Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei G. Z., trečiajam asmeniui Šilalės rajono notaro biurui, dėl mirusiojo asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pateiktu ieškiniu ieškovė – Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašo nustatyti, kad A. Z., miręs (duomenys neskelbtini), santuokos su atsakove G. Z. metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: fondo vienetų likutį 684,138 vnt. UAB „Swedbank investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas – 0,88 Eur, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei privalomąjį pajų Nr. (duomenys neskelbtini) – 28,96 Eur Šilalės kredito unijoje; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės pripažįsta ieškovės reikalavimą, todėl byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo mirė būdamas santuokoje su atsakove G. Z.. Santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti Gyventojų Registro išrašo duomenys.

10. 2020 m. gruodžio 1 d. Swedbank AB banko raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Z. minėtame banke turėjo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis A. Z. mirimo dieną buvo 0,00 Eur. Rašte pažymėta, kad A. Z. buvo sudaręs 2 pakopos pensijų kaupimo sutartį ir 2020 m. birželio 22 d. jo pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 684,138 fondo vienetai.

11. 2020 m. lapkričio 17 d. Šilalės kredito unijos „Kreda“ raštu „Dėl informacijos apie A. Z. sąskaitas pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Z. Šilalės kredito unijoje turėjo einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis mirties dienai buvo 0,88 Eur, taip pat, privalomąjį pajų Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 28,96 Eur. Pažymėta, kad kitų rūšių sąskaitų, indėlių, paskolų ar vertybinių popierių sutarčių asmuo nebuvo sudaręs, o nuo 2019 m. birželio 16 d. antstolis Kęstutis Košys areštavo sąskaitą 21 271,89 Eur sumai, VĮ Registrų centras taip pat taikė areštą dėl 1,89 Eur sumos.

12. 2021 m. sausio 13 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis nustatyta, kad A. Z. nuosavybės teise valdė žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

13. 2021 m. vasario 4 d. Testamentų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad A. Z. testamento sudaręs nebuvo, testamentų registre nėra registruota palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnyje numatyta, kad nesant įstatyminių ar testamentinių įpėdinių, mirusiojo palikimą priima valstybė, kuri atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

15. Kadangi įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, o testamentinių palikėjo įpėdinių nebuvo, ieškovė, vadovaudamasi CK 5.62 straipsniu, pradėjo palikimo, likusio po A. Z. mirties, priėmimo valstybės vardu procedūrą t. y. 2021 m. vasario 5 d. Šilalės rajono notarų biuro notarei V. S. išsiuntė prašymą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau notarė nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimo išduoti negali, kadangi pirmiausia turi būti nustatyta turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

16. Pažymėtina, kad vienam iš sutuoktinių mirus, notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalimi, gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu.

17. Ieškovė 2021 m. kovo 16 d. raštu kreipėsi į atsakovę prašydama iki 2021 m. balandžio 30 d. kreiptis notarių biurą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto paveldėjimo, tačiau atsakovė prašymo neįvykdė ir savo valios nepareiškė. Vadovaudamasi pastarąja aplinkybe, ieškovė kreipėsi į teismą.

18. Teismo posėdžio metu atsakovė G. Z. su ieškinio reikalavimais sutiko visiškai, paaiškino, kad tiek sutuoktinis turėjo, tiek ji pati šiuo metu turi įsiskolinimų, todėl priimti sutuoktinio palikimą jai būtų nenaudinga, kadangi neturi iš ko apmokėti skolų.

19. Vadovaujantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, ieškinys tenkintinas visiškai nustatant, kad A. Z., miręs (duomenys neskelbtini), santuokos su atsakove G. Z. metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: fondo vienetų likutį 684,138 vnt. UAB „Swedbank investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas – 0,88 Eur, esančius Šilalės kredito unijoje atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei 28,96 Eur vertės privalomąjį pajų Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, turėtų būti priteistos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje situacijoje atsakovė savo procesines teises įgyvendino tinkamai, neignoravo ieškovės ieškinio, atvyko į teismo posėdį, taip pat atsižvelgtina į formalų ieškinio turinį, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), santuokos su atsakove G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą:

1) UAB „Swedbank investicijų valdymas“ A. Z. pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį 684,138 fondo vienetų likutį;

2) Šilalės kredito unijos „Kreda“ A. Z. einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas – 0,88 Eur;

3) Šilalės kredito unijoje „Kreda“ A. Z. privalomąjį pajų Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 28,96 Eur;

4) žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.