Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Kadangi atsakovė ieškinį pripažįsta, surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta( gimimo liudijimai), kad atsakovė J. J. yra nepilnamečių vaikų G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), K. R., gimusios (duomenys neskelbtini) ir T. R., gimusio (duomenys neskelbtini) motina. Vaikų tėvas R. R. yra miręs (duomenys neskelbtini) G. R. ir T. R. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ir jiems būtina nuolatinė priežiūra.

Iš ieškovo atstovės paaiškinimo, bylos medžiagos matosi, kad atsakovės šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui tapo žinoma nuo 2006 m. lapkričio 28 d., kuomet buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovės šeimai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius pagalbą teikė 2014-2016 metais, socialinio darbuotojo identifikuota pagrindinė problemos šeimoje priežastis – tėvų, tai yra motinos ir tėvo piktnaudžiavimas alkoholiu. Atsakovei, pradedant 2014 m. ir iki 2017 m. 5 kartus įvestas placebo aparatas „Torpedo“, pagal kurio reikalavimus pusę metų negalima vartoti jokių svaigalų, tačiau šios priemonės rezultatų nedavė, atsakovė iš esmės nekeitė gyvenimo būdo ( 2017 m. atsakovė buvo nukreipta gydytis į Priklausomybės ligų centrą, tačiau gydytis nevyko; 2018 m. buvo gydoma Respublikiniame priklausomybės ligų centre (duomenys neskelbtini) filiale, bet tęsti gydymą atsisakė).Esant akivaizdžiai vaikų nepriežiūrai, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 10 d. įsakymais atsakovės vaikams G. R., K. R. ir T. R. buvo nustatyta laikinoji globa ( rūpyba), vaikai – G. ir K. apgyvendinti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, o T. - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, tačiau tų pačių metų liepos 19 d. ir 20 d. įsakymais, atsižvelgiant į vaiko globos( rūpybos) peržiūros aktus, pasikeitusį tėvų elgesį, įsakymai dėl laikinosios globos vaikams pripažinti netekusiais galios, vaikai grąžinti į šeimą. Vienok, jau lapkričio mėnesį atsakovė vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nebesirūpino vaikais, neužtikrino jų gerovės( vaikai ne kartą pastebėti tamsiu paros metu vieni vaikštantys po gyvenvietę, kaimynų kiemus). Kadangi atsakovė ne kartą rasta neblaivi, vaikams nustatytas pirmasis grėsmės lygis, paskirtas šeimai atvejo vadybininkas. 2019 m. birželio 21 d. vaikams nustatytas antrasis grėsmė lygis ir vaikai laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, o 2019 m. liepos 2 d. teismas davė leidimą paimti vaikus iš šeimos, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais vaikams nustatyta laikinoji globa( rūpyba). Paėmus vaikus atsakovės šeimai buvo teikiama intensyvi pagalba, ne į visus posėdžius atsakovė atvykdavo, ji neturėjo motyvacijos keistis, nepripažino problemų šeimoje( tuo metu ji dar gyveno su vaikų tėvu R. R.). Iš ieškovo atstovės paaiškinimo, atvejo aprašymų matosi, kad net ir po to, kai vaikai buvo paimti, atsakovė ir toliau vartoja alkoholinius gėrimus, nesidomi vaikų ugdymo procesu, sveikatos būkle, nors ir aplanko vaikus globos namuose ar paskambina telefonu, tačiau yra duomenų, kad skambina galimai būdama neblaivi. Iš trečiojo asmens atstovės paaiškinimo matosi, kad pokyčių atsakovės elgesyje nestebima, ji penkis kartus aplankė vaikus globos namuose, skambina ir kalbasi su vaikais telefonu, bet pokalbiai nekonstruktyvūs, skambina, galimai būdama neblaivi, pasakoja apie savo gyvenimą ir santykius bei konfliktus su sugyventiniu, po tokių pokalbių stebimas vaikų tam tikras sujaudinimas, tarpusavio konfliktai. Iš atsakovės paaiškinimų matosi, kad ji kritiškai suvokia savo problemą, pripažįsta, kad piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko vaikai buvo paimti iš šeimos ir patalpinti globos namuose, nurodo: „... tai dėl mano kaltės“, aiškina, kad norėtų susigrąžinti vaikus į šeimą, su jais gyventi, bet vėlgi pati pripažįsta, kad per metus laiko nesiėmė jokių priemonių tai pasiekti, neatsikratė priklausomybės alkoholiui, gyvena su sugyventiniu ( vaikų tėvas R. R., mirė (duomenys neskelbtini)), kuris, neva, myli jos vaikus ir padės jai pakeisti gyvenimo būdą, tačiau akivaizdu, kad faktiškai padėtis visai kita: atsakovė su sugyventiniu konfliktuoja, neišvengiamai tai daro būdami neblaivūs, ką patvirtina administracinių nusižengimų registro duomenys. Sutiktina, su ieškovo atstovės išsakyta pozicija, kad atsakovės išsakomas noras auginti vaikus ir jais rūpintis yra deklaratyvaus pobūdžio, nes faktiškai vaikais nesirūpina, neteikia jiems išlaikymo, piktnaudžiauja alkoholiu ir yra nepajėgi užtikrinti geriausių vaikų interesų ir visiškai jokių pastangų nerodo, kad padėtis pasikeistų, taip daro žalą vaikų vystymuisi. Jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad padėtis gali pasikeisti, nėra.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Anksčiau aptartų aplinkybių visuma duoda pagrindo manyti, kad atsakovė J. J. neužtikrino saugios aplinkos vaikams, nes vaikai iš jos paimti ir nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovė stengtųsi pakeisti savo gyvenimo būdą, tuo pačiu vykdytų savo kaip motinos pareigas, tokiu būdu pripažintina, kad atsakovė piktnaudžiauja motinos teisėmis ir vengia atlikti pareigas, amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikams. Po vaikų paėmimo ji nesistengė atkurti gerų santykių su vaikais, dėl jos kaltės nutrūkusio emocinio ryšio, į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl vaikų susigrąžinimo nesikreipė, tas akivaizdu ir iš atsakovės pozicijos teisme – ji su ieškiniu sutinka, iš esmės vaikų likimui yra abejinga. Pažymėtina, kad byloje yra duomenys, kad sūnaus T. R., vos gimusio atsisakė ir paliko ligoninėje. Iš teismui pateikto vaiko išklausymo akto matosi, kad atsakovės dukterys G. ir K. pasirinko gyventi bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovės kaltės, abejingumo, iš esmės asocialaus gyvenimo būdo, jos 3 nepilnamečiai vaikai liko be tėvų globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl motinos valdžia atsakovei apribotina neterminuotai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Visi trys atsakovės nepilnamečiai vaikai gyvena vaiko ir šeimos gerovės centre, todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti vaiko ir šeimos gerovės centre, centro administraciją paskiriant išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės vaikams išlaikymą po 78 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės motyvavo tuo, kad atsakovė niekur nedirba, neturi jokio turto. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovės prašomo priteisti išlaikymo suma labai nedidelė, tenkinanti tik dalį pačių būtiniausių vaikų poreikių, bet kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi atsižvelgti ir į atsakovės turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovės į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla vedama elektronine forma, todėl iš atsakovės priteistina 75 procentai žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės priteistinas 63,18 Eur ( 78 x 12 x 3% x3 x75%) žyminis mokestis ir 22, 02 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikų G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), K. R., gimusios (duomenys neskelbtini) ir T. R., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos( rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), K. R., gimusios (duomenys neskelbtini) ir T. R., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centre.

Priteisti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams: G. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), K. R., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir T. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2020 m. sausio 21 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro administraciją nepilnamečiams vaikams – G. R., K. R. ir T. R. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos vaikams nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš J. J. 85,20 Eur ( aštuoniasdešimt penkis eurus 02 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.