- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- 1K-218-209-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Advokatai
- Eglė Mockienė
teismo posėdyje, išnagrinėjęs įtariamojo V. S. (V. S.), a.k. (duomenys neskelbtini), įtariamo pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d., 25 str. 4 d., 199 str. 1 d., 25 str. 4, 199² str. 1 d., 216 str. 1 d., gynėjos Eglės Mockienės skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo - terminas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012-02-23 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. įtariamas tuo, kad jis galimai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė kontrabandas, pažeidžiant nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, realizavo akcizais apmokestinamas prekes, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus šiomis aplinkybėmis:
2011-11-23 V. S. sulaikytas BPK 140 str. tvarka.
2011-11-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo nutartimi V. S. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams nuo 2011-11-23.
2012-02-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo nutartimi V. S. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo - terminas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012-02-23.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo V. S. gynėja Eglė Mockienė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-02-20 nutartį ir nurodo, kad ji yra nepagrįsta, neteisėta ir turi būti panaikinta, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos BPK nuostatas, reglamentuojančias suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindus ir sąlygas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus bei prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai, formuojančiai Konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis, taikymo ir aiškinimo praktiką. Niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui. Gresianti griežta bausmė bėgimo (slėpimosi) tikimybę padidina, bet vien tik gresiančios sankcijos griežtumu šio pagrindo buvimas negali būti įrodytas. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad V. S. turi šeimą, kurią sukūrė jau patekęs į tardymo izoliatorių, nes iki suėmimo gyveno kartu su savo sugyventine ir jie ką tik, t.y. 2011-(duomenys neskelbtini) susilaukė naujagimio. Šiuo metu ginamojo žmonai ir jų vaiko motinai yra labai reikalinga pagalba buityje, nes A. S. medikai diagnozavo pogimdyminę depresiją, laktacijos sutrikimus, anemiją, pelviopatiją, medikų rekomendacijose nurodytas lovos režimas, draudimas kilnoti sunkumus virš 5 kg, rekomenduota nuolatinė šeimos narių priežiūra ir pagalba. Įtariamojo tėvui L. S. yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir nustatytas neterminuotas nedarbingumas, o įtariamojo motinai R. S. neįgalumas suteiktas, nes jos darbingumo lygis tėra tik 30 procentų, todėl reikalinga V. S. pagalba tėvams kasdieninėje buityje. Nebuvo atsižvelgta, kad įtariamasis turi tvirtus socialinius ryšius, nuolatinę gyvenamąją vietą, teismas nenustatė jo realių ketinimų išvykti į užsienį ar ryšių užsienio valstybėje, kuriais pasinaudodamas galėtų slapstytis nuo tyrimo. Teismas turėjo vertinti byloje esančius ir įrodymais pagrįstus konkrečius duomenis, kurių, kad suimtasis planavo, rengėsi ar bandė paveikti liudytojus ar kitus įtariamuosius, bandė ar rengėsi paslėpti ar sunaikinti daiktus, turinčius esminės reikšmės bylai tirti ar nagrinėti, nėra. Įstatymas nesuteikia teisės taikyti ir tęsti suėmimą dėl to, kad yra atliekami procesiniai veiksmai, o byla yra didelės apimties, nes šios aplinkybės visiškai nepriklauso nuo ginamojo valios. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, bet teisėjas net neapsvarstė švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo galimybės šioje proceso stadijoje. Skunde minimas BPK 11 str. įtvirtintas proporcingumo principas, teigiama, kad gali pasikeitus procesinei situacijai suėmimo taikymo pagrindai ar sąlygos išnykti ir jos tolesnis taikymas tapti neproporcingu siekiamiems tikslams.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Įtariamajam V. S. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta pagrįstai, laikantis Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatas.
Byloje surinkti faktiniai duomenys – procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys, 2011-11-23 kratos protokolai, kratų, daiktų ir dokumentų apžiūrų medžiaga, liudytojų, įtariamųjų parodymai bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia manyti, kad įtariamasis V. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. S. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 249 str. 1 d., 11 str. 6 d.), už kurį numatyta tik laisvės atėmimo nuo trejų iki penkiolikos metų bausmė ir nusikalstamame susivienijime (BK 25 str. 4 d.) padaręs sunkių nusikaltimų (BK 199 str. 1 d., 199² str. 1 d., 216 str. 1 d., 11 str. 5 d.), už kuriuos numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių ir septynerių metų, ir tik laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 8 punkte išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Be to, V. S. turi reikalų, t. y. ir ryšių Ukrainoje ir Baltarusijoje, manoma, kad jo pragyvenimo šaltinis yra nelegalus, jis nedirba, t. y. neturi darbinių ryšių, yra nevedęs, todėl nors ir skunde nurodoma, kad turi šeimą, kad turi tėvus, tačiau nenurodyta, kad jis su tėvais gyvena kartu, kas parodo jo socialinių ryšių pobūdį, todėl, nors jis ir turi gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas, darytina išvada, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtariamasis V. S. įtariamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, atskirais atvejais – vadovavo grupei asmenų, šiuo metu atliekami procesiniai veiksmai, siekiant surinkti visus daiktus ir dokumentus, reikšmingus šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti teisme, byloje yra daug įtariamųjų ir liudytojų, todėl pritartina apylinkės teismo teisėjo išvadoms, kad laisvėje V. S. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti dar nenustatytus ir nesulaikytus kitus nusikalstamo susivienijimo narius taip pat liudytojus, kurie dar nėra apklausti šioje baudžiamojoje byloje, bei įtariamuosius, kurie ikiteisminio tyrimo metu jau davė apie V. S. parodymus, t.y. tokiu būdu trukdyti procesui (BPK 122 str. l d. 2 p.).
Įstatymo nuostata, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, nepažeista.
Pažymėtina, jog ar pasitvirtina įtarimai V. S. atžvilgiu bei jo kaltės klausimas bus sprendžiamas bylą nagrinėjant teisme iš esmės, o kardomosios priemonės, kaip ir nurodoma Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d., gali būti skiriamos, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, o, šiuo atveju, jų yra. Skundo argumentai, kad suimtasis labai reikalingas šeimai, atsižvelgus į išdėstytą, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje, nepaneigia Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1, 2, p. numatytų suėmimo skyrimo pagrindų. Be to, minėtos aplinkybės iš esmės buvo galimai padarytų nusikalstamų veikų, pagal kurias įtariamas suimtasis, darymo metu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad esamame etape kardomosios priemonės tikslai negali būti pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis, kaip pačia griežčiausia - suėmimu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo V. S. (V. S.) gynėjos Eglės Mockienės skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.