- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-14-380/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- K. T.
- Nukentėjusysis
- A. C.
- Advokatai
- Juozapas Surblys, Mindaugas Repšas
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-380/2017
Teisėja E. Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16860-2016-3
NUTARTIS
2017 m. vasario 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nukentėjusiajam A. C. (A. C.), jo įgaliotajam atstovui advokatui Juozapui Surbliui bei atstovei pagal įstatymą J. C.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 1 metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Priteista iš K. T. 375,85 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už A. C. gydymo paslaugas.
Nukentėjusiojo A. C. pareikštas 1500 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš nuteistojo K. T. priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. C..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. T. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis 2016 m. balandžio 10 d., apie 14.00 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) kieme, smogė kumščiu A. C. į dešinį skruostą, tuo padarydamas veido sumušimą ir poodinę kraujosruvą dešiniajame skruoste, apatinio žandikaulio lūžimą dešinio kaklelio srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jokio nusikaltimo jis nepadarė. Nurodo, kad šioje byloje yra įvykęs didžiulis nesusipratimas ir klaida, nes jis niekada nėra įsipainiojęs į jokias muštynes, fizinio smurto prieš kitus asmenis netoleruoja, to vengia ir yra nekaltas dėl jam pateiktų kaltinimų sumušus žmogų. Daug metų gyvena (duomenys neskelbtini) name. Namas yra miesto centre, jis senos statybos, turi gana judrų kiemą, pro kurį praeina daug žmonių. Kiemo teritorija ribojasi su Klaipėdos universiteto Menų fakulteto siena, todėl kieme dažnai būriuojasi ir rūko universiteto studentai. Neretai pasitaiko atvejų, kad asocialūs asmenys kiemo teritorijoje atlieka gamtinius reikalus, vartoja alkoholį. Tiek jam, tiek kitiems kaimynams toks pašalinių elgesys yra labai nepriimtinas. Kiek įmanydami stengiasi kovoti su teršėjais, pamatę besišlapinančius, juos išbara, būna, jog kviečia policijos pareigūnus.
Šių metų pavasario vieną iš savaitgalio dienų rūkydamas namo kieme pamatė, kad į kiemą atėjo jaunuolis ir nekreipdamas jokio dėmesio į jį, nesivaržydamas aplinkinių ėmė šlapintis ant namo sienos. Jam pasirodė, kad jaunuolis yra vartojęs alkoholio, nes svirduliavo. Susinervinęs apšaukė jaunuolį „myžniumi“, pagrasino, kad iškvies policiją, tačiau puikiai suvokė, kad pareigūnus kviesti nėra jokios prasmės, nes kol jie atvyks į vietą, jaunuolis jau bus spėjęs pasišalinti ir patruliai nieko nubausti nebegalės. Pripažįsta, kad aprėkė šį asmenį, tačiau tikrai jo nemušė ir sumušti jo nežadėjo, jaunuolį matė per 10–15 metrų atstumą, jam jokios traumos padaryti neturėjo galimybės. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime jis papasakojo įvykio aplinkybes, manydamas, kad kalba apie asmenį, kurio sužalojimu yra įtariamas. Akistatos su A. C. metu suprato, kad jo namo kieme ant sienos šlapinosi ne šis asmuo, o kitas jaunuolis. Apie tai ir paaiškino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiuoju pripažinto A. C. jis nepamena, galbūt jo niekada nebuvo ir sutikęs, tuo labiau niekada nėra šio žmogaus sumušęs ar padaręs jam kitokios žalos. Negali paaiškinti, kas skatina A. C. jį apkalbinėti, tačiau jis kalba netiesą, nes jam nėra skirtumo, kas atlygins padarytą žalą.
Teismas pripažindamas jį kaltu dėl A. C. sumušimo nurodo, kad jo kaltę įrodo tik paties nukentėjusiojo parodymai ir specialisto išvada, kurioje konstatuotas aiškus kūno sužalojimo mastas. Remiantis specialisto išvada nėra galimybės nustatyti, kad būtent jis sužalojo nukentėjusįjį. Ant jo kūno įrodymų, kurie jį sietų su įvykiu, nėra. Liudytojų, kitokios nešališkos ir abejonių nekeliančios informacijos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta. A. C. teigia, kad jis (nuteistasis) jį (nukentėjusįjį) sumušė, tačiau jis (nuteistasis) tą kategoriškai neigia, o kitų objektyvių duomenų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, kad jis sumušė nukentėjusįjį, byloje nėra. Jo manymu, nukentėjusiojo A. C. sumušimu, remiantis vien nukentėjusiojo parodymais, būtų galima apkaltinti bet kurį iš jo namo gyventojų, įvykio metu buvusių namo kieme. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis, tačiau skundžiamas nuosprendis pagrįstas vien tik tuo.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis, jo įgaliotasis atstovas advokatas bei atstovė pagal įstatymą prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą bei pats atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, konstatuoja, jog, spręsdamas K. T. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad K. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi nuteistasis, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, papildomai buvo apklausti nuteistasis K. T., nukentėjusysis A. C. bei jo atstovė pagal įstatymą J. C., taip pat buvo perskaityti nuteistojo K. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 67–68).
Nuteistasis K. T. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 144–145) parodė, jog tiksliai neatsimena, kad būtent tą dieną 13–14 val. kažkas būtų įvykę, įvykių, kad ant jo namo ar Menų fakulteto sienos šlapintųsi, pasitaiko gana dažnai. Prisimena, jog kartą kažkoks pilietis šlapinosi ant Menų fakulteto sienos ir jis jį išvadino „myžniumi“ bei apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais. Tokių situacijų būna daug, tačiau policijos pareigūnai nevažiuoja. Kartais atvažiuoja apsaugos pareigūnai. Pats tokių pažeidėjų nesulaikinėja, nes už kampo dar laukia po tris–penkis asmenis. Tame name yra 12 butų. Jo nuomojamas butas yra pirmas. Atstumas iki kitų durų yra apie 3–4 m. Tame name taip pat gyvena namo šeimininkės sūnus su šeima, dar keli vyrai, jie jaunesni nei jis. Kadangi butai labai dažnai nuomojami, nuolat keičiasi gyventojai. Galbūt nukentėjusysis jį supainiojo, nes jis neprisimena, kad būtų sudavęs. Policijoje jam buvo pareikštas įtarimas, tyrėja jam pasakė, dėl kokio įvykio, kokią dieną tai įvyko. Apklausiamas jis apskritai pasakė, kad matė vaikiną, kuris šlapinosi, jis buvo tamsių plaukų, už jį aukštesnis, tačiau jis nekalbėjo apie konkretų įvykį. Su nukentėjusiuoju buvo daryta akistata pas tyrėją, nukentėjusysis iš karto parodė, kad būtent jis (nuteistasis) ten buvo. Laukiant akistatos, jis buvo vestibiulyje su žmona, kitų pašalinių žmonių nebuvo. Jo ūgis yra 181–182 cm, jam yra 40 metų, yra dešiniarankis.
Nukentėjusysis A. C. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 145–146) parodė, jog nematė, kaip žmogus išbėgo iš buto, tik išgirdo, kad kažkas atidaro duris, po poros sekundžių pajuto stiprų smūgį į dešinį skruostą. Kai jam buvo suduotas smūgis, tas žmogus stovėjo jam už nugaros, o jis buvo nusisukęs į sieną. Po smūgio jis iš karto atsisuko. Kai atsisuko, pastebėjo ir butą, ir tą vyrą. Vyriškis iš karto pasakė: „ateik čia“. Jis pradėjo bėgti, o paskui apsisuko ir stebėjo vyriškį 3–4 m atstumu. Vyras buvo agresyviai nusiteikęs. Įsidėmėjo jo veidą, plaukus, ūgį. Po smūgio jį matė apie 4–5 sekundes. Daugiau žmonių nebuvo. Šalia yra kitos durys, tačiau pro jas niekas neišėjo, nes jei būtų kas išėjęs, jis būtų pastebėjęs. Po smūgio sudavimo jis nebuvo praradęs sąmonės. Po įvykio jis iš karto kreipėsi į ligoninę. Ligoninėje apie tai, kas atsitiko, klausė gydytojas traumatologas. Policijai pareiškimą rašė jo mama, nes jis gulėjo ligoninėje. Mama apie įvykį sužinojo iš jo žodžių. Akistatos metu pas tyrėją atpažino jį sumušusį vyrą. Dar iki to vestibiulyje jis matė jį sėdintį su moterimi tarp kitų žmonių ir jis mamai iš karto pasakė, kuris asmuo jį sumušė. Yra kategoriškai įsitikinęs, kad būtent tas vyras jį sumušė. Iki įvykio jo matęs nebuvo.
Liudytoja J. C. (nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą) apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 146) parodė, kad balandžio 10 d. 14.15 val., jai būnant namuose, paskambino sūnus ir paprašė atvažiuoti į vaikų ligoninę, pasakė, kas atsitiko. Ji iš karto nuvyko į ligoninę, po to vyko į Universitetinę ligoninę. Pareiškimą rašė ji pagal sūnaus parodymus. Vėliau nuvykus pas tyrėją į policijos komisariatą akistatai ir dar neįėjus į vestibiulį, per stiklines duris sūnus pamatė sėdintį vyriškį ir jai iš karto pasakė, kad yra tas vyras, kuris jį sumušė. Taip pat parodė, kad civilinio ieškinio dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo ji atsisakė.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog įrodyta, kad nuteistasis K. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, rėmėsi nukentėjusiojo A. C. parodymais, specialisto išvada, akistatos protokolu bei liudytojos J. C. paaiškinimais. Nuteistojo K. T. nuomone, tokių įrodymų jo kaltei pagrįsti nepakanka, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu nuteistojo apeliacinio skundo argumentu nesutinka, pripažįsta, jog byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.
Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės (b. l. 47) matyti, jog VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytoja 2016-04-10 15.46 val. informavo policijos įstaigą, kad 2016-04-10, apie 14.22 val., į gydymo įstaigą atvyko A. C., kuris nurodė, kad apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) namu buvo sumuštas. Specialistas, atlikdamas tyrimą, specialisto išvados (b. l. 33–34) tiriamojoje dalyje aprašydamas medicininių dokumentų duomenis, taip pat nurodė, jog VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės siuntime užfiksuota, kad 2016-04-10 14.22 val. A. C. buvo apžiūrėtas traumatologo, nes 2016-04-10, apie 14 val., nukentėjo (duomenys neskelbtini). Protokole – pareiškime (b. l. 1), kurį parašė nukentėjusiojo A. C. mama J. C., taip pat nurodyta, kad 2016-04-10, apie 14.10 val., jai paskambino sūnus A. C. ir pasakė, kad apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme jį sumušė nepažįstamas vyriškis, kuris išėjo iš buto (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 146) liudytoja J. C. nurodė, kad apie įvykį ji sužinojo iš sūnaus. Iš aptartų duomenų matyti, jog dar tą pačią įvykio dieną nukentėjusysis A. C. tiek gydytojams, tiek savo mamai nurodė, kad buvo sumuštas apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) namo. Taip pat dar tą pačią dieną buvo nurodytas butas, iš kurio išėjo jį sumušęs vyras. Vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 22–23, 24) savo parodymų nekeitė, kategoriškai tvirtino, kad buvo sumuštas prie (duomenys neskelbtini) namo. Jį sumušė vyriškis, išėjęs iš buto (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad jį sumušė vyras, su kuriuo dalyvavo akistatoje, t. y. K. T.. Parodymų patikrinimo vietoje (b. l. 26–30) nurodė, kad būtent pro (duomenys neskelbtini) buto duris išėjo K. T., taip pat nurodė, kurioje vietoje jam buvo suduotas smūgis. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 112–113) bei apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 145–146) nukentėjusysis taip pat parodė, kad yra tikras, jog smūgį jam sudavė būtent K. T.. Nukentėjusiojo parodymai, priešingai negu nuteistojo, viso proceso metu buvo nuoseklūs, kategoriški ir nesikeitė, todėl netikėti jais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Liudytoja J. C. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 146) patvirtino, kad jos sūnus A. C. nuteistąjį K. T., kaip jį sumušusį asmenį, atpažino vos tik jį pamatęs policijos komisariate. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 144–145) nuteistasis K. T. parodė, kad, laukdamas akistatos, jis buvo vestibiulyje su žmona, kitų pašalinių žmonių nebuvo, ir nukentėjusysis jį atpažino neva dėl to, kad jis buvo vienintelis vyras policijos komisariate. Tačiau apklausiamas apylinkės teisme parodė (b. l. 114), kad sėdint pirmame aukšte buvo ir daugiau žmonių. Šie nuteistojo parodymai sutampa su nukentėjusiojo A. C. parodymais (b. l. 145–146), kad jį sumušęs vyras, kurį jis atpažino, policijos komisariate sėdėjo tarp kitų žmonių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusysis A. C. policijos komisariate nuteistąjį K. T. atpažino kaip jį sumušusį asmenį ne dėl to, kad tuo metu nuteistasis buvo vienintelis vyras policijos komisariate ir nukentėjusysis neturėjo galimybės pasirinkti kito asmens, o dėl to, kad nukentėjusysis A. C. buvo įsidėmėjęs ir tikrai žinojo, kuris asmuo jį sumušė.
Nukentėjusysis A. C. ir nuteistasis K. T. iki įvykio nebuvo pažįstami, todėl nenustatytas tikslas, kodėl nukentėjusysis siektų apkalbėti ir neteisingai apkaltinti nuteistąjį. Nuteistasis K. T. mano, kad A. C. apkalba jį vien tik siekdamas žalos atlyginimo, tačiau pastebėtina, jog civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atsisakyta, o civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos suma nebuvo tokia didelė, kuri duotų pagrindą įtarimams, kad siekiama pasipelnyti. Taip pat pastebėtina, jog apylinkės teismas nukentėjusiajam priteisė sąlyginai nedidelę 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis nuosprendžio neskundžia, tai leidžia teigti, jog nukentėjusysis A. C. neturi jokio tikslo pasipelnyti, žalos atlyginimas nėra pagrindinis tikslas inicijuojant bylą nuteistajam.
Nuteistasis K. T. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog apkalbėtas galėjo būti bet kuris vyras iš (duomenys neskelbtini) namo. Tačiau pastebėtina, jog jis su nukentėjusiuoju nebuvo anksčiau pažįstami, o 2016-04-19 ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus (b. l. 22–23) apie jį sumušusį asmenį, nukentėjusysis A. C. nurodė jį identifikuojančius duomenis: 40–45 metų, 180–190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų. Bylos duomenimis (b. l. 51, 52), įvykio metu nuteistajam K. T. buvo 40 metų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 144–145) jis patvirtino, kad yra 181–182 cm ūgio. Taip pat jis atitinka kūno sudėjimo apibūdinimą. Pats nuteistasis K. T. patvirtino (b. l. 144–145), kad name, kuriame jis gyvena, kiti gyvenantys vyrai yra už jį jaunesni. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, abejotina, kad jeigu nukentėjusysis A. C. įvykio metu nebūtų tiesiogiai kontaktavęs su K. T., būtų galėjęs taip tiksliai apibūdinti jo išvaizdą, tuo labiau, dar ir nurodyti, kuriame bute tokius požymius atitinkantis asmuo gyvena.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 67–68) nuteistasis K. T. parodė, jog 2016-04-10, apie 13.00–14.00 val., išėjęs į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), parūkyti pamatė, kad vienas jaunuolis šlapinasi ant sienos. Tai pamatęs susinervino, todėl išvadino jį, tačiau jokio smūgio nesudavė. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 113–114) nurodė, kad duotus parodymus tvirtina, tik negali patvirtinti, jog tai įvyko būtent nurodytą dieną, nes panašių įvykių pasitaiko dažnai. Tokios pozicijos jis laikosi ir apeliaciniame skunde bei apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 144–145), teigia, kad datą jam nurodė tyrėja, o jis kalbėjo apskritai apie dažnai pasitaikančius įvykius. Tačiau pastebėtina, jog iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų akivaizdu, kad nuteistasis K. T. kalba apie vieną įvykį, jis neužsiminė, kad tokių įvykių pasitaiko dažnai. Detalizavo būtent vieno konkretaus įvykio aplinkybes. Todėl jo vėliau iškelta versija, kad ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo ne apie 2016-04-10 įvykius, atmestina, o parodymai, kad jokio smūgio nukentėjusiajam, kuris šlapinosi ant sienos, nesudavė, paneigta anksčiau aptartais įrodymais.
Specialisto išvadoje (b. l. 33–34) konstatuota, kad A. C. nustatytas veido sumušimas su poodine kraujosruva dešiniame skruoste, apatinio žandikaulio lūžimu dešinio kaklelio srityje. Sužalojimą A. C. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus sritį kietu buku daiktu. Sužalojimą A. C. galėjo patirti 2016-04-10. A. C. veide išskiriama viena trauminio poveikio vieta. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo A. C. parodymus, kad smūgis kumščiu (kumštis teismų praktikoje pripažįstamas kietu buku daiktu) jam buvo suduotas vieną kartą į dešinį skruostą. Kartu pastebėtina, jog nuteistasis K. T. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 144–145) parodė, jog yra dešiniarankis. Smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas priėjus iš už nugaros, tad akivaizdu, kad smūgiuodamas dešine ranka nuteistasis nukentėjusiajam ir pataikė būtent į dešinį skruostą.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą ir pats atlikęs įrodymų tyrimą, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nuteistojo K. T. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo K. T. kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas, todėl jo skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad nukentėjusiojo A. C. atstovė pagal įstatymą J. C. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 17). Bylą perdavus nagrinėti teismui, nukentėjusysis A. C. pateikė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 106–107). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas išnagrinėjo ir pasisakė tik dėl nukentėjusiojo A. C. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo. Atstovės pagal įstatymą J. C. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos išspręstas nebuvo. J. C. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 146) parodė, kad civilinio ieškinio dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo ji atsisakė. Tai matyti ir iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo (b. l. 113). Tokiu atveju teismas turėjo priimti sprendimą dėl civilinio ieškinio atsisakymo.
BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Tačiau BPK nereglamentuoja, kokį sprendimą tokiu atveju turi priimti teismas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Apeliacinis skundas apygardos teismui paduotas nuteistojo K. T. padėtį lengvinančiais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (nuteistasis šios nuosprendžio dalies neskundžia) nustatęs, kad anksčiau aptartas apylinkės teismo padarytas procesinis pažeidimas nuteistajam K. T. nėra palankus, nes, tinkamai neišsprendus civilinio ieškinio atsisakymo klausimo, civilinė ieškovė J. C. turėtų teisę civilinio proceso tvarka pakartotinai kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš nuteistojo K. T., šį procesinį pažeidimą ištaiso pakeisdamas skundžiamą nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 137,149). Prašoma iš nuteistojo K. T. priteisti 63,69 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo (advokatės A. Matiukienės) dalyvavimo ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas 57,90 Eur už atstovavimą nukentėjusiajam A. C.. Nuteistąjį K. T. apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynė jo paties pasirinktas advokatas M. Repšas, advokatė A. Matiukienė nė viename posėdyje nedalyvavo ir jokios teisinės pagalbos nuteistajam neteikė, be to nuosprendis keičiamas nuteistojo naudai, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo K. T. nepriteisiamos, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Nuteistojo K. T. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti.
Procesą dėl J. C. 500 Eur civilinio ieškinio nutraukti, ieškovei atsisakius ieškinio.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.