Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-31 · Civilinė byla Nr. 2S-2123-260/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-31
Bylos Nr.
2S-2123-260/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13271-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Atsakovas
G. M., Ž. M.
Ieškovas
L. M., A. M.
Civilinė byla Nr. 2S-2123-260/2015,Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13271-2015-2,Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.1; 110.5; 122.2; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18530-896/2015 pagal ieškovų L. M. ir A. M. ieškinį atsakovams G. M. ir Ž. M. dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje - Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai . L. M. ir A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti ieškovų bendravimo su vaikaičiu D. M. tvarką pagal kurią: iki vaikaitis nelanko darželio: mėnesio antros, ketvirtos savaitės antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ieškovai pasiima vaikaitį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val.; mėnesio pirmos, trečios, penktos savaitės šeštadienį ir sekmadienį, ieškovai pasiima vaikaitį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 15 val.; ieškovai su vaikaičiu bendrauja per senelių gimtadienius, t. y. gegužės 27 d. ir kovo 8 d., pasiimant jį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val.; per vaikaičio gimtadienį ieškovai pasiima jį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 16 val. lyginiais metais, o nelyginiais metais, sekančią dieną po gimtadienio; atveju, jeigu pagal nustatytą tvarką bendravimas negalimas dėl vaikaičio ligos, praleistas laikas kompensuojasi kitu ieškovų pasirinktu laiku apie tai informuojant G. M. prieš dvi dienas; per ieškovų atostogas vaikaitis bendrauja su seneliais 5 dienas iš eilės informuojant G. M. prieš 5 dienas. Ieškovai pasiima vaikaitį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 16 val.; ieškovai su vaikaičiu bendrauja nelyginiais metais per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas pirmą dieną, nelyginiais metais – antrą dieną, pasiimant jį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 16 val.; ieškovai bendrauja su vaikaičiu nuo 10 val. iki 14 val. lyginiais metais, ir nuo 14 val. iki 19 val. nelyginiais metais, valstybinių švenčių dienomis. Kai vaikaitis pradės lankyti mokyklą: ieškovai bendrauja su vaikaičiu pagal anksčiau išdėstytą tvarką atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje ir jo dienos rėžimą; ieškovai su vaikaičiu bendrauja per visas jo atostogas (vasaros, žiemos, Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir kitas) apie tai iš anksto pranešus G. M. prieš tris dienas; ieškovai pageidavo, kad vaikaičiui tapus sąmoningam, bendravimas gali būti dažnesnis, tačiau tai priklausytų nuo vaiko noro išreikšto žodžiu, raštu ar kitomis ryšio priemonėmis. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną ieškovų bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu tvarką: mėnesio antros, ketvirtos savaitės antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ieškovai pasiima vaikaitį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val.; mėnesio pirmos, trečios, penktos savaitės šeštadienį ir sekmadienį, ieškovai pasiima vaikaitį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 15 val.; ieškovai su vaikaičiu bendrauja per senelių gimtadienius, t .y. gegužės 27 d. ir kovo 8 d., pasiimant jį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val.; per vaikaičio gimtadienį ieškovai pasiima jį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 16 val. lyginiais metais, o nelyginiais metais, sekančią dieną po gimtadienio; atveju, jeigu pagal nustatytą tvarką bendravimas negalimas dėl vaikaičio ligos, praleistas laikas kompensuojasi kitu ieškovų pasirinktu laiku apie tai informuojant G. M. prieš dvi dienas; per ieškovų atostogas vaikaitis bendrauja su seneliais 5 dienas iš eilės informuojant G. M. prieš 5 dienas. Ieškovai pasiima vaikaitį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 16 val.; ieškovai su vaikaičiu bendrauja nelyginiais metais per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas pirmą dieną, nelyginiais metais – antrą dieną, pasiimant jį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 16 val.; ieškovai bendrauja su vaikaičiu nuo 10 val. iki 14 val. lyginiais metais, ir nuo 14 val. iki 19 val. nelyginiais metais, valstybinių švenčių dienomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovų L. M. ir A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė ieškovų ir nepilnamečio vaikaičio D. M. tokią laikiną bendravimo tvarką: mėnesio antros, ketvirtos savaitės trečiadienį ieškovai L. ir A. M., dalyvaujant atsakovui Ž. M., pasiima vaikaitį D. M. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 17.30 val. (vaikui pradėjus lankyti darželį – iš darželio) ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val.; mėnesio pirmos savaitės šeštadienį ieškovai L. ir A. M., dalyvaujant atsakovui Ž. M., pasiima vaikaitį D. M. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val.; atsakovas Ž. M. dalyvauja viso D. M. ir ieškovų L. ir A. M. bendravimo metu. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad vaiko bendravimas su seneliais gali pakenkti vaikui ir neatitinka jo interesų, be to, atsižvelgiant į vaiko amžių, kad kaip tik tokio amžiaus vaikui pradeda formuotis pirmieji prisiminimai, kurie galimai bus svarbūs vystant jo tolesnį ryšį su artimaisiais giminaičiais. Teismas nurodė, kad nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šalys pateikė skirtingus paaiškinimus dėl vaiko ryšio su seneliais, tačiau nepateikė jokių savo paaiškinimus patvirtinančių įrodymų, išskyrus liudytojos D. S., kuri yra atsakovės G. M. motina, paaiškinimus. Teismas pastebėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo metu vaiko amžius 2 metai 9 mėnesiai, todėl laikė, kad pasitvirtinus paaiškinimams dėl vaiko ir senelių silpno ryšio ar jo nebuvimo, vaiko perdavimas ieškovams gali būti priešingas vaiko interesams, nes jis atsidurtų vienas su jam svetimais asmenimis. Todėl teismas, siekiant užtikrinti tiek vaiko, tiek jo artimųjų giminaičių teisę bendrauti, nustatė tokią bendravimo tvarką, kurios metu vaikui bendraujant su seneliais kartu dalyvautų ir atsakovas Ž. M., kurio ryšys, visų šalių tvirtinimu, su vaiku yra artimas, ir kuris yra ieškovų sūnus bei byloje neturi ieškovams priešingo suinteresuotumo. Taip pat, teismas nurodė, kad ieškovų siūlomos bendravimo tvarkos intensyvumas neatitinka vaiko interesų, kadangi Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14549-752/2015 nustatyta laikina atsakovo Ž. M. bendravimo tvarka su vaiku, bei į tai, kad nustačius ieškovų siūlomą bendravimo su anūku tvarką, nepagrįstai būtų pažeisti atsakovės G. M. interesai ir vaikas prarastų savo gyvenamosios vietos – namų, pojūtį, nes nuolat būtų skirtinguose namuose, su skirtingais asmenimis, todėl ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skubiai vykdoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį motyvai

Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovų L. M. ir A. M. prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesiaiškino teisiškai reikšmingų aplinkybių, neatliko įrodymų vertinimo, nevertino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Raseinių VTAT išvadą, kurioje matyti, kad išvadą teikianti institucija ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepalaiko. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neteisingai vertino ir neužtikrino mažamečio vaiko interesų, nustatydamas, kad mažamečiui D. M. bendraujant su ieškovais, savo seneliais, privalomai dalyvautų ir atsakovas Ž. M..Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į dar mažą D. M. amžių, į dažną vaiko bendravimo su jo tėvu grafiką, taip nepagrįstai apribodamas ir pažeisdamas vaiko motinos teises ir mažamečio vaiko teisę maksimaliai bendrauti su mama. Teismas nevertino aplinkybės, kad civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, mažamečio D. M. tėvui, jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias vykdant ir vykdant pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, vaiko motinai nebelieka laiko bendrauti su vaiku, o taip pat ir seneliams iš motinos pusės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą ieškovai L. M. ir A. M. prašo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir nesusijusį su nagrinėjama byla atmesti. Nurodo, kad iš pareiškėjos skundo nėra aišku kokio ir kokia teismo nutartis skundžiama.

Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovas Ž. M. prašo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmesti. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Institucija teikianti išvadą byloje Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies ir nustatyta ieškovų ir nepilnamečio vaikaičio laikina bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, remdamasis ekonomiškumo, proporcingumo ir kitais civilinio proceso principais (LR CPK 3 str. 1 d., 17 str., 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką reglamentuoja CPK penktojo skirsnio normos. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (CK 3.65), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas pareiškimo pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesus bei interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti pareiškimo reikalavimus, tai yra, ar pareiškimo tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismui nutartimi tenkinus ieškovų prašymą iš dalies ir nustačius laikiną bendravimo tvarką su vaikaičiu, bei atsižvelgdamas į tai kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14549-752/2015 nustatyta laikina atsakovo Ž. M. bendravimo tvarka su vaiku D. M., sprendžia, kad atsakovės G. M. interesai yra nepagrįstai pažeisti, o mažamečiui vaikui gali kilti pavojus prarasti savo gyvenamosios vietos – namų, pojūtį, kadangi jis nuolat būtų skirtinguose namuose, su skirtingais asmenimis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pagrindo nustatyti laikiną bendravimo su vaikaičiu tvarką, nėra. Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, jog tarp apeliantės (vaiko motinos) ir ieškovų (vaiko senelių) susiklostė gana konfliktiški santykiai, dėl ko akivaizdu, jog šalims nesutariant, savaime atsiranda tam tikri nesklandumai dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į Viešosios įstaigos Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centro 2015 m. liepos 14 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame gydytojo nurodyta mažamečio vaiko D. M. būklė po apsilankymų pas tėvą ir jam paskirtą būtiną tausojantį rėžimą (b. l. 38 – bylos dalis). Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į prioritetinius vaiko interesus.

Sutiktina ir su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. liepos 10 d. išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-18530-896/2015, kurioje nurodyta, kad institucija nepalaiko ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šios institucijos nuomonė nešališka ir labiausiai atitinka mažamečio vaiko interesus, todėl, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo išimtinai vaiko interesais, o atsižvelgė į artimųjų giminaičių interesus.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą, ryšius, t. y. į bendravimą su artimaisiais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jei toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (LR Konstitucijos 38 str., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 str., 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d., LR CK 3.161 str. 3 d., 3.172 str. 3 d., 176 str.). Tačiau, kada vaikas yra labai mažo amžiaus, sprendžiant, ar leisti vaikui bendrauti su artimu giminaičiu, svarbu nustatyti, ar tai nekenkia vaiko interesams, būtina išsiaiškinti ar vaiko ir artimųjų giminaičių ryšiai yra artimi, glaudūs, ar leidus vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais tai labiausiai atitiks vaiko interesus ir nedarys žalos mažamečiui.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną artimų giminaičių bendravimo tvarką su vaikaičiu, neatsižvelgė į mažamečio vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovas, pripažino, jog ieškovams bendraujant su vaikaičiu kartu turi dalyvauti ir vaiko tėvas – atsakovas Ž. M.. O tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reiškia, kad vaikas, vienas bendraudamas su ieškovais, nesijaučia saugiai, tą patį patvirtina ir anksčiau minėta gydytojos pažyma – būna jautrus, blogai miega (b. l. 38 – bylos dalis). Taigi pripažintina, kad toks mažamečio vaiko ir ieškovų bendravimas šiuo metu neatitinka mažamečio vaiko poreikių ir interesų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažįsta, kad ieškovai, kurie neįrodė savo glaudžių santykių su vaikaičiu, todėl siekiant apsaugoti mažamečio vaiko interesus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, neatitinkančia vaiko interesų. Ši nutartis naikintina.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie iš esmės yra nereikšmingi, o be to nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartis yra nepagrįsta, ją naikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – ieškovų teismui pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmeta.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovų L. M. ir A. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis