Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-27 · Administracinė byla Nr. I-4354-422/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
I-4354-422/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos
Pareiškėjas
J. O.
Trečiasis asmuo
Laisvės atėmimo vietų ligoninei
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4354-422/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00936-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.5; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), atstovui Remigijui Butkui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. O. (J. O.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. O. (J. O.) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4) nurodė, kad 2018 m. kovo mėnesį be jokio teisinio pagrindo jis buvo konvojuotas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN) ne tiesiogiai, bet per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K), kur praleido daugiau nei keturias paras. 2016 m. spalio mėnesį neplaniniu konvojumi buvo konvojuotas iš LAVL į Alytaus pataisos namus per Lukiškių TI-K.

Pareiškėjo nuomone, Viešo saugumo tarnyba neužtikrino jo tiesioginio konvojavimo į Alytaus PN, todėl buvo pažeistos Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Kalėdamas Lukiškių TI-K jis patyrė perteklinių laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, nes buvo kalinamas kamerų tipo patalpose, negalėjo lankyti užsiėmimų pataisos namuose, buvo suvaržytas jo bendravimas, patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, orumo pažeminimą ir pan., t. y. neturtinę žalą, kurią vertino 500 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 13–22) ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN 2018 m. kovo 20 d. paraiškos Nr. 8-2708 pagrindu 2018 m. kovo 21 d. buvo konvojuotas planiniu konvojumi iš Alytaus PN į LAVL, 2018 m. kovo 22 d. LAVL konvojavimo paraiškos Nr. S-1535 pagrindu 2018 m. kovo 23 d. pareiškėjas buvo konvojuotas planiniu konvojumi iš LAVL į Lukiškių TI-K. 2016 m. spalio mėn. Viešojo saugumo tarnyba nekonvojavo pareiškėjo iš LAVL į Lukiškių TI-K.

Asmens konvojavimo pagrindas yra pagal kompetenciją Kalėjimų departamentui prie LR TM pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos priimtas sprendimas dėl asmens konvojavimo bei perdavimo konvojuoti bei parengti ir įforminti asmens konvojavimo dokumentai. Viešojo saugumo tarnyba tik vykdo aukščiau nurodytų institucijų priimtus sprendimus dėl asmenų konvojavimo. Minėta funkcija vykdoma atliekant kratas, priimant konvojuojamuosius, jų pervežimą bei lydėjimą specialiaisiais konvojavimo automobiliais bei jų apsaugą teismuose. Viešojo saugumo tarnybai teisės aktai nesuteikia teisės kvestionuoti minėtų institucijų priimtų sprendimų teisėtumo, jų nevykdyti, nesant teisės aktų nustatytų išimčių. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai veikė teisėtai, pagal gautus sprendimus iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų, konvojavo pareiškėją planiniais konvojais 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. kovo 23 d. Pretenzijų ar skundų dėl konvojavimo iš pareiškėjo nebuvo gauta. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. kovo 23 d. vykdė planinį konvojų iš anksto nustatytu maršrutu, teisės keisti šį maršrutą jie neturėjo. Viešojo saugumo tarnyba nepriėmė administracinio akto pareiškėjo atžvilgiu, t.y. nepriėmė individualaus pobūdžio sprendimo dėl pareiškėjo lydėjimo konkrečią dieną, konkrečiu konvojumi ir į konkretų paskirties punktą, todėl jai negali būti taikomas atsakomybė už kitų institucijų priimtus sprendimus. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Asmens pažeista teisė gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjui nenurodžius neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų, nesant jokių teisiškai bei mediciniškai aktualių faktų ar aplinkybių, kurios bylotų tiesioginį ryšį tarp galimų pareiškėjo patirtų fizinės ir/ar dvasinės sveikatos sutrikimų ir konvojavimo įvykių, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Viešojo saugumo tarnybos veiksmų, 2016 mėn. spalio mėnesį ir 2018 m. kovo mėnesį neužtikrinant jo konvojavimo tiesioginiu planiniu maršrutu iš LAVL į Alytaus PN, dėl to jis patyrė papildomų suvaržymų kalėdamas Lukiškių TI-K.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 23 d. iš LAVL konvojuotas planiniu konvojumi į Lukiškių TI-K (b. l. 26–27). Atsakovės atstovės pateiktais duomenimis pareiškėjas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų 2016 m. spalio mėnesį iš LAVL nebuvo konvojuotas. Gavęs atsiliepimą į skundą, atsakovės atstovės pateiktų duomenų pareiškėjas neginčijo, objektyvių duomenų, kad 2016 m. spalio mėn. jis buvo konvojuotas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų byloje nėra, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl jo konvojavimo iš LAVL į Alytaus PN 2016 m. spalio mėnesį atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, byloje analizuotini pareiškėjo argumentai dėl jo neteisėto konvojavimo 2018 m. kovo 23 d. iš LAVL į Alytaus pataisos namus per Lukiškių TI-K.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.).

Pagal Konvojavimo taisyklių 95 punktą, pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra: 1) konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma; 2) konvojuojamųjų sąrašas; 3) konvojavimo paraiška. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 11 punktu, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms, teritorinėms policijos įstaigoms rašytinę paraišką skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus pateikia: 11.1. Vidaus reikalų ministerija, prokuratūra, kitos statutinės specialiosios tarnybos, prokuroras ir pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą, – ne vėliau kaip prieš 1 parą iki konvojaus išvykimo; 11.2. teismai – ne vėliau kaip prieš 2 paras iki teismo posėdžio pradžios. Teismo posėdį atidėjus kitai dienai, paraiška gali būti įteikta konvojaus viršininkui; 11.3. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos – ne vėliau kaip prieš 2 paras iki konvojaus išvykimo. Reikalavimai paraiškos turiniu nurodyti Konvojavimo taisyklių 15.1. – 15.5. papunkčiuose, pagal kuriuos tarp nurodytinų duomenų turi būti konvojuojamųjų skaičius, asmeniniai duomenys, jų buvimo vieta, siunčianti įstaiga, paskirties punktas, konvojavimo data ir konvojaus rūšis.

Gavę tokią paraišką, Konvojavimo taisyklių 19 punkte nustatyti pareigūnai skiria konvojų, įteikia kovojaus viršininkui rašytinį nurodymą vykti į pasikeitimo punktą, asmenų konvojavimas organizuojamas bei vykdomas Konvojavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Taigi, iš aukščiau nurodytų teisės normų matyti, kad asmens konvojavimo teisinis pagrindas yra Konvojavimo taisyklių 11.1 – 11.3 papunkčiuose nurodytų subjektų priimtas sprendimas - pateikta paraiška dėl asmenų konvojavimo, kurioje nurodomi konvojuojamų asmenų duomenys, konvojaus maršrutas, rūšis ir data. Gavusi tokią paraišką, konvojavimą vykdanti institucija vykdo paraiškoje nurodytų asmenų konvojavimą Konvojavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iš LAVL į Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 23 d. planiniu konvojumi buvo konvojuotas pagal LAVL 2018 m. kovo 22 d. konvojavimo paraišką Nr. S-1535 (toliau – ir Paraiška Nr. S-1535 (b. l. 27) bei sudarytą Lydimų nuteistųjų bei kalinamųjų asmenų sąrašą (b. l. 26).

Paraiškoje Nr. S-1535 konvojavimo data nurodyta 2018 m. kovo 23 d., konvojavimo maršrutas - LAVL–Lukiškių TI-K, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis buvo konvojuotas iš LAVL į Alytaus PN per Lukiškių TI–K. Ginčo, kad 2018 m. kovo 23 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Lukiškių TI-K (Paraiškoje Nr. S-1535 nurodytu maršrutu) byloje nėra.

Konvojavimo taisyklėse konvojavimą vykdančioms institucijoms, konvojaus pareigūnams nesuteikta teisė keisti konvojavimo paraiškos duomenis, inicijuoti tokių duomenų tikslinimą ar pakeitimą. Konvojavimo taisyklių 98 punkte nustatyti pagrindai, kuriems konvojaus pareigūnas turi teisę atsisakyti priimti asmenį konvojavimui, tokių pagrindų pareiškėjo konvojavimo metu nebuvo nustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad 2018 m. kovo 23 d. vykdydami pareiškėjo konvojavimą Paraiškoje Nr. S-1535 nurodytu maršrutu, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai Konvojavimo taisyklių nuostatų nepažeidė, t.y. neatliko neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala.

Byloje nenustačius aplinkybių, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015).

Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo J. O. (J. O.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė