- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- e2-109-325/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00095-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Kontrimas
- Atsakovas
- P. V., V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- P. Ž., D. V., Kretingos rajono 2-jo notarų biuro
- Ieškovas
- I. Š.
- Advokatai
- Marius Navickas, Marius Cechanavičius
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. patikslintą ieškinį atsakovams P. V., V. Ž., tretieji asmenys - D. V., P. Ž., Kretingos rajono 2-jo notarų biuro notarė I. S., VĮ Registrų centras, dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintame 2016-07-01 ieškinyje nurodė, kad jai ir atsakovui P. Ž. priklauso po 1/2 dalį pastato-fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios adresu (duomenys neskelbtini). Šis pastatas priklausė Dupulčių žemės ūkio bendrovei. Ieškovė ir P. Ž. buvo vieni iš šios bendrovės pajininkų. 1995-07-30 buvo nuspręsta išdalinti bendrovės turtą pajininkams pagal jų pajų vertę, todėl ieškovė ir P. Ž. 1995-09-21 priėmimo-perdavimo aktu ir 1996-12-09 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į minėtą pastatą. Žemės sklypas po pastatu priklausė valstybei. Nupirkti šio sklypo iš valstybės ieškovė negalėjo, nes Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. bei 11 p., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d. bei 12 str. nuostatomis, įgyvendinti nuosavybės teisę į šią žemę pirmiausiai galėjo buvę jos savininkai. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teisę į žemę V. Ž.. V. Ž. natūra buvo grąžintas 1,84 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o jam mirus, šį sklypą paveldėjo buvusi pradinė atsakovė O. A. S. (šiai dienai ji mirusi, o jos teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė V. Ž.). Šio sklypo registro duomenys yra unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovei mokėjo sutartinį nuomos mokestį už tai, kad ant šio žemės sklypo stovi paminėta ieškovei priklausanti fermos dalis. Pradinė atsakovė O. A. S. su atsakovu P. V. 2014-04-24 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria O. A. S. pardavė P. V. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei apie šį sandorį nebuvo pranešta, nebuvo pasiūlyta pirmumo teise įsigyti nurodytą žemės sklypą ir tuo buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos. Ieškovė apie galimai sudarytą sandorį sužinojo 2014 m. lapkričio mėn. iš pašalinių asmenų, po to kreipėsi į profesionalų teisininką bei į matininkų įmonę UAB „Geoplanai“. UAB „Geoplanai“, turėdami galimybę gauti nekilnojamojo turto registro duomenis, 2014-12-22 parengė žemės sklypo ribų naudojimosi planą, todėl faktiškai apie atsakovų sudarytą ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį ieškovė sužinojo 2014-12-22. Teismo prašo – perkelti ieškovei I. Š. pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovės O. A. S. sudarytą nurodyto sklypo 2014-04-24 pirkimo - pardavimo sutartį į 7296 m² žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu - (duomenys neskelbtini), dalį (2014-12-22 žemės sklypo ribų naudojimosi plane pažymėtą raide C), ta kaina, kuri yra proporcinga parduoto žemės sklypo daliai 7296 m², kurią sudaro 1003,25 Eur, atsižvelgiant į visa pardavimo kainą, kuri yra 2606,58 Eur. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės atsakovui P. V. kainos dalį, sumokėtą už nupirktą žemės sklypą, kurią sudaro 1003,25 Eur, proporcingą ieškovei perkeltų pirkėjo teisių ir pareigų į žemės sklypo dalį (7296 m²) bei UAB „Geoplanai“ parengtą 2014-12-22 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini, ribų naudojimosi planą laikyti sudėtine teismo sprendimo dalimi.
Atsiliepimas
Atsakovas P. V. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Jis 2015-02-13 atsiliepime nurodė, kad 2014-04-24 su O. A. S. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta dėl žemės sklypo kaip vieneto, kuris nebuvo ir nėra padalintas, tai yra nedalus. Pardavėja O. A. S. parduodama sklypą, privalėjo patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus. 2014-04-24 sudarytoje pirkimo-pardavimo sutarties tarp O. A. S. ir P. V. dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2.2 punkte nurodyta, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklype yra tik vienas, nuosavybės teise žemės savininkui (O. A. S.) nepriklausantis statinys, t.y. pastatas-arklidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 7.1., 7.2., 7.6 punktais pardavėjo yra patvirtinta, jog jokių kitų objektų, pastatų, statinių ar įrenginių, priklausančių pardavėjui/ tretiesiems asmenims pirkimo- žemės sklypo paradavimo sutarties objekte nėra. Sutarties sudarymo metu remtasi Nekilnojamojo turto registro pažyma Nr. 6488429, kurioje nebuvo nurodyta apie ieškovei priklausantį pastatą. Sandoris nėra savaime negaliojantis, atsakovas yra sąžiningas įgijėjas. Taip pat pažymėjo, jog 2014-04-24 yra įforminta dovanojimo sutartis tarp J. A. P. ir atsakovo P. V. dėl ant ieškiniu ginčijamo pirkimo-pardavimo sutarties objekto stovinčio pastato - arklidžių, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Būtent šios dovanojimo sutarties pagrindu atsakovas P. V. buvo suinteresuotas įsigyti minėtą žemės sklypą. Šios dovanojimo sutarties ir ginčijamos pardavimo-pirkimo sutarties įforminimo notarine tvarka laikas skiriasi vos pusvalandžiu (dovanojimo sutartis įforminta 2014-04-24 11.10 val., o pirkimo-pardavimo – 2014-04-24 10.40 val.), o pačioje dovanojimo sutartyje pažymėta, kad sutarties sudarymo metu, dovanojamas daiktas jau buvo perduotas P. V.. Dėl to, atsižvelgiant į laiko stoką ir siekiant sutaupyti šalių, tarp kurių buvo sudarytos šios sutartys, pajamas (atvažiavimo į notarinę įstaigą), šios sutartys buvo įformintos tą pačią dieną, tačiau tai jokiu būdu nereiškia šalių valios dėl ketinimo sudaryti šias sutartis išraiškos laiko, t.y. dovanojimo sutartis buvo inicijuota daug anksčiau nei pirkimo-pardavimo sutartis, o sutarties sudarymo metu, dovanojamas daiktas jau buvo P. V. perduotas, tik įforminimas, šalių patogumui, buvo sudaromas tą pačią dieną priėmus notarei. 2016-07-05 atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat nurodė, kad ieškovas patikslintame ieškinyje (kaip ir ankstesniuose) nepagrindė, kodėl jam yra reikalinga tokio dydžio žemės sklypo dalis. Pažymėjo, jog iki šiol nėra nustatyta bendraturčių I. Š. bei P. Ž. naudojimosi jiems abiem lygiomis dalimis priklausančio pastato tvarka, spręsti klausimą dėl ieškovei (tik vienam iš bendrasavininkų) priteistinos žemės sklypo dalies, nėra net jokių galimybių. Prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Pradinė atsakovė O. A. S. (mirusi 2015-09-19, o jos teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė V. Ž.) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iki sudarant ginčijamą sandorį ji su atsakovu P. V. nuo 2002-01-01 buvo sudariusi terminuotą žemės sklypo panaudos nuomos sutartį, kurios terminas turėjo baigtis 2027-01-01. Apie tai, kad atsakovas P. V. faktiškai naudoja atsakovės O. A. S. žemės ūkio paskirties žemę, ieškovei buvo žinoma. Todėl šiuo atveju, jeigu ir net netaikius ieškovės reikalavimui ieškinio senaties, atsakovas P. V., kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojas turėjo faktinę pirmumo eilę įsigyti atsakovei O. A. S. priklausantį žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovė V. Ž. (O. A. S. teisių ir pareigų perėmėja) 2016-06-13 pateiktame atsiliepime nurodė, jog su ieškovės patikslintu ieškiniu sutinka visiškai ir prašo ieškinio reikalavimus tenkinti. Pažymėjo, jog nors mamos O. A. S. iki mirties pozicija buvo priešinga, tačiau dabar įvertinusi visas ieškinio faktines aplinkybes, mano, kad reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti. Su ieškovės nurodytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis sutinka visiškai.
Tretysis asmuo - Kretingos r. sav. 2-ojo notaro biuro notarė I. S. į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime nurodė, kad 2014-04-24 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta, vadovaujantis 2014-04-10 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atliktu duomenų sandoriui tikslinimu, užsakymo Nr. 6488429. Pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis nustatyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) yra vienintelis pastatas - arklidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2014-04-24 taip pat buvo perleistas atsakovui P. V.. Jokių duomenų apie kitus statinius 2014-04-10 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atliktame duomenų tikslinime Nr. 6488429 nebuvo. O. A. S. pasirašydama žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sutartį, taip pat patvirtino, kad jokių pastatų, priklausančių atsakovei O. A. S. ir/ar tretiesiems asmenims, perleidžiamame žemės sklype nėra (2014-04-24 pirkimo-pardavimo sutarties 7.6 punktas). Notaras neturėjo pagrindo iš atsakovės O. A. S. reikalauti įrodymų, kad apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), pardavimą buvo pranešta pirmumo teisę pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 str. jį pirkti turintiems asmenims. Su ieškovės ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.
Tretysis asmuo P. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, jog naudojimosi tvarka dėl pastato-fermos buvo nusistovėjusi faktiniu naudojimu ir valdymu, jokių priekaištų ieškovei neturi, jokių pretenzijų dėl naudojimosi tvarkos taip pat neturi, jam nebuvo žinomos pirkimo-pardavimo aplinkybės. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys D. V. byloje atsiliepimų neteikė, į teismo posėdį neatvyko.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais motyvais, papildomai paaiškino, jog pastatas – ferma nėra avarinės būklės. Pastato naudojimosi dalys ir tvarka yra nustatyta tarp bendrasavininkų žodžiu, faktiškai nusistovėjusia naudojimosi tvarka, ginčo dėl naudojimosi nėra.
Atsakovo atstovas pažymėjo, jog atsakovas P. V. taip pat nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą (arklides) ant minėto ginčo žemės sklypo, nors jis ir įgytas vėliau. Atkreipė dėmesį, jog nesant nustatytos naudojimosi tvarkos ir atidalijimo pastatu-ferma, ateityje gali iškilti ginčas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, kuris galimai būtų priskirtas ieškovei priklausančiai pastato daliai. Iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Atsakovas P. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pas notarą vienu metu nuvyko kartu su J. A. P. ir O. A. S. dėl dviejų sandorių patvirtinimo, pirma buvo patvirtintas žemės pirkimas-pardavimas, ir vėliau pastato-arklidžių dovanojimo sandoris.
Atsiliepimas
Atsakovė V. Ž. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog ieškovė septynis metus nuomą mokėjo, tačiau jai buvo siūlyta pirkti ginčo žemės sklypą, bet ji nesutiko, kelis kartus atsisakė.
Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-17 nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-07-20 sprendimą panaikino, atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo 2003-01-28 įstatymas Nr. IX- 1314 reguliuoja žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo - pardavimo tvarką ir sąlygas. Lietuvos Respublikos Žemės Įstatymo 31 str. 1 d. nustato, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis. Minėto įstatymo 5 str. 8 d. numatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-17 nutartimi atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą.
Iš 2014-04-24 pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, jog pardavėja Ona A. S. pardavė pirkėjui P. V. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,8400 ha. Minėtos sutarties 7.1. ir 7.2. punktuose pardavėja O. A. S. garantavo, jog parduodamas daiktas nėra suvaržytas susitarimais su trečiaisiais asmenimis, kad jokie tretieji asmenys neturi pirmumo teisės įsigyti daiktą ar jo dalį, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į daiktą. Iš 2015-12-15 Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovas P. V. 2014-04-24 sudaryta dovanojimo sutartimi Nr. 978 su J. A. P. ant šiuo ieškiniu ginčijamos sutarties objekto žemės sklypo įgijo pastatą-arklides, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Tretysis asmuo - Kretingos r. sav. 2-ojo notaro biuro notarė I. S. atsiliepime nurodė, kad 2014-04-24 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta vadovaujantis 2014-04-10 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atliktu duomenų sandoriui tikslinimu, užsakymo Nr. 6488429, ir pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra vienintelis pastatas - arklidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2014-04-24 dovanojimo sutartimi taip pat buvo perleistas atsakovui P. V.. Notarė pažymėjo, jog jokių duomenų apie kitus statinius 2014-04-10 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atliktame duomenų tikslinime Nr. 6488429 nebuvo. O. A. S. pasirašydama žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sutartį, taip pat patvirtino, kad jokių pastatų, priklausančių atsakovei O. A. S. ir/ar tretiesiems asmenims, perleidžiamame žemės sklype nėra (2014-04-24 pirkimo-pardavimo sutarties 7.6 punktas). Notarė nurodė, jog neturėjo pagrindo iš atsakovės O. A. S. reikalauti įrodymų, kad apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), pardavimą buvo pranešta pirmumo teisę pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 str. jį pirkti turintiems asmenims.
Iš 2015-12-15 Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, jog adresu(duomenys neskelbtini) yra pastatas-ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ieškovei I. Š. ir trečiajam asmeniui P. Ž. pagal 1996-12-09 dovanojimo sutartį Nr. 10323.
Iš byloje esančių įrodymų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog konkrečiai apie 2014 metų balandžio mėnesį įvykusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą pardavėja O. A. S. ieškovei nepranešė, kuriai nuosavybės teise priklauso ½ pastato, esančio minėtame žemės sklype. Pagal įstatymo reikalavimus sudarytame ginčo žemės sklypo plane, pridėtame prie ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, turėjo būti nurodyta, kad sklype yra ieškovei ir trečiajam asmeniui P. Ž. priklausantis pastatas. Taigi notarei buvo pateiktas tikrovės neatitinkantis žemės sklypo planas, kuriame ieškovei priklausantis pastatas nėra pažymėtas. Akivaizdu, jog O. A. S. notarei melagingai garantavo pasirašydama, jog parduodamas daiktas nėra suvaržytas susitarimais su trečiaisiais asmenimis, kad jokie tretieji asmenys neturi pirmumo teisės įsigyti daiktą ar jo dalį, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į daiktą, nuslėpdama aplinkybę, jog ieškovė naudojosi atsakovei priklausiusiu sklypu bei turėjo pirmumo teisę šį sklypą įsigyti. Nesąžiningas ir atsakovas P. V., kuris taip pat žinojo, jog sklype stovi ieškovei priklausantis pastatas, tačiau notarei apie tai nepranešė ir pasirašė tikrovės neatitinkančią ginčo sutartį.
Atsižvelgiant į tai, kad visuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos CK 4.79 straipsnio 1 dalyje, Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnyje, Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje) įtvirtintas iš esmės vienodo turinio pirmenybės teisės institutas, kuriuo siekiama tų pačių tikslų, šios teisės pažeidimo teisinių padarinių pašalinimas negali iš esmės skirtis. Tokių pačių pirmenybės teisės gynimo būdų suteikimas visais šios teisės įstatyminio reglamentavimo atvejais būtinas ne tik remiantis pirmenybės teisė prigimtimi, bet ir bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos CK 1.8 str.) bei sisteminiu civilinės teisės normų aiškinimu. Tai patvirtina Civilinio kodekso, Žemės reformos įstatymo ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatos, nustatančios tokį patį juose įtvirtintos pirmenybės teisės gynimo būdą – pirkėjo teisių ir pareigių perkėlimą (2007 m. teismų praktikos civilinėse bylose aktualijos). Pažeidus ieškovės pirmenybės teisę, sandorio nuginčijimo instituto, kaip šios teisės gynimo būdo, taikymas būtų netikslingas, neatitiktų nei ieškovės, nei atsakovų, sudariusių žemės pirkimo–pardavimo sandorį, interesų, ir pirmenybės teisė iš esmės nebūtų apginta. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, skirtingai nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, yra priimtinesnis ir teisingesnis, nes šis gynimo būdas ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, nereikia vadovautis Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. 2–4 d., 4.96 str. nustatytomis sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklėmis. Pirmenybės teisės turėtojui priklauso ne perleistas turtas, o teisė jį įsigyti pirmiau už kitus (2007 m. birželio 11 d. nutartis byloje R. B., A. J. v. J. M., E. A., bylos Nr. 3K-3-232/2007). Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 31 str. 1 d. nuostata, įtvirtinanti statinių ir įrenginių savininkų pirmenybės teisę pirkti parduodamą žemės sklypą, taikytina visais atvejais, kai egzistuoja šioje normoje nurodytos sąlygos: žemės sklypo (ar dalies) pirkimo-pardavimo sandoris ir statinių ir (ar) įrenginių ant parduodamo sklypo buvimo faktas (LAT 2014-04-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-230/2014).
Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CK 4.262 str.), tačiau ši nuostata galioja tik įrašytiems į registrą duomenims. Duomenys, kurie į registrą dar nėra įrašyti, savaime nėra negaliojantys, jie tiesiog nustatomi ir įrodomi kitais būdais. Duomenys apie ieškovei priklausantį pastatą ginčo sandorio sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre dar nebuvo įregistruoti, tačiau tai nepaneigia fakto, jog ant ginčo sklypo visą laiką stovėjo ieškovei priklausantis pastatas. Iš byloje pateiktų įrodymų, teismas daro išvadą, jog atsakovas P. V. 2014-04-24 įsigydamas ginčo sklypą į jį neturėjo jokios pirmumo teisės, kadangi tuo metu joks pastatas jam šiame sklype dar nepriklausė. Pastatą ginčo sklype jis įsigijo tą pačią dieną, t.y. 2014-04-24, dovanojimo sutartimi patvirtinus notarei 11.10 val., tačiau jau po to, kai buvo sudaryta ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (iš kurios nustatytas sudarymo laikas – 10.40 val.). Atsakovo P. V. teiginiai apie ankstesnį pastato įsigijimą neparemti jokiais įrodymais.
Nesant duomenų, jog žemės sklypo savininkė ieškovę įstatymo nustatyta tvarka informavo apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas, atsižvelgiant į ieškovės byloje pateikto UAB „Geoplanai“ žemės sklypo ribų naudojimosi plano turinį (jame pažymėti ieškovei priklausančio statinio (jo dalies) pamatai, jų buvimo vieta), į tai, jog viešajame registre nuo 1996-12-10 galioja įrašas apie tai, jog ieškovei ginčo žemės sklype nuosavybės teise priklauso pastatas – ferma, į notarės atsiliepimo argumentus bei atsakovės V. Ž., kuri yra pradinės atsakovės – ginčo žemės pardavėjos O. A. S. teisių ir pareigų perėmėja, parodymus, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės istatymo 31 str. 1 d., ieškovė turėjo pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybes teise jai priklausantis statinys, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji buvo parduota, todėl teismas ieškinį tenkina.
Ieškovė žemės klypo ribų naudojimosi planą suformavo atsižvelgdama į tai, kokioje sklypo vietoje stovi ieškovei priklausantis pastatas, kiek šis pastatas užima vietos, taip pat kiek objektyviai reikalinga žemės, būtinos naudoti šiam pastatui pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymu buvo sudarytas žemės sklypo ribų naudojimosi planas, pagal kurį ieškovei priklausytų ginčo sklypo dalis, pažymėta plane raide C, jos plotas yra 7296 m². Žemės sklypo ribų naudojimosi planas laikytinas sudėtine teismo sprendimo dalimi. Atsakovo P. V. teisės nagrinėjamu atveju taip pat užtikrinamos, kadangi pagal žemės sklypo ribų naudojimosi planą jam lieka ginčo sklypo dalys, pažymėtos plane raidėmis A ir B, kurių bendras plotas yra 11 660 m². Ieškovei priskirtino žemės sklypo dalyje esančio pasato-fermos, kurio ½ priklauso P. Ž., priklausys naudotis ir trečiajam asmeniui P. Ž., tačiau teismo posėdžio metu jis nurodė, kad jis neketina reikšti pretenzijų dėl žemės sklypo dalies ir naudojimosi galimybę palieka ieškovei.
Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Respublikos CPK 185 str. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis ginčo šalių rungimosi principo (Lietuvos Respublikos CPK 12 str.), kurį įgyvendindamas įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir šią pareigą šalims paskirstė, nustatydamas, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė patyrė 1450 Eur išlaidų už teisinę pagalbą rengiant ieškinį ir paduodant ieškinį sumokėjo 109,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat sumokėjo 109,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 450,00 Eur už teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą bei 750,00 Eur už teisinę pagalbą nagrinėjant bylą po apeliacijos, iš viso ieškovė patyrė 2868,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovų proporcingai šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovės naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Perkelti ieškovei I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises ir pareigas pagal O. A. S. sudarytą 2014-04-24 pirkimo - pardavimo sutartį į 7296 m² žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį (2014-12-22 žemės sklypo ribų naudojimosi plane pažymėtą raide C), ta kaina, kuri yra proporcinga parduoto žemės sklypo daliai 7296 m², kurią sudaro 1003,25 Eur, atsižvelgiant į visa pardavimo kainą, kuri yra 2606,58 Eur.
Priteisti iš ieškovės I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui P. V., a.k. (duomenys neskelbtini), kainos dalį, sumokėtą už nupirktą žemės sklypą, kurią sudaro 1003,25 Eur, proporcingą ieškovei perkeltų pirkėjo teisių ir pareigų į žemės sklypo dalį (7296 m²).
UAB „Geoplanai“ parengtą 2014-12-22 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų naudojimosi planą laikyti sudėtine teismo sprendimo dalimi.
Priteisti iš atsakovų P. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), proporcingai po 1434,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per sprendimą priėmusį teismą.