Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. tiesiogiai pasiūlė ir davė didesnės negu 1 MGL vertės kyšį už pageidaujamą neteisėtą neveikimą valstybės tarnautojui vykdant įgaliojimus, o būtent: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. lapkričio 13 d. apie 21 val. 18 min. (duomenys neskelbtini), ties L. L. g. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, stovėdamas prie tarnybinio automobilio „Škoda Octavia", valts. Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiajam patruliui R. K., pasiūlė ir davė 100 eurų kyšį, įdėdamas susuktas kupiūras į dešinę ranką, tokiu būdu siekdamas neteisėtos šio valstybės tarnautojo veikos, kad jis netransportuotų jo automobilio 'Toyot Auris", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į saugomą policijos aikštelę, po sukelto eismo įvykio vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-11-13, vakare, lauke buvo jau tamsu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio su savo įmonės automobiliu „Toyota Auris“, padarė eismo įvykį-atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Atėjęs apgadinto automobilio vairuotojas iškart iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai jam patikrino blaivumą, kiek pamena, jam buvo nustatytas 2,34 promilių neblaivumas. Tuomet jam buvo paaiškinta, jog dėl to bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jo automobilis bus nutransportuotas į policijos stovėjimo aikštelę. Kadangi tai yra jo įmonės automobilis, jis yra labai reikalingas jo darbui, jis kiekvieną dieną su juo vyksta į darbą, labai išsigando, kad automobilis bus uždarytas ir norėdamas to išvengti pareigūnui į ranką padavė 100 eurų. Kokiomis kupiūromis padavė pinigus dabar pasakyti negali, nes neprisimena. Ką sakė pareigūnui paduodamas pinigus, taip pat neatsimena, tačiau tuo siekė, kad pareigūnas nenutransportuotų jo automobilio. Ar dar kažkas buvo šalia ir matė kaip jis padavė pinigus pareigūnui, jis neprisimena, tik pamena kaip buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, o vėliau buvo pristatytas į Kauno apskr. VPK, kuris randasi (duomenys neskelbtini) ir buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, kurioje prabuvo apie valandą laiką, kol pareigūnai pildė visus dokumentus, įteikė jam šaukimą ir išleido namo. Labai gailisi dėl šio įvykio, tai pirmas kartas gyvenime kai taip pasielgė ir bandė papirkti policijos pareigūną, iš šio įvykio jis tikrai pasimokė ir gavo labai didelę gyvenimo pamoką. Prižada daugiau gyvenime nedaryti jokių nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų.

Kadangi kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-13 apie 21.18 val. vairuodamas tarnybinį automobilį ŠKODA OCTAVIA valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) atvyko adresu (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietos apžiūrai dėl eismo įvykio, kurio metu automobilio "TOYOTA AURIS" valst. Nr (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,34 prom. girtumas, atsitrenkė į stovintį automobilį. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, buvo iškviestas vilkikas automobilio "TOYOTA AURIS" valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priverstiniam nuvežimui. Tai išgirdęs S. M. jo paprašė automobilio nenuvežti, sakydamas, kad atsilygins. Jis jį įspėjo, kad to nedarys ir, kad už tai yra numatyta atsakomybė. Tačiau S. M. vėl keletą kartų prašė nenuvežti automobilio, sakydamas kad atsilygins, kad nebijotų, nes ras bendrų pažįstamų. Jis atsisakė. Pokalbis vyko prie pirma jo į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų t.y. Kauno AVPK KPV vyr. patrulės I. S. ir vyr. patrulio L. V. tarnybinio automobilio. Jis nuėjo ir atsisėdo į savo tarnybinį automobilį, laukdamas vilkiko. Sėdėdamas išgirdo beldimą į automobilio priekines dešinės pusės duris. Po to S. M. jas atidarė ir vėl prašė susitarti. Jis jį dar kartą įspėjo to nedaryti, bet jis ir toliau jam siūlė susitarti. Jis išlipo iš automobilio ketindamas sulaikyti S. M.. Priėjus prie jo pajuto, kaip S. M. jam į dešinę ranką įdėjo susuktas į ritinėlį kupiūras. Jis suprato, kad tai pinigai. S. M. sulaikė, perdavė į eismo įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Pinigus padėjo ant savo automobilio priekinės dešinės sėdynės ir tarnybiniu radijo ryšiu informavo Kauno AVPK budėtoją. Laikas buvo 22.15 val. Vėliau paaiškėjo kad tai buvo 100 eurų. Tarnybinio automobilio viduje yra daromas vaizdo bei garso įrašas, kuris bus pateiktas tyrimo eigoje (b. l. 35-36).

Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės pareigose. 2019-11-13 dirbant radijo šaukiniu „1886“, kartu su vyriausiuoju patruliu L. V., apie 20.20 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), techninis eismo įvykis, kaltininkas galimai neblaivus. Reaguojant į gautą pranešimą nuvyko minėtu adresu. Juos iškart pasitiko pranešėjas T. K., kuris nurodė, kad automobilio „Toyota Auris“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, apgadino jo automobilį „VW Tiguan“, valst., nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo nurodė, jog nuo kaltininko jautė sklindantį stiprų alkoholio kvapą, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Jiems bendraujant su „Toyota Auris“ vairuotoju, tai yra S. M. ir paklausus jo, ar jis yra vartojęs alkoholio, šis iškart pripažino jog yra išgėręs alaus. Todėl alkotesteriu „Alcotest 6810“, nr. ARFM-0365, patikros nr. 1085998 buvo patikrintas vairuotojo blaivumas. Pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, po 17 minučių buvo nustatytas 2,46 promilių neblaivumas. Su parodymais S. M. sutiko ir jiems neprieštaravo. Asmeniui sėdint jų tarnybiniame automobilyje jis klausė, ar gali neforminti ir neregistruoti alkotesterio parodymų, ar gali nieko nerašyti, taip leisdamas jiems suvokti, kad nori išvengti atsakomybės. Vairuotojui buvo atsakyta, kad negalima. Užregistruoti eismo įvykį, kuriame dalyvavo neblaivus vairuotojas buvo iškviestas Kauno apskr. VPK EĮRS pareigūnas R. K.. Jam atvykus ir braižant eismo įvykio schemą, bei atliekant kitus procesinius veiksmus, prie jo priėjo „Toyota auris“ vairuotojas S. M., kuris sužinojęs, kad jo vairuotas automobilis bus nutransportuotas į policijos saugojamą automobilių aikštelę, bandė susitarti ir siūlė atlygį. Pinigus R. K. S. M. padavė tiesiai į ranką, kokią tiksliai jis sumą padavė, įvardinti negali, nes nematė. Kolega pinigus padėjo ant tarnybinio automobilio priekinės keleivio sėdynės. Prieš paduodamas pinigus R. K. S. M. buvo kelis kartus įspėtas dėl gresiančios atsakomybės, tą puikiai girdėjo. Tačiau vairuotojas į perspėjimus nereagavo. Kaip vėliau paaiškėjo, pareigūnui R. K. buvo paduotos keturios kupiūros, tai yra 50, 10 ir dvi 20 eurų nominalo kupiūros. Viso buvo paduota 100 eurų suma. S. M. jie sulaikė ir pristatė į Kauno apskr. VPPK OVS (b. l. 41-42).

Iš 2019-11-14 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019-11-13 apie 22.15 val. adr. (duomenys neskelbtini) po auto įvykio, a/m VW Tiguan, v/n (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas S. M., gim. 1975-01-15, kuriam nustatytas 2,34 prom. girtumas, atvykusiam auto įvykį įregistruoti Kauno AVPK KPV EĮRS vyriausiajam patruliui R. K. davė 100 eurų kyšį t.y. 50 eurų serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų serijos Nr(duomenys neskelbtini), 20 eurų kupiūrą serijos Nr. (duomenys neskelbtini), bei 10 eurų serijos Nr. 901409 kupiūromis, kad nebūtų nutransportuotas į saugomą aikštelę jo a/m VW Tiguan, v/n (duomenys neskelbtini) Pil. S. M. įteiktas šaukimas atvykti apklausai 2019-11-15 10:00 val. į Kauno AVPK Kauno r. PK (b. l. 8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra S(duomenys neskelbtini). Šalia pastato lygiagrečiai jam žiūrint nuo S. L. g. pusės stovi tarnybinis policijos automobilis su specialiais skiriamaisiais ženklais S. O., v/n (duomenys neskelbtini) Ant šio a/m priekinės sėdynės matoma 50 eurų serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų serijos Nr. (duomenys neskelbtini), bei 10 eurų serijos Nr. (duomenys neskelbtini) kupiūros, kurios paimtos (b.l. 10-15).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos keturios kupiūros: dvi 20 eurų nominalo, viena 10 eurų nominalo, viena 50 eurų nominalo (b.l. 17-24).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo S. M. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sukėlęs autoįvykį, policijos pareigūnams nusprendus transportuoti jo automobilį į saugomą policijos aikštelę, tam, kad nebūtų šis automobilis nutransportuotas, tiesiogiai pasiūlė ir davė policijso pareigūnui didesnės negu 1 MGL vertės-100 eurų kyšį už pageidaujamą neteisėtą neveikimą.

Be pačio kaltinamojo S. M. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų R. K., I. S. parodymais, kurie patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą ir bandant nutransportuoti kaltinamojo automobilį, šis policijso pareigūnui R. K. į ranką įdavė 100 eurų.

Kaltinamasis S. M. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1-2 dalys).

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 227 straipnsio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Tai yra, kaip matyti iš BK 11 straipsnio 4 dalies konstrukcijos, šis nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalį už apysunkį nusikaltimą nustatyta bauda – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), anksčiau neteistas (b.l. 48), kaltu visiškai prisipažino, baustas administracine tvarka už kelių aismo taisyklių pažeidimus (b.l. 49-51), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 55).

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), į tai, kad S. M. padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant tik laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Kadangi kaltinamasis pirmą kartą padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, užimtumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant baudą BK 227 straipsnio 2 dalies numatytos sankcijos ribose.

Kaltinamajam S. M. ikiteisminio tyrimo metu parinkta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl 100 eurų konfiskavimo

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, t.y. privalo būti konfiskuoti, be kita ko, darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. M. bandė papirkti policijso pareigūną, siūlydamas jam kyšį-100 eurų, ir nors ne kartą buvo perspėtas, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, tęsė savo nusikalstamą veiką, pinigus įduodamas policijos pareigūnui į ranką. Todėl laikytina, kad S. M. siūlyti ir paduoti policijos pareigūnui 100 eurų, 2019-11-14 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato krininalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. P. nutarimu perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą, privalo būti konfiskuoti valstybės naudai kaip pinigai, panaudoti darant nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 102 (vieno šimto dviejų) MGL, t.y. 5100 € (penkių tūkstančių vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-68 (šešiasdešimt aštuonių) MGL, t.y. 3400 € (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, pinigus-100 (vieną šimtą) eurų, 2019-11-14 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. P. nutarimu perduotus saugoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti valstybės naudai.

S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Paskirtoji bauda per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (apskundus nuosprendį, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).