbtini) programą šeimynos socialinis darbuotojas siunčia ieškovei vaikų nuotraukas, moteris atsako, padėkoja. Po teismo posėdžių iš vaikų visada buvo girdimi kaltinimai ir piktos replikos teismo posėdyje dalyvavusio darbuotojo atžvilgiu. Vaikai komentavo, ką šis darbuotojas pasakė teismo posėdžio metu ir kad toks teismo sprendimas yra priimtas dėl jo kaltės. Manytina, kad šią informaciją vaikams perdavė tėvai, tai neatsakingas tėvų elgesys, traumuojantis vaikus, gadinantis globos namų darbuotojų ir vaikų santykius.
7.3. Į vaikų asmenines sąskaitas ieškovas yra pervedęs pinigų asmeninėms vaikų reikmėms.
7.4. Vaikai išreiškė norą gyventi su tėvais, tačiau šiuo metu stebima ieškovų situacija atrodo nestabili. Darbai tik laikini, gyvenamoji vieta – močiutės bute, stebimi netvirti tarpusavio santykiai. Kyla abejonių, ar tokiomis sąlygomis vaikams grįžus į šeimą būtų tinkamai užtikrinami vaikų teisėti interesai, ar nekiltų pavojus vėl būti paimtiems iš šeimos.
7.5. Tėvai ignoruoja teismo sprendimą dėl materialinio išlaikymo vaikams teikimo.
7.6. Tėvai vykdo tik vieną įpareigojimą, lanko vaikus globos namuose ir nuolat su jais bendrauja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.).
4. Apeliacijos dalykas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepanaikino ieškovams 2020 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendimu pritaikyto laikino tėvų valdžios apribojimo keturių nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
5. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodytų aplinkybių įvertinimas negalimas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų, reglamentuojančių netinkamo atsakovo pakeitimą tinkamu, kas savo ruožtu suponavo ir absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą – nusprendimą dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).
6. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad ieškovų tėvystės teisės šešių vaikų atžvilgiu laikinai buvo apribotos (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu, iš dalies patenkinus ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams (duomenys neskelbtini) vaikams (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų tėvystės teisės laikinai buvo apribotos šių vaikų atžvilgiu(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) globėja buvo paskirta (duomenys neskelbtini), kitų vaikų – (duomenys neskelbtini)globos namai. 2021 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) tapo pilnametis.
7. Ieškovai neprašo panaikinti apribotas tėvystės teises dukters (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Ieškinį dėl laikino tėvystės teisių apribojimo jie pareiškė atsakovui (duomenys neskelbtini) globos namams – keturių ieškinyje nurodytų nepilnamečių vaikų globėjui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad globos institucija nėra tinkamas atsakovas civilinėje byloje dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) iniciatyva iškeltoje civilinėje byloje teismo sprendimu pritaikyto tėvystės teisių apribojimo panaikinimo.
8. Formuodamas teismų praktiką sprendžiant dėl atsakovo tinkamumo (netinkamumo), kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertindamas atsakovo tinkamumą teismas turi atsižvelgti į šalių tarpusavio teisinius santykius. CPK 135 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nustatyta, kad ieškovas privalo išdėstyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodyti teisinio ieškinio pagrindo nereikalaujama. Ieškovui išdėsčius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
9. Ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią vaikams buvo grindžiamas tėvų priklausomybe alkoholiui, dėl kurios jie nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikų fizine, psichologine ir materialine gerove, užtikrinti saugią aplinką, daro žalą vaikų vystymuisi. Be to, motinos atsainus požiūris į savo sveikatą sukėlė neigiamas pasekmes jos vaikų sveikatai (atsakovė nesigydė nuo tuberkuliozės, vaikams yra nustatytas tuberkuliozės sindromas). Jauniausiai atsakovų dukrai diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas – sunki liga, tiesiogiai sąlygota to, kad motina nėštumo metu vartojo alkoholį. 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu teismas nustatė, kad šie ieškinio pagrindai yra įrodyti, tačiau, kadangi atsakovai deda pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą, yra tikimybė, jog padėtis šeimoje gali pasikeisti, todėl tėvystės teises apribojo laikinai. Atsakovams dedant visas pastangas, padedant specialistams, jie turi galimybę susigrąžinti vaikus, todėl jiems palikta „galimybė į tėvų valdžios apribojimo panaikinimą (CK 3.181 straipsnio 1 dalis), nenutraukus tėvų ir vaikų ryšių (CK 3.181 straipsnio 6 dalis)“. Iš kiekvieno atsakovo priteistas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. kovo 26 d.) iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytojais paskiriant vaikų globėjus.
10. Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad jo pateikimo metu yra išnykę visos aplinkybės, kurių pagrindu tėvystės teisės buvo apribotos.
11. Nurodytas materialines ir procesines aplinkybes tėvystės teisių apribojimo byloje siejant su ieškovų ieškinio dėl šio apribojimo panaikinimo pagrindu logiška manyti, kad reikalavimai dėl tokio apribojimo panaikinimo turėtų būti pateikti asmeniui, iškėlusiam tėvystės teisių apribojimo bylą ir joje įrodžiusiam tėvystės teisių apribojimo pagrindų egzistavimą. Globos institucija byloje dėl tėvystės teisių apribojimo panaikinimo galėtų dalyvauti trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnis).
12. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokią išvadą pagrindžia ir globos institucijų bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklą, teises ir pareigas reglamentuojantys teisės aktai.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos XVIII skyriuje reglamentuota nepilnamečių asmenų globos (institucinės globos) sąvoka, CK 3.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas jos tikslas ir paskirtis (užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti), CK 3.271 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos globėjų pareigos (užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114, reglamentuota šios Tarnybos paskirtis įgyvendinti vaiko teisų apsaugos politiką savivaldybių teritorijose ir dalyvauti formuojant vaiko teisių apsaugos srities valstybės politiką, veiklos tikslas užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje (Nuostatų 2, 9 punktai) bei šių tikslų įgyvendinimo priemonių visuma (siekdama Nuostatų 9 punkte nustatyto veiklos tikslo, Tarnyba pati ar per savo struktūrinius padalinius atlieka Nuostatų 10 punkte numatytus veiksmus (be kita ko, gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijoje visą parą, organizuoja vaiko globos (rūpybos) savivaldybėse nustatymą, veikia kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, kol šiam vaikui paskiriamas globėjas (rūpintojas), organizuoja vaiko grąžinimą jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą)) patvirtina, kad atsakovu apeliacine tvarka vertinamoje byloje turėjo būti ne ieškovų vaikų globėjas, o institucija, inicijavusi tėvystės teisių apribojimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
14. Šios institucijos dalyvavimas byloje teikiant išvadą dėl ginčo aplinkybių nėra tolygus atsakovo procesinei padėčiai. Pagal CPK 49 straipsnio 3 dalį, valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. Nagrinėjamu atveju Tarnybos buvo pareikalauta pateikti išvadą, taigi ji neįgijo nei trečiojo asmens, nei atsakovo teisių ir pareigų, numatytų CPK 42, 47 straipsniuose, kurių tinkamas įgyvendinimas siejamas su CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų pasiekimu (tinkamu bylos išnagrinėjimu). Nedalyvaudama byloje atsakove ar trečiuoju asmeniu, be kita ko, Tarnyba neįgijo teisės ir apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje pateiktu išaiškinimu jai nustatytą įpareigojimą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo kreiptis į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Tarnybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, toks įpareigojimas turi įtakos jos teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).
15. Pagal CPK 45 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatas, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (CK 45 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys).
16. Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokių procesinių priemonių nesiėmė, priešingai – priėmęs patikslintą ieškinį rezoliucijoje nurodė šioje byloje atsakovu laikyti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus.
18. Vadovaujantis išdėstytais argumentais ir atsižvelgiant į tai, kad netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką), pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nepasisakant dėl ieškovų apeliacinio skundo pagrindų ir nesprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 11 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.