Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą - galimai būsimo teisino sprendimo neįvykdymo riziką ar turtinių ir asmeninių neturtinių interesų pažeidimą. Iki ieškovei kreipiantis į teismą apeliantas gera valia mokėjo vaikams išlaikymą, pervesdamas šių metų kovo mėnesį 850 Lt , balandžio mėnesį - 950 Lt abiem vaikams, o nuo šių metų gegužės mėnesio į ieškovės sąskaitą kiekvieno vaiko išlaikymui perveda po 300 Lt. Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nutartį motyvavo tik ieškovės nurodytais teiginiais, kad vaikams išlaikymas yra reikalingas, bet nemotyvavo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo reikalingumo.

2. Ieškovė nemotyvavo ir nepagrindė kiekvienam vaikui išlaikyti reikalingos sumos dydžio, tik nurodė, kad, jos nuomone, atsakovas neprieštaraus, kad ieškovės nurodytas išlaikymo dydis vaikams yra reikalingas. Tokiu būdu ieškovė savo prašymo nepagrindė. Apeliantas nesutinka, kad kiekvienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikia po 1000 Lt.

3. Vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, tačiau apeliantas vienas vykdo prievoles bankui: santuokos metu 2013-10-11 iš AB banko „Swedbank“ ieškovė ir atsakovas gavo 30 000 Lt vartojimo paskolą, kurią naudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, o taip pat ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti (sumokėti už ieškovės mokslą, už ieškovei teikiamas odontologo paslaugas, kt), taip pat ieškovė ir atsakovas yra solidarūs skolininkai kartu su atsakovo tėvais tam pačiam bankui pagal 2008-05-12 kredito sutartį. Įsipareigojimą bankui vykdo tik atsakovas. Pažymi, kad atsakovas buvo priverstas išeiti gyventi kitur, o ieškovė liko gyventi šeimos name, jai liko visas ieškovės ir atsakovo kilnojamasis turtas. Tuo tarpu atsakovas nuomoja butą, turi įsigyti būtiniausius namų apyvokos, buities reikmenis, todėl ieškovė yra geresnėje padėtyje, negu atsakovas.

1. Nurodo, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, kad laikinojo išlaikymo vaikams priteisimas būtinas, nes lėšos vaikų išlaikymui reikalingos ir atsakovas, būdamas vaikų tėvu, privalo jas teikti, bet sumažino periodinių išmokų dydį nuo ieškovės prašytų 750,00 Lt iki 500,00 Lt. Priteistoji suma nėra didelė, yra proporcinga vaiko poreikiams ir atsakovo gaunamoms pajamoms. Laikinojo išlaikymo priteisimo pagrindas - būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus.

2. Nors atsakovas pastaruoju metu ir mokėdavo lėšas vaikų išlaikymui, nėra garantijos, kad nesant priteisto laikinojo išlaikymo, kilus ginčui santuokos nutraukimo byloje, ypač turto padalinimo dalyje, atsakovas nenustos teikti vaikams lėšas gera valia. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t. y. iki bus priimtas teismo sprendimas. Teismo priteistas išlaikymo dydis visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką, kad vaiko išlaikymui skiriamos lėšos negali būti mažesnės nei 1 minimali mėnesio alga, o atsakovo gaunamos pajamos sudaro jam galimybę teikti tokio dydžio laikinąjį išlaikymą vaikams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo dalyje dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 144–148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas.

Pažymėtina, kad CK 3.65 str. yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, įrašo viešajame registre taikymo vieno iš tėvų turto atžvilgiu nustatymas yra tik laikinosios apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šiuos teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Pažymėtina, kad abu tėvai, tiek motina, tiek ir tėvas, privalo teikti vaikams išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Teismas spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino laikino išlaikymo dydį gali būti nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, tačiau šis kriterijus privalo būti taikomas tik tuomet, jei tai leidžia nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis ir to reikia vaiko poreikiams užtikrinti. Apeliantas nurodo, kad ieškovė ieškinyje nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio, darė išvadą, kad kiekvieno vaiko poreikiams gali skirti po 300 Lt.

Teismas pažymi, kad ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nepagrindžia vaikams būtinų išlaidų dydžio, nenurodo, kokią konkrečią dalį savo pajamų skiria vaikų poreikiams tenkinti. Sutiktina su apelianto argumentu, kad ieškovė, gyvendama ieškovės ir atsakovo gyvenamajame būste yra geresnėje padėtyje. Vertinant apelianto pajamas būtina atsižvelgti į tai, kad jis gyvena atskirai nuo šeimos, tas reikalauja papildomų išlaidų. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad apeliantas geranoriškai mokėjo vaikams išlaikymą, kurio suma kito galimai dėl apelianto išlaidų kitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas vienas vykdo prievoles bankui, ieškovė dėl šių aplinkybių visiškai nepasisako. Teismas vertina, kad atsakovas įrodė, kad jam priteista laikino išlaikymo vaikams suma yra per didelė, todėl turi būti sumažinta. Teismas vertina, kad yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą iki 300 Lt kiekvienam vaikui.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šeimos bylose, neatsižvelgė į faktinę apelianto finansinę situaciją, į geranorišką išlaikymo mokėjimą, atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai sudaro prielaidas pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių keičiama iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį pakeisti.

Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikinąjį išlaikymą iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 300,00 Lt kiekvienam vaikui, nuo 2014 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.