Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajam A. I., kaltinamajam M. G., jo gynėjai advokatei Dianai Višinskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1990-11-25, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kroviku, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2013-04-19, apie 16.00 val., garažų masyve, (duomenys neskelbtini), automobiliu „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia nestabdydamas ir atsitrenkdamas į garažo Nr. 21 duris, prispaudė prie durų A. I. ir sužalojo jam koją, padarydamas atvirą kairio blauzdikaulio lūžį, kuris nukentėjusiajam A. I. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

K. M. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusįjį sužalojo, tačiau ne tyčia, o dėl neatsargumo, tai yra sumaišęs pavaras, vietoj atbulinės pavaros įjungė pirmąją ir, pavažiavęs į priekį, prispaudė nukentėjusįjį. 2013-04-19 kartu su mama ir sūnumi, kuris miegojo priekinėje keleivio sėdynėje, atvažiavo į garažą. Nukentėjusysis neblaivus rėkavo ant garažo kaimynės S. G., kėlė triukšmą. Jis pasakė jam, ko čia šūkauji, nukentėjusysis atsakė, kad ne tavo reikalas. Po to A. I. atėjo su kastuvu rankoje ir užsimojo, tada jis nuėjo į garažą irgi pasiimti kokį nors įrankį, nukentėjusysis pabėgo į savo garažą. Tada jis sėdo į automobilį, ruošėsi išvažiuoti, apsisukinėjo. Nukentėjusysis išėjo iš savo garažo ir kastuvu pradėjo daužyti per jo automobilio kapotą ir stiklą toje pusėje, kur sėdėjo vaikas. Sudavė 5-6 smūgius. Nuo triukšmo vaikas pabudo, pradėjo verkti. Jis pasimetė, norėjo įjungti atbulinę pavarą, bet įsijungė pirmoji pavara ir automobilis pajudėjo į priekį. Pajudėjo tiek, kad priekiu, labiau dešine puse, prispaudė A. I. prie sienos. A. I. rėkė, sakė, kad skauda koją. Kai jis pamatė, kad nukentėjusysis prispaustas, automobilį atitraukė. Po to jis iš automobilio išlipo, priėjo prie nukentėjusiojo garažo, paėmė jo kastuvą, įmetė į garažo vidų. A. I. sakė, kad skauda koją, tačiau jis juo nepatikėjo. Sėdo į automobilį ir išvažiavo. Iš garažo kaimynų sužinojo, kad nukentėjusysis sužalotas, bandė tartis dėl žalos atlyginimo. Dėl to, kad A. I. sugadino jo automobilį, į policiją nesikreipė. Apgadintą automobilį buvo nufotografavęs, tačiau vaikas įmetė telefoną į vandenį ir nuotraukos neišliko. Vėliau, liepos mėnesį automobilį pardavė į metalo laužą.

Nukentėjusysis A. I. parodė, kad 2013-04-19 užpylė jo garažą, todėl jis nuėjo pas garažo kaimynę S. G. prašyti, kad nusiurbtų vandenį. Tą dieną per pietus buvo išgėręs butelį alaus. Kalbant su garažo kaimyne, kaltinamasis jam pasakė: ko čia šūkauji, o jis jam atsakė, kad nesikištų ne į savo reikalus. M. G. pradėjo eiti link jo, kažką laikydamas rankoje, kadangi buvo silpnas apšvietimas, gerai neįžiūrėjo, gal rankoje laikė strypą. Jis tada užsidarė savo garaže. Girdėjo, kaip kaltinamasis daužė į lietvamzdį. Kai triukšmas baigėsi, išėjo iš garažo. Rankose kastuvo neturėjo. Kaltinamasis tuo metu vienas sėdėjo savo automobilyje, priekiu į jo garažą, jame nebuvo jokio vaiko. Automobilio variklis veikė. Jis žengė žingsnį, tada kaltinamasis ,,pagazavo” ir trenkėsi į jį. Pagrindinis smūgis buvo į kairį blauzdikaulį, išlindo kaulas. Jis iš skausmo surėkė. Kadangi kaltinamasis buvo atsidaręs automobilio langus, girdėjo jį sakant: taip tau ir reikia, apsuko automobilį ir išvažiavo iš garažų. Jis dar šaukė, kad iškviestų greitąją med. pagalbą, tačiau jis nuvažiavo.

L. S. G. parodė, kad pas ją į garažą atėjęs neblaivus nukentėjusysis šaukė, kad pas jį per sienas teka vanduo, reikalavo, kad atvažiuotų jos vyras ir sutvarkytų. Ji pasakė, kad atvažiuos jos vyras, tada nukentėjusysis išėjo. Girdėjo, kaip kaltinamasis nukentėjusiajam liepė nesikabinėti ir eiti į savo garažą. Nukentėjusysis antrą kartą atėjo į jos garažą ir kažką burbuliavo, po to vėl išėjo. Tada ji sėdo į automobilį ir išvažinėjo iš garažų teritorijos, matė, kad kaltinamasis taip pat sėdėjo savo automobilyje, apsisukinėjo prie nukentėjusiojo garažo. Matė, kaip nukentėjusysis išėjo iš savo garažo ir pradėjo kastuvu daužyti per kaltinamojo automobilio priekinę dalį, buvo ne vienas smūgis. Tuo metu kaltinamasis važiavo atgal ir tada vėl į priekį, trenkėsi į nukentėjusįjį. Kaip buvo sužalotas nukentėjusysis, nematė, nes išvažiavo iš garažų. Ar kaltinamojo automobilyje buvo vaikas, nematė. Išvažiuodama iš garažų, prasilenkė su savo vyru Š. G., kuris matė sužalotą nukentėjusįjį.

L. Š. G. parodė, kad į garažą atvažiavo tada, kai iš jo išvažinėjo jo žmona S. G.. Atvažiavęs prie garažo, kaimyniniame garaže išgirdo dejones, kadangi durys buvo praviros, jis užėjo į vidų, pamatė sėdintį nukentėjusįjį, kuris prašė iškviesti greitąją med. pagalbą. Nukentėjusysis buvo pakėlęs kelnes, matėsi sužalota koja, bėgantis kraujas. Nukentėjusysis sakė, kad tai atviras lūžis. Sakė, kad jį sužalojo kaltinamasis. Atvykus greitajai med. pagalbai, jis padėjo nunešti nukentėjusįjį į automobilį, nes pats nepaėjo.

Liudytoja D. B. parodė, kad pagal iškvietimą vyko suteikti pirmąją med. pagalbą nukentėjusiajam, kuris buvo garaže. Išoriškai matėsi kojos sužalojimas, blauzdos deformacija. Nukentėjusysis sakė, kad jį automobiliu prie sienos prispaudė kaimynas. Nors nukentėjusysis sakėsi nevartojęs alkoholio ir tai ji užfiksavo dokumentacijoje, tačiau jautėsi kvapas ir akivaizdžiai matėsi, kad jis buvo vartojęs alkoholį.

Liudytoja G. G. parodė, kad su sūnumi Mindaugu ir anūku atvažiavo į garažą. Atvažiavo ir kaimynė, išėjęs nukentėjusysis pradėjo rėkauti ant kaimynės, koliotis. Tada sūnus išėjo iš garažo ir pradėjo rėkt ant jo, kad ramintųsi. Ji taip pat liepė nustoti koliotis. Sūnus nukentėjusįjį ramino du kartus. Nukentėjusysis su kastuvu atėjo prie jų garažo durų, keikė sūnų sakydamas: tu man, piemeny, neaiškinsi. Sūnus užsimojo rankoje laikytu ratų montavimo raktu, nukentėjusysis išsigando ir pabėgo į savo garažą. Kol ji rakino garažą, pamatė, kad sūnaus automobilis stovi per pusę metro nuo nukentėjusiojo garažo, priekiu į jo garažą, o nukentėjusysis kastuvu daužo per automobilio kapotą, toje pusėje, kur sėdėjo anūkas. Ji pasakė: debile, ką darai, o sūnui liepė greičiau iš čia važiuoti. Sūnus sakė, kad sumaišė automobilio pavaras ir pavažiavo į priekį, truputį stuktelėjo nukentėjusįjį. Paties sužalojimo momento ji nematė. Ji įsėdo pas sūnų į automobilį, anūkas verkė, matė, kad sūnus susinervinęs, drebėjo rankos. Policijos ir greitosios med. pagalbos nekvietė, nes nematė, kad viskas taip rimta.

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo M. K. skyriaus specialisto išvadoje Nr.G1513/13(02) nurodyta, kad A. I. 2013-04-19 po traumos LSMU Kauno klinikose diagnozuotas atviras kairio blauzdikaulio kūno lūžis su žaizda blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, tai yra vienas sužalojimas. Labiausiai tikėtina, kad kairio blauzdikaulio atviras lūžis yra tiesioginis ir susidaręs nuo kieto buko riboto paviršiaus daikto paveikto į kairės blauzdos priekinio paviršiaus vidurinį trečdalį. Traumai kilti pakako ir vieno poveikio. Medicininiai duomenys neprieštarauja užduotyje nurodytoms galimoms traumos aplinkybėms, tai yra kairė koja galėjo būti sužalota automobiliui prispaudus ją prie garažo vartų. Labiausiai tikėtina, kad A. I. buvo sužalotas būdamas vertikalioje padėtyje ir, greičiausiai, veidu atsisukęs į automobilį. Mažai tikėtina, kad izoliuotas blauzdikaulio lūžis (be šeivikaulio lūžio) būtų galėjęs susidaryti griuvimo pasekoje blauzda trenkiantis į kietą buką daiktą ir visiškai nesusižalojant kitų kūno sričių. Atviras blauzdikaulio lūžis pagal sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.13 punktą atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 24-25).

Iš 2013-04-22 įvykio apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), garažas Nr. 21 (b. l. 3-5).

Iš 2013-08-05 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kastuvas, priklausantis A. I., kuriuo, kaip nurodė įtariamasis M. G., A. I. trankė per automobilio kapotą ir priekinį stiklą (b. l. 54-55).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. G. padarius sunkų A. I. sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino. Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, M. G. automobiliu Audi 100 Avant, tyčia nestabdydamas ir atsitrenkdamas į garažo Nr. 21 duris, prispaudė prie durų A. I. ir tokiu būdu sužalojo jam koją, padarydamas atvirą kairio blauzdikaulio lūžį. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad toks atviras blauzdikaulio lūžis atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis savo kaltę iš dalies pripažino, neneigė sužalojęs A. I., tačiau teigė tai padarė dėl streso ir išgąsčio sumaišęs pavaras, vietoj atbulinės įjungus pirmąją ir todėl automobiliui pavažiavus į priekį, prispaudė nukentėjusįjį. Tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. G. nukentėjusįjį sužalojo tyčia, o ne dėl neatsargumo. Visų pirma, būtina įvertinti tai, kad dar prieš sužalojimą, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas. A. I. su garažo kaimyne S. G. aiškinantis dėl užlieto garažo, kaltinamasis pasakė nukentėjusiajam, ko čia šūkauji, šis atsakė, kad ne tavo reikalas. Nukentėjusiajam atėjus prie kaltinamojo garažo, pastarasis užsimojo rankoje laikytu ratų montavimo raktu, ką patvirtino liudytoja G. G., nukentėjusysis grįžo į savo garažą. Kaltinamasis neneigė, kad automobilio priekiu prie garažo durų prispaudė nukentėjusįjį, parodė, kad buvo išsigandęs, nes nukentėjusysis kastuvu daužė per jo automobilio priekį, stiklą, toje pusėje, kur priekinėje keleivio sėdynėje miegojo jo vaikas. Nuo daužymo vaikas pabudo, pradėjo verkti, jis pasimetė, todėl vietoj atbulinės pavaros įjungė pirmąją ir automobilis pajudėjo į priekį. Kaltinamasis parodė, kad A. I. rėkė, sakė, kad skauda koją, o jis, pamatęs, kad nukentėjusysis prispaustas, automobilį atitraukė. Nukentėjusysis neigė kastuvu daužęs per kaltinamojo automobilio priekį, teigė, kad kaltinamojo automobilyje vaiko nebuvo, tačiau iš liudytojų S. G., G. G. parodymų nustatyta, kad nukentėjusysis daužė kastuvu per M. G. automobilio priekį, smūgių buvo ne vienas. Kad kaltinamojo automobilyje buvo pastarojo mažametis vaikas, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoja G. G.. Tačiau šios nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas neatsargiais kaltinamojo veiksmais. Tolimesni kaltinamojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad M. G. veikė tyčios forma, nes išgirdęs rėkiant nukentėjusįjį, jog jam skauda koją ir pamatęs, kad nukentėjusysis prispaustas, kaltinamasis iš automobilio išlipo, atėjo prie nukentėjusiojo, paėmė jo kastuvą ir įmetė jį į jo garažą, girdėjo, kaip nukentėjusysis sakė, jog jam skauda koją, tačiau juo nepasirūpino, nepaklausė, ar reikalinga pagalba, nesiėmė jokių priemonių, kad į įvykio vietą būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Pagal nustatytas aplinkybes tarp M. G. veiksmo – tyčia nestabdant automobilio ir juo prie durų prispaudžiant A. I., kuriam nuo smūgio padarytas atviras blauzdikaulio lūžis, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, yra būtinasis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Akivaizdu, kad jeigu M. G. automobiliu nebūtų prispaudęs nukentėjusiojo prie garažo durų, šiam nebūtų lūžęs blauzdikaulis, kuris sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamoje situacijoje tarp kaltinamojo veiksmų automobiliu prispaudžiant nukentėjusįjį prie garažo durų ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymui. Pats M. G. neneigė automobiliu prispaudęs nukentėjusįjį prie garažo durų, šią aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja S. G. mačiusi, kaip kaltinamasis važiavo atgal, tada vėl į priekį ir trenkėsi į nukentėjusįjį.

Kaltinamojo gynėja prašė M. G. veiką kvalifikuoti pagal LR BK 136 str. 1 d. ar 137 str. 1 d., nes nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, labai susijaudinęs, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad M. G. veikė netiesiogine tyčia, tai yra, automobiliu prispausdamas nukentėjusįjį prie garažo durų, pagal savo amžių ir gyvenimo patirtį jis suvokė, jog nuo šio veiksmo šis gali būti susižalotas, ir nors nenorėjo tokių pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo), tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Taigi, M. G. abstrakčiai padarinius suvokė ir nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl turi atsakyti už kilusius padarinius – sunkų A. I. sveikatos sutrikdymą. Esant nustatytoms aplinkybėms, M. G. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 135 str. 1 d., jis pripažintinas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo ir baustinas.

M. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad kaltinamasis susitarė su Kauno teritorine ligonių kasa dėl padarytos žalos atlyginimo dalimis, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi duomenų apie bent iš dalies atlygintą žalą, į bylą nepateikė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į M. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas, kuriuo pasikėsinta į žmogaus sveikatą), į tyčinės kaltės formą, netiesioginės tyčios rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas.

LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (LR BK 54 str. 3 d.).

Nors kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino tik iš dalies, ginčijo kaltės formą, tačiau jis pripažino faktą, kad sužalojo nukentėjusįjį, pastarojo atsiprašė. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, naujų ikiteisminių tyrimų po šios nusikalstamos veikos jo atžvilgiu nepradėta. Kaltinamasis dirba UAB ,,Metalo laužas“, teigiamai charakterizuojamas darbdavio, taip pat mokosi Kauno suaugusiųjų mokymo centre pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą. M. G. yra jauno amžiaus, sukūręs šeimą, augina mažametį vaiką, gimusį 2011-05-18. Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad pripažinęs nukentėjusiojo sužalojimo faktą, kaltinamasis pasirašė žalos atlyginimo sutartį su Valstybine ligonių kasa, pagal kurią įsipareigojo atlyginti žalą lygiomis dalimis per 12 mėnesių. Įvertinus visas šias aplinkybes ir kaltinamojo tvirtus socialinius ryšius visuomenėje (šeima, vaikas, darbas, mokslas), teismas konstatuoja, kad šiuo atveju LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas M. G. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl esant išimtinėms aplinkybėms, taikytinos LR BK 54 str. 3 d. nuostatos ir kaltinamajam skirtina švelnesnė negu LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant maksimalų terminą.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2621,13 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusysis A. I. nuo 2013-04-19 iki 2013-05-06 buvo gydomas LSMU VšĮ Kauno klinikų Mišrių traumų skyriaus stacionare dėl atviro blauzdikaulio lūžio, jam buvo atlikta blauzdikaulio kūno lūžio uždara repozicija su vidine fiksacija (b.l. 33). Kadangi ieškovas šią žalą patyrė dėl nusikalstamų M. G. veiksmų ir ieškinys pagrįstas į bylą pateiktu medicininių dokumentų apskaitos išrašu (b.l. 35), civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis A. I. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 15). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.).

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog nukentėjusysis A. I. patyrė neturtinę žalą dėl kaltinamojo M. G. veiksmų, neabejojama, kad nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, ne tik įvykio metu, bet ir po jo, jis patyrė žalą sveikatai, dvasinius išgyvenimus. Dėl patirto sužalojimo (atviro blauzdikaulio lūžio) A. I. atsirado nepatogumai kasdieniniame gyvenime, buvo apribotas jo judėjimas, bendravimas su aplinkiniais, nuo 2013-04-19 iki 2013-05-06 jis buvo gydytas stacionare, 2013-04-19 operuotas, taikant spinalinę nejautrą. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, po gydymo stacionare nukentėjusysis 4 mėnesius negalėjo minti operuotos kojos, turėjo vaikščioti su ramentais. Net ir pabaigus gydymą, nukentėjusysis jaučia sužalotos kojos skausmus, dėl patirto sužalojimo negalėjo įsidarbinti. D. M. G. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis jautė ir pažeminimą, nes buvo sužalotas žymiai jaunesnio už save asmens. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 30 000 litų. Tačiau nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, teismas vertina ir provokuojantį nukentėjusiojo elgesį daužant kastuvu per kaltinamojo automobilį, ką teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojos S. G. bei G. G., be to, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, padaryto sveikatos sužalojimo mastą, į M. G. kaltę, į tai, kad nukentėjusįjį sužalojo veikdamas netiesiogine tyčia, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas ir dirbantis asmuo, ir į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo A. I. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d., ir vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d., paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš M. G. priteisti 2621,13 litą turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. I. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. G. priteisti 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.