Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. D. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atmestas V. D. prašymas panaikinti turto areštą sodo namui ir sklypui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 31d. nuosprendžiu nuteistas pagal tuo metu galiojusį BK 104 str. laisvės atėmimu aštuoneriems metams už S. J. nužudymą. Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajai S. N. L. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

Parengtinio šios bylos tardymo metu Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2002-10-31 nutarimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą, buvo uždėtas turto areštas V. D. sodo pastatui ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 27 d. nutartimi atmetė V. D. prašymą panaikinti turto areštą sodo namui ir sklypui, nurodydamas, jog V. D. nėra atlikęs Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, dėl ko negali būti daroma išvada, kad laikinas nuosavybės teisės į nuteistojo turtą apribojimas nebereikalingas ir gali būti panaikintas. Be to, teismas nurodė, jog baudžiamojoje byloje nei nukentėjusiajai, kuri šiuo metu yra mirusi, nei jos įpėdiniams nėra atlygintas civilinis ieškinys, nors nuosprendžiu pagal BPK 340 str. nukentėjusiajai buvo tik pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, kad panaikinti nuosavybės teisės apribojimą nėra teisinio pagrindo.

V. D. savo skunde nurodo, jog teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Anot V. D. , jam civilinis ieškinys nepareišktas, jokios sumos iš jo nepriteistos, o toks žemesniojo teismo sprendimas trukdo jam disponuoti savo turtu. Nuteistasis prašo panaikinti šią Kauno apygardos teismo nutartį bei Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą, kuriuo laikinai apribotos nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą - sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašo skundą patenkinti.

V. D. skundas tenkintinas.

Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyti motyvai dėl būtinybės toliau taikyti turto areštą - nepagrįsti. Tai, kad nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikęs visos jam paskirtos bausmės, nėra pagrindas taikyti turto areštą, kaip ir tai, jog nuosprendžiu nukentėjusiajai buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą.

Areštas V. D. turtui buvo uždėtas pagal tuo metu galiojusio baudžiamojo proceso kodekso taisykles. Tuometinio BPK 195 str. 1 d. buvo įtvirtinti turto arešto (šiuo metu galiojančiame BPK - laikino nuosavybės teisės apribojimo) taikymo pagrindai. Turtas galėjo būti areštuojamas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį arba galimą turto konfiskavimą. Prokuroro nutarime abu šie pagrindai ir buvo nurodyti.

Kauno apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir V. D. pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 104 str., už S. J. nužudymą. Tačiau teismas nepaskyrė nuteistojo V. D. turto konfiskavimo. Nuosprendyje, išspręsdamas nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio klausimą, apygardos teismas nurodė, kad jis nepagrįstas jokiais dokumentais ar kitokiais rašytinais įrodymais, todėl pripažino tik teisę į ieškinio patenkinimą, perduodamas ieškinio dydžio klausimą spręsti civiline tvarka. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas nėra paties ieškinio patenkinimas. Kaip minėta, teismas net nurodė, jog nukentėjusioji nepateikė jokių patirtos žalos įrodymų. Taigi, toks sprendimas nėra pagrindas iš nuteistojo išsieškoti sumas žalos atlyginimui. Kadangi Kauno apygardos teismas priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį nepaskyrė nei V. D. turto konfiskavimo, nei patenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį, darytina išvada, jog po nuosprendžio priėmimo neliko prokuroro nutarime nurodytų turto arešto taikymo pagrindų.

Nukentėjusioji, norėdama prisiteisti reikalaujamą sumą, pati ar per atstovą galėjo civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą, pateikdama civilinį ieškinį V. D. dėl žalos, padarytos nusikalstamais jo veiksmais, atlyginimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius padarytos žalos dydį, kurių nepateikė nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Tiek tuo metu galiojęs, tiek ir dabartinis civilinis kodeksas numato trejų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš pačios nukentėjusiosios parodymų baudžiamojoje byloje matyti, kad ji apie tai, jog sūnus buvo nužudytas, sužinojo praėjus 2 metams po jo mirties, lapkričio 1 d., kuomet jai apie tai papasakojo B. J. . Taigi, atsižvelgiant į tai, kad S. J. nužudytas 2000-04-15, darytina išvada, jog nukentėjusioji apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2002-11-01. Taigi, ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama būtent nuo šio momento. Tai reikštų, kad ieškinio senatis baigėsi 2005 m. lapkričio 1 d. Byloje nėra duomenų, kad iki šios datos nukentėjusioji, o jai mirus - jos įpėdiniai ar atstovas, būtų pareiškę V. D. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos. Žinoma, vien ta aplinkybė, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė, nereiškia, kad nukentėjusiosios įpėdiniai ar atstovas nebegali pareiškti ieškinio dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 str. nustato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Be to, teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių ir jį atnaujinti (CK 1.131 str.). Jei nukentėjusiosios atstovas ar įpėdiniai vėliau pareišktų nuteistajam ieškinį civilinio proceso tvarka, teismas turėtų galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas civilinio proceso įstatyme, pvz., nekilnojamojo daikto areštą. Tačiau esant dabartinei situacijai, kuomet turto konfikavimas teismo nuosprendžiu nepaskirtas, o civilinis ieškinys nepatenkintas, V. D. nuosavybės teisių į sodo namą ir sklypą apribojimas baudžiamojoje byloje laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartį, kuria atmestas V. D. prašymas panaikinti turto areštąjam priklausančiam sodo namui ir žemės sklypui.

Panaikinti turto areštą V. D. priklausančiam sodo pastatui (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypui (duomenys neskelbtini).

Nutartis galutinė ir neskundžiama.