Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. J. 2019 m. kovo 17 d. apie 11.20 val. Alytuje, Ulonų g. 33, degalinės „Viada“ teritorijoje, ant važiuojamosios dalies radęs svetimą turtą – L. M. priklausančią piniginę, kurios vertė – 20 eurų, su joje buvusiais dokumentais ir pinigais – 231 euru, ją pasisavino, tuo nukentėjusiajam L. M. padarė 251 euro turtinę žalą.

Kaltinamasis D. J. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, prisipažino visiškai. Parodė, kad jis 2019 m. kovo 19 d. prieš 18 val. ėjo pėsčiųjų taku nuo Ulonų gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“ link nakvynės namų, kirto kampą per Ulonų g. 13 esančios degalinės „Viada“. Vilkėjo tamsią striukę, ant nugaros nešėsi raudonai mėlyną kuprinę, kirto kampą per degalinės teritoriją. Iš tolo pamatė, kad kažkas juodas guli ant asfalto, per du metrus nuo degalinės pastato sienos. Priėjęs pamatė, kad tai - juoda odinė piniginė. Degalinėje tuo metu nebuvo nei žmonių, nei automobilių. Piniginę pasiėmė, įsidėjo į kišenę ir nuėjo už degalinės link mašinų gamyklos. Degalinės darbuotojams jos nenunešė, pagalvojo, kad jei rado - tai jo, nuėjo link parduotuvės „Aibė“ Varėnos gatvėje. Nuėjęs toliau, atidarė piniginę, pamatė vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę ir popierinius pinigus, jų neskaičiavo, bet ten galėjo būti 231 eurų suma, buvo kupiūros po 20, 10, 5 eurų, nebuvo kitokių kortelių. Matė, kad buvo lyg ir 50 eurų kupiūra. Mano, kad piniginė buvo žmogaus pamesta, suprato, kad piniginė yra to asmens, kurio dokumentai joje buvo, nemanė, kad piniginę žmogus išmetė. Nemėgino piniginę pametusio asmens ieškoti pagal vardą, pavardę dokumentuose. Pinigus pasiėmė, praleido maistui, cigaretėms, o vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę su pinigine po dienos ar dviejų nunešė į policiją, kad žmogus neturėtų problemų dėl pamestų dokumentų. Civilinį ieškinį pripažįsta. Jokių pajamų neturi, nedirba, pragyvena, rinkdamas ir priduodamas butelius, anksčiau uždarbiavo nelegaliai. Sutiktų atidirbti viešuosius darbus, sveikatos būklė gera, yra darbingas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Nukentėjusysis L. M. parodė, kad jis, važiuodamas automobiliu „Citroen Jumper“ iš Italijos į Vilnių, ryte pakeliui sustojo Alytuje, degalinėje „Viada“, užsipylė kuro. Nuėjo sumokėti, rankose turėjo telefoną ir piniginę. Sumokėjo kortele. Dešinėje kišenėje turėjo būti piniginė, o kairėje - telefonas. Grįžęs prie automobilio, iš galinės kelnių kišenės išsitraukė telefoną, piniginę, šiuos daiktus automobilyje padėjo ant priekinės panelės. Po radijo grotuvu yra stalčiukai, į tą stalčiuką ir įdėjo savo daiktus. Galėjo padėti dvejose vietose - įdėti į panelės stalčiuką arba ant priekinės keleivio sėdynės. Piniginę ir telefoną pasidėjo per keleivio pusės dureles. Kur padėjo, tiksliai neatsimena. Turi įprotį dėti į stalčiukus. Paskui iš savo automobilio iš keleivio pusės nuo grindų paėmė šiukšles ir išmetė į šiukšliadėžę vairuotojo pusėje, įsėdo ir patraukė savo automobilį į degalinės šoną, nuėjo į tualetą. Negali garantuoti, kad užrakino automobilį. Šalia kitų automobilių nebuvo. Matė, kad į degalinę tuo metu buvo atvykę ir policijos pareigūnai. Tualete užtruko 3-4 min. Eidamas į tualetą, automobilio raktelius taip pat pasiėmė kartu su pinigine ir telefonu. Išeidamas iš tualeto matė, kad vienas policijos pareigūnas buvo eilėje prie tualeto, o kitas vaikščiojo degalinėje. Grįžęs telefoną pasidėjo į stalčiuką. Grįžęs degalinės teritorijoje nematė žmonių. Įsėdo į automobilį ir išvažiavo Vilniaus link. Dar neprivažiavęs Daugų, pasigedo piniginės. Paskambino į degalinę, paklausė, ar ten jos nepaliko. Apsisukęs grįžo į degalinę, pažiūrėjo, ar nepaliko piniginės tualete, su operatoriumi peržiūrėjo vaizdo kameros įrašą. Jame buvo matyti, kad L. M., atsiskaitęs už kurą, pasideda daiktus į automobilį per keleivio pusės dureles. Kai automobilį pastatė degalinės pastato šone, per kamerą jo nebesimatė. Įsilaužimo į automobilį žymių nepastebėjo. Antradienį jam telefonu pranešė, kad į komisariatą atnešė jo vairuotojo pažymėjimą ir tapatybės kortelę. Atvyko pasiimti dokumentų ir parašė pareiškimą dėl piniginės vagystės. Po keleto dienų jam paskambino dar kartą ir pasakė, kad rado piniginę su kortelėmis. Piniginės vertė 20 Eur, ją pirko porą metų iki vagystės PC „Panorama“, „Bags & More“ parduotuvėje, su nuolaida ji tada kainavo 59 eurus, be nuolaidos jos kaina buvo apie 75 Eur. Tai natūralios odos piniginė, žinomo prekės ženklo. Piniginė turėjo natūralių dėvėjimo žymių, bet nebuvo suplyšus, jos dar neplanavo keisti. Jam dar kainavo pasigaminti banko korteles, kurias reikėjo užblokuoti, jau buvo užsakęs vairuotojo pažymėjimą. Grynųjų pinigų pavogta 231 Eur. Pinigai buvo 4 vnt. po 50 Eur, 20 Eur, 10 Eur ir 1 Eur kupiūromis. Piniginę jam grąžino be pinigų. Dokumentai ir mokėjimo kortelės buvo grąžintos. Palaiko ieškinį dėl 231 Eur. Dėvėjo šviesius džinsus ir, tikriausiai, mėlyną megztinį. Gali būti, kad apėjo aplink automobilį pažiūrėti padangų slėgį. Visada žino, kiek turi grynųjų pinigų. Piniginę dedasi į galinę kišenę. Išlieka tikimybė, kad išlipdamas ir eidamas į tualetą, pasiėmė piniginę kartu su telefonu. Vaizdo įraše matyti, kad kai pasistatė kemperį prie sienos, į tualetą nešėsi šviesų daiktą – tai turėjo būti kosmetinė, tualete išsivalė dantis. Kosmetinę laiko namelio ant ratų gyvenamojoje dalyje, kad ją pasiekti, turėjo įeiti į tą patalpą ir susirasti kosmetinę. Kai vaizdo įraše juda automobilis, gali būti, kad jame vaikšto L. M., jis grįžęs pasidėjo kosmetinę. Įraše matosi, kad išvažiuoja policijos automobilis, todėl ten turėtų kemperyje vaikščioti L. M., nes pareigūnai laukė prie tualeto eilėje už jo. Eidamas į tualetą, tikriausiai ėmė piniginę kartu su telefonu, nes šiuos du daiktus ima su savimi visada. Išlipant iš automobilio ir ją kišant į kišenę, ji galėjo iškristi ir gulėti prie automobilio.

Liudytojas J. B. parodė, kad jis dirba degalinės Alytuje, Ulonų g. 33 operatoriumi. Vasarą, sekmadienį, apie 11 val. nukentėjusysis su kemperiu atvažiavo į degalinę, sustojo prie kolonėlės, po kurio laiko išlipo, užsipylė kuro ir atėjo atsiskaityti. Nukentėjusiojo automobilis stovėjo tiesiai prieš degalinės pastato duris. Po kiek laiko jis pavažiavo už degalinės pastato kampo ir užėjo į tualetą, kavos, tualete užtruko kelias minutes. Paskui po kiek laiko paskambino į degalinę, klausė, ar nepaliko piniginės. Jis gal maždaug po valandos atvažiavo, užėjo ir pasakė, kad dingo jo piniginė su pinigais ir dokumentais, klausė, ar jos nepaliko degalinėje. Piniginės nerado, tada jie peržiūrėjo degalinės vaizdo įrašus, matė, kad tas asmuo atsiskaitė lyg kortele ir išėjo, kairėje rankoje laikydamas piniginę. Įraše buvo matyti, kad žmogus nuėjo prie savo kemperio, atsidarė keleivio dureles, susirinko iš mašinos šiukšles ir, pro automobilio priekį jas nunešęs, išmetė į šiukšliadėžę, stovinčią tarp kolonėlių. Vaizdo įraše kemperis buvo matomas tik prie kolonėlės, o kai nukentėjusysis patraukė automobilį už degalinės pastato, automobilio vaizdo įraše nesimatė. Žmogus tą šiukšliadėžę tikrino gal tris kartus, bet piniginės ten nerado. Filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kad tuo metu, kai jis stovėjo prie kolonėlės, niekas nebuvo priėjęs prie jo automobilio.

L. M. protokole - pareiškime policijai nurodė, kad 2019 m. kovo 17 d. apie 11.20 val. Alytuje, Ulonų g. 33, „Viada“ degalinėje iš jo įmonės automobilio „Citroen Jumper“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pavogta juodos spalvos odinė piniginė, kurią jis vertina 10 eurų, su ten buvusiais dokumentais - asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, SEB banko trimis kortelėmis, mokėjimo kortelėmis „Viada“ ir „Depo“, 231 euru, iš viso jam padaryta 241 euro turtinė žala (1 t., b. l. 1).

Išraše iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato registruotų įvykių duomenų bazės bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio D. S. 2019 m. kovo 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. kovo 20 d. 11.41 val. į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą D. J. atnešė degalinėje „Viada“, Alytuje, Ulonų g. 33 rastus dokumentus – L. M. asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą (1 t., b. l. 27, 30).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2019 m. kovo 26 d. iš D. J. paimta juodos spalvos piniginė „Bodenschatz“ (1 t., b. l. 135-137).

Apžiūros protokoluose aprašyta L. M. asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas; piniginė ir joje esantys apmokėjimo kvitai, SEB banko kortelės su sąskaitų numeriais (2 vnt.), su kelionių užsienyje draudimo informacija, L. M. darbo pažymėjimas, „Maxima ačiū“, „Depo“, „Mano Rimi“, „Iki“, „Viada“ kortelės, SEB banko „Visa“ ir „Mylimiausia Master Card“ kortelės L. M. vardu, SEB banko „Master Card“ kortelė L. M. ir UAB „Kemperija“ vardu, dvi centų monetos (1 t., b. l. 31-36, 138-146).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad iš degalinės „Viada“ ir iš UAB „Autodeta ir Ko“, esančių Alytuje, Ulonų g. 33, paimti vaizdo įrašai (atitinkamai - 3 vnt. ir 27 vnt.), įrašyti į kompaktines plokšteles (1 t., b. l. 39-41, 47-49).

Apžiūros protokoluose užfiksuota, kad pateikti vaizdo įrašai apžiūrėti, nurodyta, kad:

- degalinės vaizdo įraše „citroen031710k“ užfiksuotas degalinėje prie kasos susimokantis pareiškėjas, rankose turintis piniginę; vaizdo įraše „citroen03174k“ užfiksuotas degalinėje prie kuro užpylimo kolonėlės stovintis automobilis „Citroen Jumper“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris, į jį įsėdus vyriškiui, nuvažiuoja (b. l. 42-44, kompaktinė plokštelė voke Nr. 1);

- UAB „Autodeta ir Ko“ vaizdo įrašymo kameros nukreiptos į automobilių stovėjimo aikštelę prie „Škoda centro“, bet į jų aprėpties zoną patenka ir šalia esančios degalinės „Viada“ pastato bei teritorijos dalis; užfiksuoti įvykiai 2019 m. kovo 17 d. nuo 11:02:36 val. iki 11:35:17 val.; iš vaizdo įrašų „ch02_20190317111504“, „ch02_20190317111611“ nustatyta, kad baltos spalvos automobilis kemperis prie degalinės pastato sustoja tarp 11:15:17 val. ir 11:16:11 val.; vaizdo įraše „ch02_ 20190317112102“ 11:21 val. užfiksuotas asmuo, kuris nuo degalinės pastato pro kemperio priekį eina link kemperio dešinės pusės, tačiau ties automobilio priekiniu dešinės pusės kampu apsisuka ir grįžta atgal tarp kemperio ir degalinės pastato; vaizdo įrašuose „ch01_20190317112648“, „ch02_20190317112647“ užfiksuota, kad 11:26:42 val. kemperis pajuda ir išvažiuoja iš degalinės teritorijos (b. l. 50-53, 54-57, 58-65, kompaktinė plokštelė voke Nr. 2).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota Alytuje, Ulonų g. 33, degalinės „Viada“ teritorijoje D. J. parodyta vieta prie degalinės pastato, kur jis 2019 m. kovo 17 d. apie 11.20 val. rado piniginę (b. l. 129-134).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis L. M. Alytuje, Ulonų g. 33, parodė degalinę „Viada“ ir kur jos teritorijoje prie degalinės pastato į dešinę nuo pagrindinio įėjimo į šį pastatą stovėjo automobilis „Citroen Jumper“, iš kurio buvo pavogta piniginė su asmens dokumentais ir pinigais (b. l. 91-96).

Visi aukščiau aptarti duomenys pagrindžia D. J. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje., ir patvirtina, kad D. J. 2019 m. kovo 17 d. apie 11.20 val. Alytuje, Ulonų g. 33, degalinės „Viada“ teritorijoje, ant važiuojamosios dalies radęs svetimą turtą – L. M. priklausančią piniginę, kurios vertė – 20 eurų, su joje buvusiais dokumentais ir pinigais – 231 euru, ją pasisavino, tuo L. M. padarė 251 euro turtinę žalą.

Kaltinamasis pripažino, kad pasisavino degalinės „Viada“ teritorijoje ant važiuojamosios dalies rastą L. M. priklausančią piniginę su asmens dokumentais, įvairiomis kortelėmis ir 231 euru. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai ir vienodai teigė, kad, eidamas per degalinės „Viada“ teritoriją, prie pastato sienos ant asfalto pastebėjo gulintį juodą daiktą, priėjęs arčiau, pamatė, kad tai yra juoda odinė piniginė, ją pasiėmė, nuėjęs atokiau nuo degalinės, apžiūrėjo, rado pinigų, asmens dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme D. J. parodė, kad piniginėje buvo 50, 20, 10 eurų kupiūros, sakė pinigų neskaičiavęs, bet sutiko, kad iš viso galėjo būti 231 euras (1 t., b. l. 116-117, 122-123). Nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios vienodai parodė, kad būtent tokia pinigų suma buvo jo dingusioje piniginėje, konkrečiai nurodydamas visas piniginėje buvusias kupiūras, kurios atitinka ir paties kaltinamojo parodymus. Todėl teismui nėra pagrindo abejoti, kad būtent tokią sumą pasisavino kaltinamasis. Dėl piniginės vertės nukentėjusysis iš pradžių parodė, kad piniginę vertina 10 eurų (1 t., b. l. 1, 75-76), vėliau, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas papildomai, nurodė, kad piniginę vertina 20 eurų (2 t., b. l. 17-18), teisme taip pat patvirtino, kad piniginę vertina 20 eurų, nes ją buvo pirkęs prie porą metų iki vagystės, už ją sumokėjo 59 eurus, be nuolaidos piniginė kainavo apie 75 eurus, ji nebuvo nusidėvėjusi. Piniginės apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad piniginė yra geros būklės, jokių nusidėvėjimo žymių nematyti. Todėl teismas sprendžia, kad, nesant kitų duomenų dėl piniginės vertės, nukentėjusiojo nurodoma 20 eurų piniginės vertė, atsižvelgiant į jo nurodytą įsigijimo kainą ir labai menką nusidėvėjimo laipsnį, yra visiškai adekvati ir protinga. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė, kad piniginė buvo pavogta iš jo automobilio „Citroen Jumper“, vėliau teisminio nagrinėjimo metu, ypač peržiūrėjus vaizdo įrašus, jis nurodė, jog negali atmesti galimybės, kad grįžęs iš degalinės tualeto, jis, prieš įsėsdamas į automobilį ir išvažiuodamas, galėjo piniginę pamesti automobilio stovėjimo vietoje, teigė, kad jis telefoną ir piniginę visada pasiima su savimi. Jokių įsilaužimo į nukentėjusiojo automobilį žymių nebuvo užfiksuota, iš vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusiojo automobilis prie degalinės pastato sienos sustojo nuo 11:15:17 iki 11:16:11 val., 11:21:02 val. matyti šviesiomis kelnėmis ir tamsiu megztiniu vilkintis asmuo, vaikštantis aplink automobilio priekį, kaip paaiškino nukentėjusysis, tai yra jis pats, tikrinantis slėgį ratuose, o 11:26:48 val. jis jau išvažiuoja iš degalinės. Vaizdo įrašuose nematyti jokių kitų asmenų, kurie nuo 11:16 val. iki 11:21 val. eitų link šio automobilio, nukentėjusiojo teigimu, ant automobilio durelių nėra jokių įsilaužimo žymių, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis piniginę galėjo pavogti iš paties automobilio. Taigi, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo teisme duoti parodymai, vaizdo įrašų informacija patvirtina, kad nukentėjusysis piniginę galėjo pamesti prie degalinės pastato sienos, kur ją nurodė ir radęs D. J.. Nors kaltinamasis teigė piniginės nevogęs, ją pasisavinęs kaip radinį, pažymėtina, kad teisės požiūriu daiktas jį suradusiam asmeniui nėra svetimas tada, kai jis yra bešeimininkis, t. y. daiktas neturi savininko arba jo savininkas nėra žinomas. Bešeimininkiais daiktais gali būti gyvūnai ar negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys), tarp jų ir lobis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.57 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tokio bešeimininkio daikto suradimas ir jo pasisavinimas, kaip ir atsitiktinai asmeniui patekusio svetimo turto pasisavinimas, nelaikomas turto pagrobimu. Tokiais atvejais galima civilinė atsakomybė už CK 4.61 ir 4.62 straipsniuose įtvirtintos pareigos grąžinti daiktą savininkui arba pranešti apie tai policijai ar savivaldybės institucijai nevykdymą. Baudžiamoji atsakomybė už rasto ar atsitiktinai asmeniui patekusio turto pasisavinimą galima tik tuo atveju, kai šis turtas turi didelę mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę ar didelę turtinę vertę (BK 185 straipsnis). Kiekvienu atveju būtina išsiaiškinti visas daikto radimo aplinkybes, daikto savybes, kurios leidžia daiktą identifikuoti kaip pamestą, taip pat jo galimą vertę. Svetimo turto grobimą nuo radinio pasisavinimo skiria tai, jog pastaruoju atveju savininkas yra nežinomas, nors ir suvokiama, kad daiktas gali kažkam priklausyti, tačiau taip pat gali būti ir bešeimininkis, t. y. pamestas, paliktas, tokiu būdu savininkui atsisakius teisių į tą daiktą. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas vagystės būdu svetimą turtą, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Bylos duomenys – paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad D. J., radęs prie degalinės pastato sienos piniginę, pinigus ir asmens dokumentus, kuriuose buvo aiškiai matyti piniginės savininko duomenys, suvokė, kad pasisavina svetimą, jam nepriklausantį turtą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad jis teisme parodė supratęs, kad piniginė yra pamesta, o ne išmesta, ir pasiėmęs piniginę, įsidėjo ją į kišenę, pasišalino iš degalinės teritorijos ir tada ją apžiūrėjo. Pasišalindamas iš degalinės teritorijos kaltinamasis jau turėjo galimybę dis­po­nuoti svetimu turtu savo nuožiūra. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis, apžiūrėjęs piniginę, joje, be pinigų, rado ir asmens dokumentus, piniginę pasisavino, pinigus išleido savo reikmėms. Taip veikdamas D. J. neabejotinai suvokė, kad paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks ir negalės atgauti (pvz., negalės grįžęs į įvykio vietą jo surasti), o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo, taigi tokie nuteistojo veiksmai rodo tiesioginę tyčią pagrobti svetimą turtą. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad kaltinamasis rasto turto negalėjo grąžinti savininkui ar perduoti degalinės administracijai dėl objektyviai susiklosčiusių sąlygų. Kaltinamojo suvokimą, kad pasisavina svetimą turtą, jo tyčią patvirtina ir netgi tolesnis kaltinamojo elgesys, kad jis nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą 2019 m. kovo 20 d. atnešė į policiją ir atidavė, tačiau piniginės ir pinigų tuo pačiu metu negrąžino, piniginę atidavė policijos pareigūnams tik jau pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pareikalavus ją pateikti, o pinigus jis išvis išleido asmeninėms reikmėms. Nusikalstama veika baigta, turtas buvo užvaldytas ir vėliau realizuotas. Kaltinamojo veiksmai dėl 20 eurų vertės piniginės su 231 euru vagystės atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

D. J. yra teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 176). Jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nesumoka, yra skolingas valstybei net 1482 EUR baudų (1 t., b. l. 165-173, 174-175). Niekur nedirba (1 t., b. l. 179, 180), nuo 2005 m. įrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių stebimų pacientų tarpą, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas F10.2 (1 t., b. l. 152), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. specialisto išvadoje Nr. 83TPK-529/2019 konstatuota, kad jam nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (1 t., b. l. 157). Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo, visiškai pripažįsta pasisavinęs degalinėje rastą L. M. turtą, pats savanoriškai į policiją nunešė nukentėjusiojo dokumentus, todėl kaltinamojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamajam, įvertinus jo asmenybę, padaryto nusikaltimo pasekmes, skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytas vidurkis. Kaltinamasis sutinka atlikti viešuosius darbus.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, paskui panaikintina.

Vokas su CD laikmenomis, kuriose yra vaizdo įrašai, paliktinas saugoti prie bylos.

Civilinis ieškovas L. M. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 231 EUR turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 82). Nurodė, kad piniginė jam grąžinta, tačiau pavogti joje buvę pinigai – 231 euras, todėl šios patirtos turtinės žalos atlyginimą prašo priteisti iš D. J..

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir šios atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis civilinio ieškinio dydžio neginčija, sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą. Todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, L. M. priteistina 231 EUR iš D. J. jo kaltais nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

L. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš D. J. 231 EUR (du šimtus trisdešimt vieną eurą 00 ct) turtinei žalai atlyginti.

Voką su CD laikmenomis, kuriose yra vaizdo įrašai, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.