- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-08
- Bylos Nr.
- 2S-595-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Skolininkas
- J. V.
- Kreditorius
- Danske bank A
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų J. V., J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2010 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.10/2010/00549/53-59 pagal kreditoriaus Danske bank A/S pakartotinį pareiškimą skolininkams J. V., J. V. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi iš dalies patenkino kreditoriaus Danske Bank A/S pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nutarė išieškoti iš skolininko J. V. kreditoriaus Danske Bank A/S naudai 427 127,38 Lt skolą, 131 Lt žyminio mokesčio, 6,77 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos išieškotinos 427 127,38 Lt skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-05-17 iki visiško skolos grąžinimo ir išieškojimo įvykdymo užtikrinimui priverstinai parduoti iš varžytynių kreditoriaus naudai įkeistą J. V. ir J. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 1,7 ha žemės sklypą, unikalus Nr.8274-0006-0068, gyvenamąjį namą, unikalus Nr.4400-1547-5851, pirtį, unikalus Nr.4400-1547-5908, esančius Likančių k., Utenos r.. Teismas konstatavo, kad skolininkas J. V. nevykdė savo įsipareigojimų pagal 2008-02-25 kredito sutartį, todėl yra pagrindas pradėti priverstinį išieškojimą. Nurodė, kad turto draudimo mokesčio išlaidos nėra priskirtinos prie išlaidų, sudarančių hipoteka užtikrinto pagrindinio reikalavimo įvykdymą ir prašymą priteisti 724 Lt turto draudimo mokesčio atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai J. V. ir J. V. prašo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas yra užsienio juridinio asmens filialas, kuris neturi civilinio procesinio veiksnumo, todėl jis neturėjo teisės CPK 558 str. nustatyta tvarka kreiptis į Hipotekos skyrių dėl priverstinio išieškojimo. Mano, jog nustatęs šią aplinkybę, teismas turėjo atsisakyti priimti Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą, o priėmęs - palikti nenagrinėtą (CPK 296 str.). Be to, nurodo, kad kreditas, pagal 2008-02-25 Kredito sutartį Nr. BSGEL330803053 buvo gautas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas bendrąja jungtine nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis nekilnojamasis turtas, tačiau, skundžiama Hipotekos skyriaus nutartimi skolininku, iš kurio yra išieškoma skola pagal Kredito sutartį, nepagrįstai yra tik vienas sutuoktinis - J. V.. Teigia, jog skundžiama nutartimi yra iš esmės pažeidžiamos CK 3.88 str. ir 3.109 str. įtvirtintos normos dėl sutuoktinių turto teisinio režimo bei prievolių vykdymo iš bendro sutuoktinių turto kas nutartį daro neteisėta. Teigia, jog Danske Bank A/S Lietuvos filialas nurodė, kad Kredito sutartis yra nutraukta skolininkams pranešant 2009-09-18 raštais, tačiau Kredito sutarties pagrindu skaičiuotinų palūkanų dydis nuo 2 908,95 EUR pirmojoje 2009-10-16 Hipotekos skyriaus nutartyje dėl neaiškių priežasčių padidėjo iki 2 934,77 EUR skundžiamojoje nutartyje, o delspinigiai nuo 2009-10-16 iki 2010-05-18 padidėjo 18 123,87 U. N., jog be jokio teisinio pagrindo bendras skolos dydis 2010-05-18 nutartyje padidėjo nuo 101 946,25 EUR iki 123 397,29 EUR. Kadangi, kreditorius sutartinį pagrindą tokiam skolos didėjimui laiko pasibaigusiu (nutrauktu), Hipotekos skyriaus nutartis dėl nepagrįsto skolos padidėjimo yra neteisinga ir naikintina. Be to, nurodo, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo teismas turėjo priimti nutartį panaikinti įkeistų daiktų areštą ir išregistruoti 2009-10-16 nutartį areštuoti įkeistus daiktus iš turto areštų registro, kadangi kreditorius per du mėnesius nuo skolininkų įspėjimo nesikreipė į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistus daiktus suteikimo. Mano, jog ši aplinkybė taip pat yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Teigia, jog J. V. savo bei sutuoktinės vardu kreipėsi į kreditorių dėl Kredito sutarties pakeitimo iki kreditoriaus pranešimo apie jos nutraukimą, tačiau, šalims per protingą terminą nesutarus, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, siekdamas Kredito sutarties nutraukimo, nebeturėjo teisės jo įforminti Kredito sutarties 10.2.p. nustatyta tvarka, bet privalėjo kreiptis į teismą dėl Kredito sutarties nutraukimo ir Kredito sutarties nutraukimo datos bei sąlygų nustatymo. Mano, jog po CK 6.204 str. numatytų sąlygų atsiradimo Kredito sutartis to paties straipsnio 3 d. l. p. nustatyta teismine tvarka nutraukta nebuvo, ji yra laikytina galiojančia ir Kredito sutarties galiojimo faktas nesuteikia teisės kreditoriui prieš terminą reikalauti iš skolininkų visos negrąžinto kredito sumos bei su ja susijusių sumų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditoriaus prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis CK 2.55, 2.81, 2.85 str. str. nuostatomis filialas turi įstatyminius įgaliojimus atstovauti juridiniam asmeniui. Teigia, jog pagal CK nuostatas juridinį asmenį atstovauti teisme sprendžiant ginčą dėl prievolių, kilusių iš filialo veiklos, gali ne tik juridinio asmens, bet ir filialo valdymo organai, kurių kompetencija filialo vardu yra nustatyta filialo nuostatuose. Nurodo, kad sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. 2008-02-25 d. kredito sutartimi Nr. BSGEL330803053 (toliau - Kredito sutartis) šalys numatė, jog netesybos sudaro 0,08 proc. per dieną, todėl pagal Kredito sutartį atsiradę skolininko mokėtini delspinigiai yra skaičiuojami iki to momento, kai kreditorius su pareiškimu dėl skolos išieškojimo kreipiasi į teismą. Teigia, jog delspinigių skaičiavimas nėra stabdomas kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių su prašymu dėl įkeisto turto arešto ir skolininko įspėjimo, jis stabdomas kreditoriui pateikiant teismui pareiškimą dėl skolos išieškojimo. Nurodė, jog antrą kartą į hipotekos skyrių kreditorius kreipėsi nepraleidęs įstatyme įtvirtinto dviejų mėnesių termino, nes Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis dėl įkeisto daikto arešto buvo apskųsta ir įsiteisėjo tik 2010-04-01, išnagrinėjus skolininkų atskirąjį skundą. Kreditorius nurodo, jog kredito sutartis yra nutraukta, todėl joks sutarties vykdymo sąlygų pakeitimas nėra galimas nei šalių susitarimu, nei teismine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio kodekso (toliau CK) 4.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas yra vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, todėl teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t.y., taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Minėto CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti <...>. Byloje nustatyta, kad Danske Bank A/S, 2008-02-25 kredito sutartimi Nr. BSGEL330803053 J. V. suteikė 115 848 eurų kreditą, kurio grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu bei laidavimu (1 t., b.l. 1-32). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad skolininkui nevykdant įsipareigojimų, kreditoriaus Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, prašymu, Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-10-16 nutartimi buvo areštuotas įkeisto turto savininkams J. V. ir J. V. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, o įkeisto turto savininkai įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (1 t., b.l. 65-66). Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2010-04-01, Panevėžio apygardos teismui išnagrinėjus skolininkų atskirąjį skundą. Kadangi skolininkams buvo pranešta atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo data, todėl atmetus jų atskirąjį skundą, įpareigojimą atsiskaityti su kreditoriumi J. V. ir J. V. turėjo įvykdyti iki 2010-05-03 imtinai (1 t., b.l. 117, 128-131, CPK 74 str. 5 d.). CPK 558 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos praėjus dviems mėnesiams hipotekos kreditorius nesikreipia dėl skolų išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą turtą suteikimo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą. Byloje nustatyta, kad pakartotinį kreditoriaus pareiškimą hipotekos teisėjas gavo 2010-05-17, todėl įvertinus, jog 2009-10-16 nutartis įsiteisėjo tik 2010-04-01, darytina išvada, jog pakartotinį pareiškimą kreditorius pateikė nepraleidęs įstatymo nustatyto termino. Dėl paminėto, apeliantų teiginiai, kad kreditorius per du mėnesius nuo skolininkų įspėjimo nesikreipė į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, yra atmestini (CPK 558 straipsnio 3 dalis).
Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir kt. sąlygos. Teismų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus. CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad XXXVI skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų, nes teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Teisminėje praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Dėl paminėto apeliantų teiginiai, jog ginčijama nutartis nepagrįsta, nes be pagrindo priteistos banko priskaičiuotos padidintos palūkanos bei delspinigiai, yra atmestini. Kilus ginčui, skolininkas gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą ginčo teisenos tvarka pareikšdamas ieškinį, o sustabdyti hipotekos procedūras gali ginčo teisena bylą pagal skolininko ieškinį nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nustatyta, kad kreditorius 2009-07-08 įspėjęs J. V. ir J. V. apie susidariusį įsiskolinimą bei banko teisę nutraukti sutartį, 2009-09-18 informavo skolininką jog kredito sutartis yra nutraukta vadovaujantis Kredito sutarties 10.2 p. bei pasiūlė negrąžintą kredito sumą, palūkanas, delspinigius grąžinti per 15 d. nuo pranešimo įteikimo, todėl apeliantų teiginys, kad kredito sutartis nėra nutraukta, atmestinas (1 t., b.l. 56-61). Ginčyti kreditoriaus reikalavimą grąžinti visą kreditą ir vienašalį sutarties nutraukimą, skolininkas turi teisę kreipdamasis ieškinio teisenos tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantai nei hipotekos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, jog šia CK 6.204 str. 3 d. 2 p. numatyta teise kreiptis su ieškiniu į teismą su atitinkamu reikalavimu jie yra pasinaudoję. Teiginys, jog į teismą dėl sutarties nutraukimo ginčo teisena privalo kreiptis kreditorius, yra nepagrįstas. Pagrindus ir terminus nutraukti kredito sutartį šalys nustatė sudarydamos kredito sutartį ir šios sutarties sąlygų nėra pakeitusios (1 t. b.l. 38-55, sutarties 10 p.)
Iš teismui pateiktų Danske Bank A/S Lietuvos filialo nuostatų matyti, kad filialo vadovui ar jo įgaliotiems asmenims yra suteikta teisė vesti Steigėjo (Danijos Karalystės kredito įstaiga Danske Bank A/S) vardu, tiek kiek tai liečia Filialo veiklą bei interesus, civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas bei atstovauti Steigėją tokiose bylose visuose Lietuvos Respublikos teismuose (nuostatų 5.5 p., 2 t., b.l.41-48). Kadangi pareiškimą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių teismui pateikė kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per šio banko Lietuvos filialą, todėl apeliantų teiginys, kad į teismą su pareiškimu kreipėsi filialas, neturintis reikšti reikalavimų, yra nepagrįstas. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis, todėl įvertinus, jog kredito sutartis buvo sudaryta su J. V., teismas pagrįstai skolą priteisė iš skolininko bei išieškojimą nukreipė į sutuoktinių įkeistą nekilnojamąjį turtą, kuriuo užtikrintas kredito grąžinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Dėl paminėto, naikinti ar keisti teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš apeliantų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 2 t., b.l. 33).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5,60 Lt (penkis Lt 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės biudžetui (įmokos kodas 5660).