- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2-322-407/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00099-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AGRI nova Baltic“
- Kategorijos
- 3.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AGRI nova Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „AGRI nova Baltic“ iškelta bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „AGRI nova Baltic“. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, mokestinė nepriemoka 2025 m. sausio 20 d. duomenimis yra 32 553,99 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ir iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „AGRI nova Baltic“.
3. Teismas nustatė, kad Valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre Juridinių asmenų registre atsakovė įregistruota 1998 m. Iš įmonės balanso matyti, kad 2023 metais atsakovės turtas buvo 87 915 Eur, mokėtinos sumos – 97 434 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2023 metais įmonė patyrė 23 169 Eur nuostolį. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių. Vienos transporto priemonės atsakovė yra valdytoja – Audi Q8. Skola VMI 2025 m. sausio 20 d. duomenimis yra 32 553,99 Eur, o skola VSDFV 2025 m. vasario 12 dienos duomenimis yra 444,96 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šiuo metu yra vykdomos penkios vykdomosios bylos, kuriose yra vykdomas išieškojimas iš atsakovės. Viešai skelbiamais duomenimis, atsakovė turi vieną darbuotoją.
4. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „AGRI nova Baltic“ finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė UAB „AGRI nova Baltic“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Atsakovė 2025 m. vasario 6 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti bei suteikti galimybę inicijuoti restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi atsakovės prašymą pratęsti terminą atmetė ir iškėlė atsakovei bankroto bylą.
5.2. Įmonė yra gyvybinga, o jos likvidavimas dėl bankroto neatitinka nei įmonės, nei jos kreditorių interesų. Atmetus prašymą dėl termino pratęsimo, apeliantei nebuvo suteiktas šansas inicijuoti restruktūrizavimo bylą, nors, akivaizdu, jog galimybė įmonei pasirengti restruktūrizavimo procesui ir nutraukti bankroto bylą yra daug patrauklesnė tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams.
5.3. Yra didelė tikimybė, kad įmonei pavyks susitarti su jos kreditoriais ir sudaryti susitarimus dėl pagalbos, tokiu būdu bus išvengta nemokumo proceso.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Teismas nurodė, kad nėra jokių duomenų apie restruktūrizavimo bylos inicijavimą. Tačiau įstatyme nustatytas ne trumpesnis kaip 15 dienų terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti, taip pat apeliantei objektyviai reikalingas keleto dienų terminas surinkti buhalterinės apskaitos duomenis bei vesti derybas, tinkamai suformuluoti pasiūlymus kreditoriams, bei kraštutiniu atveju, jei kreditoriai nesutiks suteikti pagalbos, paruošti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl apeliantė prašė pratęsti terminą atsakovei atsiliepimui pateikti 1 mėnesiui.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
6.1. Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrovės vykdomas nuo 2024 m. birželio 25 d. Bendrovė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teikimo teismui dieną (2025 m. sausio 20 d.) turėjo 32 553,99 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Bendrovė nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, antstolių kontorose iš bendrovės vykdomi išieškojimai VMI naudai. Remiantis paskutinės teiktos metinės finansinės atskaitomybės duomenimis, bendrovės įsipareigojimai 2023 metais sudarė 97 434 Eur, o turtas – 87 915 Eur, t. y. įsipareigojimai viršijo turto vertę. Bendrovė 2023 metais patyrė 23 169 Eur nuostolių. Tai rodo, kad bendrovės įsipareigojimai nėra mažareikšmiai ar laikini, o egzistuoja jau pakankamai ilgą laiką.
6.2. Tinkamas mokestinių prievolių vykdymas ir darbuotojų skaičiaus mažėjimas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo. Šiuo atveju bendrovė yra įsiskolinusi valstybei, darbuotojų skaičius palaipsniui mažėjo, tai patvirtinta, kad jos veikla sustojo, bendrovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais, taigi bendrovė yra nemoki, o finansiniai sunkumai nėra laikini.
6.3. Pareiškėja dar 2024 m. gruodžio 10 d. išsiuntė atsakovei pranešimą apie bankroto proceso inicijavimą, tačiau bendrovės vadovas jokių veiksmų nesiėmė ir susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti neinicijavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
9. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties, kuria UAB „AGRI nova Baltic“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto mokumo vertinimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo civilinės bylos nagrinėjimo ir nesudarė galimybių atsakovei pradėti restruktūrizavimo proceso. Toliau apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik atskirojo skundo ribose.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo teismas privalo priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo; šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 30 dienų (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 25 straipsnio 1, 2 dalys). Šiam teisiniam reguliavimui negali daryti įtakos nei teisėjo darbo krūvis, nei nemokumo administratoriaus atrankos procedūros (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-160-912/2025). Šis terminas nustatytas siekiant kuo greičiau išspręsti įmonės, kuriai keliama nemokumo byla, žalingą teisinio netikrumo būseną (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1699-585/2020).
11. Esminis juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo tikslas – operatyvus ir veiksmingas (efektyvus) juridinio asmens nemokumo bylos sąlygų ir aplinkybių, dėl kurių ji negali būti iškelta, įvertinimas. Atitinkamai, operatyvus ir veiksmingas juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo stadijos atlikimas ir teismo nutarties priėmimas bei jos vykdymas yra reikšmingi sėkmingam tolesniam juridinio asmens nemokumo procesui, kuriame atliekami bankroto ar restruktūrizavimo veiksmai. Delsimas pradėti bankroto ar restruktūrizavimo veiksmus gali mažinti juridinio asmens mokumą, didinti jo įsipareigojimus, sukuria teisinį neaiškumą jo kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-754-934/2024).
12. Taigi apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad griežti nemokumo bylų nagrinėjimo terminai lemia ir specifinį nemokumo bylų nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme. Teismas, nagrinėdamas nemokumo bylą pirmojoje instancijoje ir spręsdamas terminų pratęsimo klausimą, turi derinti įvairių grupių interesus užtikrindamas, kad nemokumo procedūros nebus pradedamos per vėlai, kartu garantuodamas ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.
13. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad VMI išsiuntė atsakovei 2024 m. gruodžio 9 d. pranešimą apie nemokumo proceso inicijavimą, kuriame nurodė ne tik turimą atsakovės skolą, tačiau ir informaciją, susijusią su susitarimu dėl pagalbos sudarymu ir pan., siunta išsiųsta tuo pačiu adresu, kuris yra nurodytas atsakovės procesiniuose dokumentuose, tačiau iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad siunta RS312828225LT atsakovei įteikta nebuvo, buvo grąžinta siuntėjui (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taigi atmestini atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad atsakovė jau nuo 2024 m. gruodžio mėnesio galėjo ruoštis restruktūrizavimo procesui ir inicijuoti restruktūrizavimo procedūras.
14. Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduota elektroninė civilinė byla Nr. e2-322-407/2025 be popierinio priedo, todėl, siekiant nustatyti, ar procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti ir ar pagrįstai buvo atsisakyta tenkinti prašymą dėl termino pratęsimo, bus analizuojami elektroninės civilinės bylos Nr. eB2-1582-560/2025 (pirmosios instancijos teismo bylos numeris) duomenys, esantys LITEKO sistemoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, jeigu teismo proceso byla tvarkoma vien elektronine forma, teisme gauti popieriniai su teismo proceso byla susiję dokumentai nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, registruojami LITEKO ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų gavimo teisme kartu su priedais suskaitmeninami ir pridedami prie elektroninės teismo bylos kortelės (Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 13P-74-(7.1.2) „Dėl Su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20 punktas). Duomenų, kad šioje byloje būtų taikoma kitokia dokumentų registravimo tvarka, byloje nėra, todėl duomenys, esantys LITEKO bylos kortelėje, laikomi galutiniais ir išsamiais.
15. Pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „AGRI nova Baltic“ iškėlimo buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi, kuria, be kita ko, atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2025 m. vasario 6 d. atsiliepimui į pareiškimą pateikti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertimu, nustatytas terminas buvo nerealus ir pažeidžiantis bendrąją teisę į teisminę gynybą, kadangi terminas atsiliepimui pateikti buvo nustatytas neįvertinus, jog praeis bent dvi–trys dienos, kol siunta atsakovei bus įteikta paštu.
16. Civilinėje byloje šiuo metu nėra ir iki 2025 m. vasario 7 d. nebuvo duomenų apie Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarties atsakovei įteikimą ar neįteikimą, todėl bet kuriuo atveju teismas turėjo siųsti procesinius dokumentus dar kartą ir juos laikyti įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Nenustatyta, kad atsakovė būtų piktnaudžiavusi procesu.
17. Atsakovė 2025 m. vasario 7 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą 1 mėnesiui atsiliepimui į pareiškimą pateikti, nurodė, kad apie inicijuotą bankroto bylą sužinojo iš trečiųjų asmenų prieš porą dienų, pažymėjo, jog atsakovė sieks restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Terminą atsisakyta pratęsti skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi, ta pačia nutartimi teismas atsakovei iškėlė ir bankroto bylą. Esminis pirmosios instancijos teismo argumentas buvo tas, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji inicijavo derybas su kreditoriais, taip pat nustatytu terminu nepateikė prašomų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo argumentai neatitinka faktinės bylos situacijos, todėl yra neteisėti ir nepagrįsti. Dar daugiau, teismas, ta pačia nutartimi ir atsisakęs pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, ir iškėlęs bankroto bylą atsakovei, pažeidė teisėtų lūkesčių principą, kadangi bendrasis terminas, nustatytas JANĮ ir skirtas bankroto bylai išnagrinėti, dar nebuvo pasibaigęs.
18. Kaip jau buvo minėta anksčiau, civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartis atsakovei buvo įteikta, taigi nėra pagrindo abejoti, jog atsakovė apie inicijuotą bankroto bylą sužinojo tik maždaug 2025 m. vasario 5-6 d. iš trečiųjų asmenų. Todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė 2025 m. vasario 7 d. teikdama prašymą dėl termino pratęsimo objektyviai negalėjo nei pateikti teismo prašomų dokumentų nustatytu terminu, nei inicijuoti restruktūrizavimo procedūrų (išsiųsti kreditoriams pranešimus). Pirmosios instancijos teismas, nesudaręs galimybių atsiliepti į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pateikti bylai reikšmingus argumentus, padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą ir pažeidė atsakovės teisę į teisminę gynybą.
19. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad restruktūrizavimo procedūra negali būti naudojama kaip teisinė gynybos priemonė, siekiant atitolinti ar išvengti bankroto procedūrų. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovei iš viso buvo užkirsta teisė pasisakyti, pateikti bylai reikalingus aktualius finansinius dokumentus, įrodinėti savo gyvybingumą. Teismas, atsisakęs pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, nesudarė galimybių atsikirsti į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
20. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi, taigi procesinis sprendimas dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo turėjo būti priimtas iki 2025 m. vasario 28 d. ir šis terminas dar galėjo būti pratęstas iki 2025 m. kovo 31 d. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakęs pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, tam neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
21. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nepagrįstai nepratęsė termino atsiliepimui į pareiškėjos pranešimą pateikti, todėl pažeidė atsakovės teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „AGRI nova Baltic“ grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „AGRI nova Baltic“ grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.