Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 21.1; 22.2; 35.2; 35.3.6; 36.3; 42.5; 42.8; 42.10; 44.5.1; 45.1; 63.1; 116.1

SPRENDIMAS

2013 m. spalio 2 d.

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. E. V., atsakovų atstovams adv. S. V. ir adv. R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės INTEROCEAN SEAFOODS CO. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ikura“ ir V. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl 168 130,60 JAV dolerių dydžio įsiskolinimo už lašišinių žuvų ikrus.

Atsakovė, pagal ieškovės išrašytas sąskaitas laikotarpiu nuo 2012-07-16 iki 2013-02-20 (t. 1, b. l. 12-29), yra skolinga ieškovei 168 130,60 JAV dolerių. Šią skolą patvirtina: 1) minėtos sąskaitos, 2) 2013 m. vasario 08 d. tarp šalių sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo bei skolos mokėjimo grafikas, kurio nebuvo laikomasi (t. 1 b. l. 30-31, 38), 3) įsiskolinimo už lašišos ikrus specifikacija (1 t., b. l. 40-41). Šios skolos neneigia ir atsakovė.

Dėl 115 086,82 JAV dolerių dydžio įsiskolinimo už ikrų perdirbimo įrenginius.

Ieškovė finansavo atsakovės ikrų perdirbimo įrenginių įsigijimą, todėl 2012 m. kovo 19 d. atsakovė UAB „Ikura“ ir atsakovas V. B. pasirašė skolinį įsipareigojimą (t. 1, b. l. 42-43), kuriuo įsipareigojo už perkamus įrenginius sumokėti. Nors įrenginius pirko atsakovė UAB „Ikura“, tačiau skolos dokumentas (skolinis įsipareigojimas) buvo pasirašytas abiejų atsakovų, nes kitaip ieškovė nebūtų finansavusi įrenginių pirkimo, t. y. ieškovė siekė, kad pareiga sumokėti būtų ne tik atsakovei, bet ir jos direktoriui (bendrovės akcininkui) V. B.. Pagal šią mišrią sutartį (turinčią tiek paskolos, tiek lizingo požymių) abu atsakovai laikytini solidariais skolininkais. Kadangi įsiskolinimas nėra sumokėtas, prašo jį priteisti solidariai iš abiejų atsakovų.

Dėl 251 448,49 JAV dolerių dydžio žalos atlyginimo už lašišinių žuvų ikrus.

2013 m. vasario 8 d. sutartimi ieškovė ir atsakovė UAB „Ikura“ susitarė iki 2013 m. rugsėjo pabaigos sumokėti sutartą 355 598 JAV dolerių sumą už visas VPA šaldytuvuose laikomas ikrų atsargas ir jas išimti (Sutarties 3 p.). Šios ikrų atsargos į UAB „VPA LOGISTICS“, Klaipėdoje, buvo atgabentos atsakovės užsakymu ir laikomos daugiau negu metus laiko (t. 2, b. l. 8). Ieškovas vis teiravosi, kada jos bus realizuotos (nes laikui bėgant jų kokybė prastėja), atsakovė tikino, jog ikrų atsargos bus tinkamai realizuotos. Tačiau 2013 m. balandžio 10 d. atsakovė pranešė, jog iš VPA neims jokių ikrų, t. y atsisakė vykdyti sutartį, todėl ieškovė buvo priversta skubiai realizuoti šias ikrų atsargas, tuo mažinant patiriamus nuostolius, nes dėl ilgo laikymo jų kokybė prastėjo, darėsi sunku surasti pirkėją. Ikrų atsargas pavyko parduoti birželio mėnesį už 86 225,85 JAV dolerių, todėl ieškovė, dėl atsakovės sutarties nevykdymo, patyrė 251 448,49 (337 674,34 – 86 225,85) JAV dolerių nuostolį.

Nesutinka su ieškiniu dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo V. B., kaip solidaraus skolininko, nes V. B. pasirašytas skolinis įsipareigojimas yra pasirašytas kaip UAB „Ikura“ direktoriaus, o ne kaip fizinio asmens. Tą patvirtina ir tai, kad: atsakovė UAB „Ikura“ pirko ikrų perdirbimo įrenginius; atsakovei buvo išrašomos sąskaitos apmokėjimui; 2013 m. vasario 8 d. susitarime nurodyta, kad būtent atsakovė yra skolinga už šiuos įrenginius; skolos mokėjimo grafikas pateiktas atsakovės vardu.

Nesutinka su ieškiniu dalyje dėl žalos atlyginimo, nes 2013 m. vasario 8 d. sutarties 3 punktas, kuriame atsakovė įsipareigojo iki 2013 m. rugsėjo pabaigos sumokėti 355 598 JAV dolerius už VPA šaldytuvuose laikomas ikrų atsargas, yra organizacinio pobūdžio (šio punkto 2 sakinys – siekdama padengti įsiskolinimą ieškovei, išimdama įvairias ikrų partijas UAB „Ikura“ sumokės už dvigubą išimtą kiekį – neatitinka sutarties 1 p. sąlygų dėl įsiskolinimo mokėjimo terminų, t. y. jas paneigia) ir nesukūrė pirkimo-pardavimo teisinių pasekmių. Be to, atsakovė atsisakė būti tik ieškovės agentu, tačiau toliau būtų ėmusi šią produkciją, bet ieškovė ją pasiėmė iš VPA sandėlių nepasibaigus susitarimo terminui. Taip pat nurodo, kad atsakovė turėtų būti visiškai atleista nuo atsakomybės, nes dėl ieškovės kaltės (ikrai buvo ieškovės žinioje, turėjo būti tinkamai supakuoti, kad nesudžiūtų; ikruose trūko svorio) atsirado nuostoliai (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str. 2 d.).

Prašo ieškinio reikalavimą dėl palūkanų iš atsakovės priteisimo atmesti arba tenkinti iš dalies ir mažinti palūkanų dydį.

Prašo sprendimo vykdymą dėl iš atsakovės priteistinos skolos atidėti 24 mėnesiams, nes ši skola susidarė ir dėl ieškovės kaltės, dėl to, kad parduotos prekės (ikrai) buvo nekokybiškos (kiekio trūkumai, rastas ant pakuočių nepažymėtas konservantas E211, gauta nusiskundimų, kad ikrai per sūrūs), dėl ko buvo prarasti klientai, o atkurti verslo santykiams reikalingas laikas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš esmės tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovę su atsakovais siejo ilgalaikiai (8 metai) bendradarbiavimo ir pasitikėjimo santykiai, kuriais remiantis atsakovė iš ieškovės, nesudarant rašytinių sutarčių, pirkdavo prekes, už kurias atsiskaitydavo pagal pateiktas sąskaitas. Atsakovei UAB „Ikura“ pradėjus vėluoti atsiskaityti, ieškovės iniciatyva buvo pasirašyti du dokumentai, kurie detalizuoja šalių žodinius susitarimus, t. y. 1) 2012 m. kovo 19 d. skolinis įsipareigojimas (t. 1, b. l. 42-43) ir 2) 2013 m. vasario 8 d. sutartis (t. 1, b. l. 30-31).

Dėl 168 130,60 JAV dolerių dydžio įsiskolinimo už lašišinių žuvų ikrus.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Ikura“ 168 130,60 JAV dolerių už lašišinių žuvų ikrus pagal išrašytas sąskaitas laikotarpiu nuo 2012-07-16 iki 2013-02-20 (t. 1, b. l. 12-29). Atsakovė pripažįsta skolą ir sutinka su šia ieškinio dalimi.

Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė skolą pripažįsta, su ieškiniu sutinka, į ieškovės pateiktas sąskaitas, 2013 m. vasario 8 d. sutarties 1 punktą (t. 1, b. l. 31), įsiskolinimo už lašišos ikrus specifikaciją (t. 1, b. l. 41), sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas šioje dalyje ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 168 130,60 JAV dolerių. Pažymėtina, kad į ieškinio sumą nėra įtrauktos jokios (nei mokėjimo, nei kompensuojamosios) palūkanos, todėl nėra pagrindo spręsti atleidimo nuo jų ar jų mažinimo klausimo, kaip to prašė savo atsiliepime atsakovė. Patenkinus ieškinį, ieškovei priteistinos 7,51 proc. dydžio įstatyminės procesinės palūkanos (ne sutartinės) (CK 6.37 str., Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d.), nuo kurių atleisti atsakovę ar jas sumažinti nėra įstatyminio pagrindo, t. y. įstatymas nenumato tokios galimybės.

Dėl 115 086,82 JAV dolerių dydžio įsiskolinimo už ikrų perdirbimo įrenginius.

Šioje ieškinio dalyje kilo ginčas – kaip kvalifikuoti atsakovo V. B. pasirašytą 2012 m. kovo 19 d. skolinį įsipareigojimą (t. 1, b. l. 42-43), ar pagal šį dokumentą atsakovas V. B. yra solidarus su atsakove UAB „Ikura“ skolininkas.

Pažymėtina, kad nei viena iš šalių nepateikė aiškios nuomonės, kaip kvalifikuoti šį dokumentą, kokias gi teisines pasekmes jis šalims sukėlė, jeigu sukėlė. Ieškovė nurodo, kad tai mišri sutartis, turinti tiek paskolos, tiek lizingo sutarčių požymių, ir ją pasirašęs atsakovas tapo solidariu su atsakove skolininku, nors pripažįsta, jog šis dokumentas skirtas užtikrinti (garantuoti) atsakovės apmokėjimą už atsakovės įsigyjamus įrengimus. Atsakovai nurodo, kad, nepaisant to, jog dokumento tekste yra nurodoma „V. B. ir UAB „Ikura““, šis dokumentas gali sukurti pareigas tik atsakovei UAB „Ikura“, nes jis yra pasirašytas tik atsakovės direktoriaus, kaip atstovo.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „Ikura“ pirko iš ieškovės ikrų perdirbimo įrenginius, kurie buvo pristatyti atsakovei 2012 m. birželio 6 d., t. y. tarp šalių susiklostė pirkimo- pardavimo santykiai. Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo eigoje 2012 m. kovo 19 d. buvo pasirašytas skolinis įsipareigojimas, kuriuo V. B. ir UAB „Ikura“ įsipareigojo ieškovei už gautus įrenginius (nors dokumente nėra tiksliai apibrėžto dalyko, tačiau šalys pripažįsta, jog šis dokumentas sudarytas būtent dėl šių įrenginių pirkimo; teismui ši aplinkybė nekelia abejonių) sumokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d. 118 030 JAV dolerių. Šį dokumentą pasirašantys asmenys nurodyti abu atsakovai - V. B. ir UAB „Ikura“.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių susiklosčiusį tarpusavio bendradarbiavimą, verslo praktiką, į tai, kad atsakovei vėluojant su atsiskaitymais, atsirado šis rašytinis dokumentas, kad atsakovė įgijo įrenginius už juos nesumokėdama iš karto (mokėjimus atidedant, išdėstant), kad atsakovas V. B. yra atsakovės direktorius ir akcininkas, kad ne atsakovas įgijo įrenginius, į tokio dokumento reikalingumą ir tikslą susidariusioje situacijoje, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nurodytomis aplinkybėmis pasirašytas dokumentas yra kvalifikuotinas kaip atsakovo V. B. garantija (vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai <...> (CK 6.90 str. 1 d.)), kad jo įmonė atsiskaitys už įsigyjamus įrenginius.

Teismas negali sutikti su ieškovės motyvais, jog tai mišri sutartis, jau vien dėl to, jog tai yra vienašalis sandoris, kurį pasirašė tik atsakovas.

Teismas taip pat negali sutikti su atsakovų motyvais, kad atsakovas V. B. šį dokumentą pasirašė kaip įmonės atstovas, nes: 1) dokumente nenurodyta, kad pasirašo direktorius, 2) dokumento tekste aiškiai atsakovas nurodomas kaip fizinis asmuo, 3) ieškovui ir atsakovei UAB „Ikura“ tokio dokumento pasirašymas, atsižvelgiant į jų verslo praktiką (žodinius susitarimus, susirašinėjimus el. paštu), būtų visiškai nebūdingas, nereikalingas ir netikslingas, tuo tarpu garantijai (jos įrodymui) būtina rašytinė forma. Pažymėtina, kad atsakovas V. B., būdamas įmonės vadovas ir akcininkas, eilę metų dalyvaujantis komercinėje, ūkinėje veikloje, neabejotinai suprato arba turėjo suprasti, jog jo pasirašytas skolinis įsipareigojimas sukels jam, kaip garantui, teisines pasekmes.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad 2012 m. kovo 19 d. skolinis įsipareigojimas sukėlė atsakovui, kaip garantui, pareigą atsiskaityti ieškovei (kreditoriui), jeigu neatsiskaito atsakovė UAB „Ikura“ (skolininkas), tačiau ši atsakovo pareiga yra subsidiari (CK 6.90 str. 1 d., 6.92 str. 1 d.), o ne solidari. Tokiu būdu ieškovei įsiskolinimas už ikrų perdirbimo įrenginius priteistinas iš atsakovės UAB „Ikura“ ir subsidiariai iš atsakovo V. B.. Taip pat priteistinos ir ieškovės prašomos įstatyminės procesinės palūkanos (CK 6.37 str., Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d.), nuo kurių atleisti atsakovus ar jas sumažinti nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl 251 448,49 JAV dolerių dydžio žalos atlyginimo už lašišinių žuvų ikrus.

Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Ieškovė prašo priteisti žalą, kuri atsirado atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų (CK 6.245 str. 3 d.), t. y. 2013 m. vasario 8 d. sutarties 3 punkto – iki 2013 m. rugsėjo pabaigos sumokėti sutartą 355 598 JAV dolerių sumą už visas VPA šaldytuvuose laikomas ikrų atsargas ir jas išimti.

Atsakovė nurodė, kad Sutarties 3 punktas yra organizacinio pobūdžio ir nesukūrė tarp šalių pirkimo-pardavimo teisinių santykių.

Nustatyta, kad ieškovė atsakovės užsakymu (dėl to ginčo nėra) lašišinių žuvų ikrus į UAB „VPA Logistics“, Klaipėda, sandėlius (šaldytuvus) atgabeno 2012 m. vasario 23 d. ir 2012 m. gegužės 18 d. (t. 2, b. l. 8), tačiau atsakovė, vis žadėdama juos panaudoti, dėl įvairių priežasčių delsė tai daryti (patvirtina elektroninis susirašinėjimas tarp šalių; t. 1, b. l. 60-65). Spręsdamos susidariusią situaciją, šalys 2013 m. vasario 8 d. pasirašė sutartį, pagal kurią atsakovė prisiėmė įsipareigojimą sumokėti 355 598 JAV dolerių už VPA šaldytuvuose saugomus ikrus, tačiau 2013 m. balandžio 10 d. atsakovė pranešė ieškovei, kad iš VPA neims jokių ikrų. Tuomet ieškovė ėmėsi priemonių šiuos ikrus parduoti, ikrai buvo parduoti 2013 m. birželio 10 d. už 86 225,85 JAV dolerius (t. 2, b. l. 10-13). Atlikus inventorizaciją, ieškovė pagal ikrų likutį nustatė, kad už VPA šaldytuvuose saugomus ikrus turėjo sumokėti 337 674,34 JAV dolerių (t. 2, b. l. 14), todėl prašo priteisti 251 448,49 (337 674,34 - 86 225,85 ) JAV dolerių nuostolių.

Teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos taikyti atsakovės atžvilgiu sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei jos patirtus nuostolius. Nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės motyvu, jog Sutarties 3 punktas yra organizacinio pobūdžio, nes atsakovė jo nepagrindė (koks gi to tikslas buvo, kas turėjo iš to sekti ir pan.). Priešingai, darytina išvada, jog tai yra aiškus atsakovės prisiimtas įsipareigojimas, iš esmės už jau nupirktus įkrus, sumokėti bei juos realizuoti. Atsakovei atsisakius imti šiuos ikrus, nenurodžius pagrįstų motyvų, atsakovė neabejotinai atliko neteisėtus veiksmus, nes pažeidė susitarimą (vienašališkai atsisakė vykdyti prievolę). Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.256 str. 4 d.). Nuostoliai yra nustatyti ir pagrįsti (skirtumas tarp turėtų gauti pajamų ir gautų pajamų), nes ieškovė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų vykdžiusi susitarimą. Duomenų, kad ikrai buvo parduoti per pigiai nėra. Ieškovė nurodė, kad šie ikrai buvo parduoti tokia kaina, nes dėl ilgo jų sandėliavimo jų kokybė mažėjo, todėl buvo sunku surasti pirkėją. Šios aplinkybės atsakovė nepaneigė. Pažymėtina, kad būtent pagal atsakovės užsakymą šie ikrai buvo dar 2012 m. vasario mėnesį atgabenti į Lietuvą ir nerealizuoti ilgą laiką. Priežastinis ryšys, kaip sąlyga civilinei atsakomybei kilti, neabejotinai egzistuoja, nes atsakovė atsisakė vykdyti sutartį, dėl ko ieškovė negavo planuojamų pajamų, buvo priversta, mažindama nuostolius, parduoti ikrus, negaudama už juos šalių sutartos kainos, ko pasekoje atsirado nuostoliai.

Atsakovės motyvai dėl jos atleidimo nuo atsakomybės, nes ieškovė galbūt netinkamai supakavo ikrus, ikruose trūko svorio (CK 6.259 str. 2 d., 6.248 str. 4 d.), laikytini nepagrįstais. Tam, kad atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės turi būti nustatyta ieškovės (kreditoriaus) kaltė dėl žalos atsiradimo arba, kad ieškovės tyčia ar neatsargumas prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo prisidėjo prie nuostolių padidėjimo. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyti jokie ieškovės veiksmai, kurie galėjo įtakoti nuostolių atsiradimą ar jų padidėjimą (priešingai, ieškovė sužinojusi apie atsisakymą vykdyti prievolę, ėmėsi kuo skubiau parduoti prekę, kad sumažinti nuostolius). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų savo motyvams pagrįsti (CPK 178 str.), nenuginčijo 2013 m. vasario 8 d. sutarties 3 punkto, kuriuo įsipareigojo sumokėti 355 598 JAV dolerius.

Atsakovės motyvas, kad Sutarties 3 punkto 2 sakinys (viena iš sąlygų) - „Siekdama padengti įsiskolinimą bendrovei „Interocean“, išimdama įvairias ikrų partijas UAB „Ikura“ sumokės už dvigubą išimtą kiekį“,- prieštarauja Sutarties kitų punktų (1 p., 2 p.) sąlygai dėl įsiskolinimo išdėstymo (ji turi greičiau sumokėti įsiskolinimą, negu numatyta kituose punktuose), leidžia spręsti, kad 3 punktas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl bendradarbiavimo, laikytinas visiškai nepagrįstu. Pažymėtina, kad ieškovė, prašydama atlyginti nuostolius, nesivadovauja šia atsakovės akcentuojama Sutarties 3 p. sąlyga. Teismas sutinka su atsakovės pastebėjimu, kad minima sąlyga neatitinka kitų sutarties sąlygų dėl įsiskolinimo mokėjimo terminų, tačiau sprendžia, kad ši sąlyga neturi įtakos (nepanaikina) prisiimtų įsipareigojimų vykdymui pagal Sutarties 3 punkto 1 sąlygą (1 sakinys). Atsakovė matydama, jog jos minima sąlygą prieštarauja kitoms Sutarties sąlygoms, gali jos nevykdyti, tačiau negali atsisakyti vykdyti visos sutarties (kitų sąlygų), nes sutarties vykdymas galimas ir netaikant (panaikinus) šios sąlygos.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės UAB „Ikura“ priteistina 251 448,49 JAV dolerių žalos atlyginimo ir 6 proc. įstatyminės procesinės palūkanos.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Atsakovė UAB „Ikura“ prašo sprendimo vykdymą dalyje dėl skolos priteisimo iš jos atidėti 24 mėnesiams, nes atsakovės turtinė padėtis sunki, o priteistina skola susidarė ir dėl ieškovės kaltės, dėl to, kad parduotos prekės (ikrai) buvo nekokybiškos (kiekio trūkumai, rastas ant pakuočių nepažymėtas konservantas E211, gauta nusiskundimų, kad ikrai per sūrūs), dėl ko buvo prarasti klientai, o atkurti verslo santykiams reikalingas laikas.

Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais.

Vertinant, ar ieškovo ir atsakovo finansinė padėtis leidžia išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, iš pradžių nustatinėjama būtent atsakovo finansinė būklė sprendimo vykdymo dieną bei nustatinėjamos finansinės galimybės dėl sprendimo įvykdymo ateityje. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis. Visais atvejais būtent atsakovas turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (CPK 12 ir 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2149/2013).

Byloje nustatyta, kad pagal įmonės balansą 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo turto 1 527 368 Lt vertės, jis sumažėjo palyginus su 2011 metais (buvo 1 812 787 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 248 123 Lt (padidėjo palyginus su 2011 m.), pagal pelno (nuostolių) ataskaitą 2012 m. atsakovė patyrė 376 553 Lt nuostolių. Taigi, teismas sprendžia, kad pagal turimus duomenis atsakovės turtinė padėtis yra bloga. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo finansinę būklę bylos nagrinėjimo dienai, apie tai, kad ateityje atsakovės finansinė padėtis pagerės, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo atidėti sprendimo vykdymą.

Atsakovės motyvai, jog iš dalies dėl ieškovės kaltės atsakovė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų nėra pagrįsti ir byloje neįrodyti, todėl jie neturi įtakos sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą.

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį iš esmės patenkinus, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 96 str.). Bylinėjimosi išlaidos valstybei sudaro 39 Lt (procesinių dokumentų įteikimas), kurios priteistinos iš atsakovės. Ieškovė sumokėjo 17 998 Lt žyminį mokestį valstybei, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei proporcingai atsakovams tenkančių patenkintų reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovės (16 472,70 Lt) ir iš atsakovo (1 525,30 Lt). Taip pat ieškovė prašo priteisti 9 456,32 Lt dydžio išlaidas, susijusias su advokatės paslaugomis. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą (byla pakankamai sudėtinga), advokatės darbo ir laiko sąnaudas (surašytas ieškinys ir patikslintas ieškinys, advokatė dalyvavo viename teismo posėdyje) sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokatės pagalbą mažintinos iki 3 500 Lt (CPK 98 str.). Šios išlaidos, atsižvelgiant į priteistinas sumas iš atsakovų, paskirstytinos taip: iš atsakovės priteistina 3 000 Lt, iš atsakovo 500 Lt. Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 19 472,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo – 2 025,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį iš esmės patenkinti.

Priteisti ieškovei INTEROCEAN SEAFOODS CO., iš atsakovės UAB „Ikura“, į. k. 300635141, 168 130,60 JAV dolerius ir 7,51 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei INTEROCEAN SEAFOODS CO., iš atsakovės UAB „Ikura“, į. k. 300635141, ir subsidiariai iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 115 086,82 JAV dolerius ir 7,51 % dydžio metines palūkanas iš atsakovės UAB „Ikura“ už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5% dydžio metines palūkanas iš atsakovo V. B. už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei INTEROCEAN SEAFOODS CO., iš atsakovės UAB „Ikura“, į. k. 300635141, 251 448,49 JAV dolerius žalos atlyginimo ir 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei INTEROCEAN SEAFOODS CO., iš atsakovės UAB „Ikura“, į. k. 300635141, 19 472,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei INTEROCEAN SEAFOODS CO., iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 025,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei š atsakovės UAB „Ikura“, į. k. 300635141, 39 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.