- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-13
- Bylos Nr.
- 1A-177-360-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 69-1-00211-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Rasa Valentinienė
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 str. 1 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2011-07-01 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomoji priemonė suėmimas paskirta po nuosprendžio paskelbimo, bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nurodytas 2011-07-01 nuosprendžiu nuo 2010-10-06 iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir iš dalies atliktas bausmės laikas pagal ankstesnįjį (2011-07-01) nuosprendį.
Iš D. P., V. Š. naudai priteistas 1184 Lt žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, jis 2010-06-24 apie 20.30 val. Kretingos mieste, J. Pabrėžos g. 1, prie Kretingos kultūros centro pastato, turėdamas tyčią užvaldyti svetimą turtą, paprašė ten buvusio V. Š. parodyti jo mobilaus ryšio telefoną. V. Š. padavė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia C5-00 Grey Smart OS“, kurio vertė 644 Lt, su jame esančia 20 Lt vertės SIM kortele ir D. P. atvirai telefoną pagrobė, nukentėjusiajam padarydamas 664 Lt turtinę žalą. Šiais savo nusikalstamais veiksmais D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.
Be to, D. P., pavartodamas fizinį smurtą, pagobė svetimą turtą – padarė plėšimą, jis 2010-06-24 apie 20.35 val., Kretingos mieste, Maironio gatvėje, vasaros estradoje, prie D. P. priėjus V. Š. ir prašant grąžinti pirmiau pagrobtą telefoną, turėdamas tyčią užvaldyti svetimą turtą, D. P. sudavė V. Š. kumščiu vieną smūgį į lūpą, antrą smūgį į pilvo sritį ir tokiu būdu atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis, apieškojo jo kišenes ir iš kelnių kišenės pagrobė 20 Lt, nukentėjusiajam padarydamas 20 Lt turtinę žalą.
Šiais savo nusikalstamais veiksmais D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, pripažino savo kaltę, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Teigia, jog liudytojai negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių. Nuteistasis neneigia, jog sudavė porą smūgių nukentėjusiajam, tačiau teigia, jog sudavė ne tuo tikslu, jog atimti iš jo pinigus. Anot nuteistojo, nukentėjusysis sėdėdamas šalia jo išsitraukė švirkštą, o jis išsigandęs, kad šis neįdurtų jam ir sudavė kelis smūgius pastarajam. Kad nukentėjusysis yra diabetikas jis nežinojo. Pažymi, jog nekraustė nukentėjusiojo kišenių, tiesiog iš pirmos pasitaikusios kišenės ištraukė 20 litų. Prašo atsižvelgti į tai, jog jau pakankamai ilgą laikotarpį yra suimtas, teigia, kad kritiškai vertina savo elgesį.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat bausmė nuteistajam paskirta vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir teisingai ją individualizavus, todėl pagrįsta ir teisinga.
Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nors nuteistasis D. P. prašo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau iš dalies jis ginčija ir savo kaltę dėl plėšimo. Apeliantas skunde teigia, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo įrodymus, netinkamai apklausė liudytojus, nepagrįstai rėmėsi jų parodymais, nes liudytojai negalėjo prisiminti visų įvykio detalių. Dėl tokių apelianto argumentų pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo ar teisėjo kompetencija (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 2 d.). Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė, įvertino įrodymus atsižvelgęs į byloje esančių faktinių duomenų visetą, neteikė prioriteto nei vienai įrodymų grupei ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.
Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, ir net paties nuteistojo parodymai, vienareikšmiškai patvirtina, kad D. P. betarpiškai įgyvendino plėšimo objektyviosios pusės požymius – panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Nukentėjusysis V. Š. teisiamajame posėdyje kategoriškai patvirtino, kad 2010 m. birželio 24 d., kai prie Kultūros namų, D. P. iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ir su šiuo telefonu nubėgo Kretingos vasaros estrados link, jis taip pat nuėjo paskui. Toje vietoje surado D. P. ir jo paprašė grąžinti jam mobiliojo ryšio telefoną. D. P. atsakė, kad telefono neturi, užlaužė jam rankas ir pradėjo tikrinti kišenes. Nukentėjusysis teigė, jog kišenėje buvo gal 20 litų ir striukės kišenėje dar buvo švirkštas, nes jis yra diabetikas. Jam D. P. pasakė, kad jis yra narkomanas ir sudavė smūgį (t. 1., b. l. 107).
Liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti L. B., R. G., Ž. B. patvirtino, jog nukentėjusiajam prašant grąžinti jo mobiliojo ryšio telefoną, D. P. trenkė pastarajam. Liudytojas L. B. patvirtino, jog D. P. atėmė iš nukentėjusiojo pinigus (t. 1., b. l. 107-108). Priešingai nei teigia apeliantas, liudytojų parodymai kartu su kitais surinktais įrodymais sudaro vieningą D. P. kaltę patvirtinančią medžiagą ir dar sykį patvirtina, kad D. P. turėjo tikslą įvykdyti plėšimą. Tuo labiau, kad jie patvirtina kitais įrodymais byloje nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo nesiremti minėtų liudytojų parodymais, nes pastarieji abejonių nekelia. Pažymėtina ir tai, jog pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pilnai pripažino savo kaltę ir nuosekliai nurodė įvykdytų nusikaltimų aplinkybių detales, kurios atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pats apeliantas teisiamajame posėdyje pripažino, kad jam reikėjo pinigų susimokėti baudai, todėl iš nukentėjusiojo pagrobė telefoną bei vėliau iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė 20 litų (t. 1., b. l. 107). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog jis nekraustė nukentėjusiojo kišenių, o tik iš pirmos pasitaikiusios ištraukė 20 litų, tačiau tokie nuteistojo teiginiai nepaneigia jo kaltės. Pats faktas, jog nuteistasis panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį pagrobė svetimą turtą, būtent įrodo jo turėtą tyčia apiplėšti nukentėjusįjį.
Apeliantas savo skundą taip pat grindžia tuo, jog jis nukentėjusiajam sudavė smūgius tik dėl to, jog nukentėjusysis sėdėdamas šalia jo išsitraukė švirkštą, o jis išsigandęs, kad šis neįdurtų jam. Tokie nuteistojo argumentai visiškai nepagrįsti. Bylos medžiaga aiškiai liudija, jog švirkštas nebuvo nukentėjusiojo rankose, o buvo kišenėje. Kai apeliantas iškraustė nukentėjusiojo kišenes, rado švirkštą ir išmetė, taigi jokio pagrindo bijoti nukentėjusiojo nebuvo. Tokius apelianto argumentus kolegija vertintina kaip siekimą sušvelninti savo padėtį. Byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai paneigia D. P. teiginius ir nuo jo veikimo pradžios parodo akivaizdų nusikalstamą sumanymą. Visuma aptartų aplinkybių parodo kryptingą D. P. nusikalstamą veikimą – panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą. Aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. P. padarė plėšimą, todėl nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį naikinti ar keisti.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta bausme už padarytas nusikaltimas veikas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. P. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, vadovavosi bendrosiomis bausmės skyrimo nuostatomis, numatytomis BK 54 str., ir jų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai, bausmė nuteistajam D. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Apylinkės teismas paskirdamas nuteistajam D. P. už du tyčinius apysunkius nusikaltimus 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų sunkumų laipsnius, į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, sunkinančių D. P. atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Kolegija atkreipia dėmesį, kad D. P., nusikaltimų padarymo metu dar nebuvo teistas, tačiau jau buvo įvykdęs nusikaltimą. Šiuo metu, jis teistas net 3 kartus. Pirmus du kartus teismas nuteistajam skyrė laisvės apribojimo bausmes, tačiau D. P., nepateisindamas teismo pasitikėjimo, nusikaltimus padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu. Šios aplinkybės D. P. apibūdina kaip asmenį, keliantį didesnį pavojų visuomenei, byloja apie susiformavusią neigiamą jo orientaciją visuomenėje ir apie aiškų visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymą, todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas D. P. ir taip paskyrė pakankamai švelnias, ženkliai mažesnes nei BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. sankcijose numatytų bausmių vidurkiai laisvės atėmimo bausmes. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskirtos už atskirus nusikaltimus bausmės nėra per griežtos. Galutinė bausmė subendrinta nepažeidžiant BK 63 str. reikalavimų, pasirinktas nuteistajam palankiausias bausmių bendrinimo būdas bausmes sudedant tik iš dalies, todėl nėra pagrindo švelninti ir paskirtą subendrintą bausmę. Pažymėtina, kad pakankamai ženklų galutinį bausmės dydį (4 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo) iš esmės lėmė paskirtų bausmių subendrinimas su Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-07-01 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.
Atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.