- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- II-82-598/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00039-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Banga Bartkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. R.
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R., jos atstovui advokato padėjėjui E. P.,
institucijos ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jonavos skyriaus (toliau tekste ir – Institucijos) atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) vyriausiosios specialistės J. R. 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-3215-2022 (toliau – nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. NZT-ANR_N-3215-2022, J. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį buvo paskirtas įspėjimas.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. R., atstovaujama advokato padėjėjo E. P., skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti.
Skunde nurodė, kad neaišku, kokiu pagrindu Nutarimas buvo priimtas vienasmeniškai J. R. atžvilgiu, kuri nebuvo informuota apie žemės naudojimo patikrinimą, nebuvo pakviesta jame dalyvauti, tad nedalyvavo ir negalėjo paaiškinti savo pozicijos. Atsižvelgiant į šią faktinę aplinkybę, Nutarimas J. R. atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstai. Nutarime nėra nurodytos savavališkai užimto žemės sklypo koordinatės (unikalus daikto numeris, kadastro numeris, tikslus adresas), Taipogi Nutarime nelogiškai nurodyti nusižengimo padarymo vieta (Pareiškėjai priklausanti nuosavybė) ir laikas (00:00 val.), dėl ko visiškai neaišku, kodėl J. R. paskirta nuobauda ir kuo pasireiškė jos neteisėti veiksmai. Nutarime nurodyta, kad pareiškėja pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, Nutarimą priėmusi institucija nenurodė, kokias konkrečiais šiame įstatyme nurodytas pareigas pažeidė pareiškėja, o būtent kokiais neteisėtais veiksmais šis pažeidimas pasireiškė. Paaiškina, kad J. R. ir E. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,25 ha žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Šią sutuoktinių nuosavybės teisę patvirtina šie rašytiniai įrodymai: Nekilnojamojo turto registrų centro išrašas, patvirtinantis, kad sutuoktiniai 2010 m. vasario 9 d., sudarė 0,18 ha valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu įregistravo savo nuosavybės teisę į 0,18 ha žemės sklypo; 1992 m. lapkričio 4 d. Jonavos rajono valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario mėn. 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), leista žemėtvarkos tarnybai parduoti (duomenys neskelbtini) apylinkės privačių namų valdų žemės sklypus pagal priedą, o būtent – „<...> Nr. (duomenys neskelbtini). E. R. leista parduoti 0,25 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime už 2135 rublius“; 1992 m. rugsėjo 30 d. E. R. sumokėjo 2135 rublius už žemę ir 285 rublius už dokumentų įforminimą, 33 rublius už žemės matavimus; 1992 m. rugsėjo 20 d. Jonavos miesto (rajono) valdybos mokėjimo pranešimas, patvirtinantis, kad E. R. sumokėjo 2135 rublius už 0,25 ha žemės sklypą. Šiuo atveju E. R. įgijo teisę įsigyti 0,25 ha žemės sklypą už 2135 rublius, gavo mokėjimo pranešimą ir sumokėjo už žemę, matavimus bei dokumentacijos sutvarkymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad E. R. atliko visiškai visus veiksmus, priklausančius nuo jo valios, taigi turi pagrįstą lūkestį, kad visas žemės sklypas jam priklauso nuosavybės teise. Dar daugiau, būtent NŽT pareiga ir atsakomybė buvo parengti 0,25 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuri yra būtent NŽT žinioje, E. R. vardu suformuotoje archyvinėje byloje. Pareiškėjos atstovas paaiškina, kad yra pateikęs užklausą NŽT dėl 0,25 ha žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties ir visos E. R. vardu užvestos bylos pateikimo, tačiau atsakymas negautas iki šiol. Pažymi, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad E. R. savavališkai užėmė minėtą žemės sklypą, todėl administracinė atsakomybė J. R. pritaikyta nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą prašo teismo 2022 m. lapkričio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtą nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinti. Pareiškėjai J. R., priteisti jos patirtas išlaidas teisinei pagalbai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. R. ir jos atstovas – advokato padėjėjas E. P. teismo posėdžio metu palaikė skunde nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad pareiškėja atliko visus reikalavimus ir įsigijo 25 a. žemės sklypą. Dėl kokių priežasčių suformavo 18 a. žemės sklypą – nežino. Dabar aiškinasi ar tai nėra NŽT suklydimas. Nutarimą skundžia, nes ateityje bus civilinis ginčas. Angarą pastatė 2007 m., 2008 m. užsisakė kadastrinius matavimus ir iš geodezininkų sužinojo, kad neleidžiama. Realiai nuo 1992 m. pradėjo valdyti 25 a., tiek valdė ir toliau, nors atmatuota 18 a. Kad sklypas nesuformuotas 1992 m. pirkimo – pardavimo sutartyje sužinojo tik dabar, kai gavo administracinę nuobaudą. Nemano, kad daro kažką blogo, todėl prašo priimtą nutarimą panaikinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka. Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kitos paskirties 0,1800 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybės teise valdo E. R. ir J. R.. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ informavo E. R. apie numatomą planinį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo valstybinę kontrolę. Šis raštas buvo išsiųstas adresu – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad E. R. ir J. R. savo vietą yra deklaravę tuo pačiu adresu kokiu ir buvo siųstas minėtas raštas. 2022 m. rugsėjo 27 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinime dalyvavo abu sutuoktiniai. Patikrinimo metu E. R. ir J. R. pripažino, kad valstybinės žemės plote savavališkai pastatytą statinį ir tvorą statė kartu. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus specialistas 2022 m. rugsėjo 27 d. patikrinęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimą vietoje, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Akte užfiksuota, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje pusėje pastatytas statinys, kuris užima apie 2 arus valstybinės žemės. Taip pat šio žemės sklypo rytinėje ir pietinėje pusėje apverta vielos tinklo tvora. Viso savavališkai užimta ir naudojama apie 12 arų valstybinės žemės ploto. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad savavališkai pastatytas pastatas užima apie 2 arus valstybinės žemės ploto, o tvora šiaurinėje ir pietinėje pusėje užima apie 10 arų valstybinės žemė ploto. J. R. apie susipažinimą su Jonavos skyriaus specialisto patikrinimo metu nustatytomis aplinkybės ir su 2022 m. rugsėjo 27 d. Akto turiniu patvirtino pasirašydama Akte. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad J. R. nedalyvavo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinime ir negalėjo pateikti paaiškinimų yra melaginga.
Taip pat nurodo, jog susipažinus su Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriuje saugoma žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvine byla nustatyta, kad E. R. agrarinės reformos tarnybai 1992 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą iš valstybės įsigyti 0,25 ha ploto žemės. Jonavos rajono valdyba 1992 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kulvos apylinkės privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ leido žemėtvarkos tarnybai parduoti E. R. 0,25 ha ploto valstybinę žemę. 1992 m. rugsėjo 30 d. pranešimu E. R. už 0,25 ha žemės sumokėjo grynais pinigais. E. R. 2008 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą Kauno apskrities viršininkui, kuriuo prašė parduoti 0,18 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prie prašymo buvo pridėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo planas, kuriame buvo pažymėta, kad prie statinių, esančių ant valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini), yra naudojama 0,1232 ha ploto žemės. 2008 m. atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatytas 0,1800 ha faktiškai naudojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas. Kauno apskrities viršininkas 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Jonavos r.)“ buvo patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, bei 2009 m. spalio 23 d. buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir nekilnojamojo turto kadastre. Atkreiptinas dėmesys, kad nei J. R., nei E. R. neginčijo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktų kadastrinių matavimų ir jų metu nustatyto sklypo 0,1800 ha ploto. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, žemės sklypo kadastro duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. 2010 m. vasario 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) E. R. ir J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš valstybės įsigijo 0,1800 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie sutarties buvo pridėtas 2008 m. kovo 15 d., žemės sklypo planas M 1:500 kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis. Šiuo planu, kuris sudarytas kadastrinių matavimų pagrindu, yra apibrėžtos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos bei (duomenys neskelbtini) taškuose yra pažymėta, kad sklypas ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu. Žemės sklypo savininkai yra susipažinę su šiuo planu. Byloje pateikti E. R. 2008 m. gruodžio 22 d. prašymas, 2008 m. kovo 15 d. žemės sklypo planas, 2010 m. vasario 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtina, kad J. R. buvo puikiai žinomos jai jungtine nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ir plotas. Pabrėžtina ir tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo davusi sutikimo J. R. statyti statinį valstybinės žemės plote. Todėl byloje pateikti dokumentai ir 2022 m. rugsėjo 27 d. Akte užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad J. R. žinodama tikslias žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas sąmoningai ir savavališkai užėmė dalį valstybinės žemės ploto, puikiai suprasdama, kas yra tikrasis valstybinės žemės ploto savininkas. Pažymėtina ir tai, kad J. R. buvo atvykusi ir į Jonavos skyrių teiraudamasi, kaip galėtų įteisinti savavališkai pastatytą ant valstybinės žemės statinį bei įsigyti nuosavybėn šį valstybinės žemės plotą. Taip pat J. R. Jonavos skyriuje vizito metu pripažino, kad savavališkai pastatytas statinys stovi ant valstybinės žemės, kuri ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau vis neturėjo laiko spręsti šio statinio įteisinimo ir valstybinės žemės ploto įsigijimo nuosavybėn klausimų. Taip pat nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius atsižvelgdamas į tai, kad savavališkai valstybinės žemės plote statinį ir tvorą statė sutuoktiniai ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais nusprendė administracinėn atsakomybėn patraukti ne abu sutuoktinius, bet Akte pasirašiusią J. R.. Tokiu būdu skyrius siekė, kad prievartos priemonės būtų taikomos tik tokios, ir tik tiek, kiek reikia tikslui pasiekti. Atsižvelgiant į tai, prašo J. R. skundą atmesti.
Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė – R. B. teismo posėdžio metu pašė skundą atmesti atsilipime į skundą nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad su R. bendravo elektroniniu paštu, jie žinojo, jog savavališkai užimtoje žemėje pastatė didelį pastatą. Vien tai, jog sumokėjo už žemę, nereiškia, kad tiek ir įsigijo, sklypas įsigyjamas kai atliekami kadastriniai matavimai. Šiuo atveju, kaip grąžinti permoką – tvarka nenustatyta. R. neprieštaravo geodeziniams matavimams ir 18 a. sklypo įregistravimui. J. R. žinojo, kur jos sklypo ribos. Taip pat J. R. teiravosi, kaip įteisinti savavališką statybą – tačiau ją įteisinti nėra galimybių.
Liudytojas E. R. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo kolūkyje maždaug prieš 30 metų. Prie jo namų išmatavo 25 a žemės sklypą, kadastriniai matavimai padaryti nebuvo. Seniūnijos darbuotojas sukalė kuoliukus ir pagal tai žinojo sklypo ribas. Pinigai buvo sumokėti už 25 a, suformuotas 18 a sklypas. Niekas nepaaiškino priežasties, kodėl ne 25 a sklypas, o 18 a sklypo suformavimo niekam neskundė, nes tikėjo, jog skirtumą pasidengs paveldėta senelio žeme. 7 a sklype yra angaras nuo 2008 m., kuriuo jie kaip ūkininkai naudojasi. Dabar paaiškėjo, kad angaras stovi valstybinėje žemėje, jie su tuo nesutinka. Nuo angaro pastatymo jokia institucija nesidomėjo. Ar teikė prašymą išsipirkti 0,14 ha žemės sklypą – neprisimena. 2010 m. vasario 9 d. įsigijo 0,18 ha žemės sklypą pagal pirkimo – pardavimo sutartį, sutartis patvirtinta notaro. Dalyvavo ir atliekant kadastrinius matavimus. Visus dokumentus tvarko žmona, mano, jog jam priklauso 25 a, nes už tokio dydžio sklypą yra sumokėta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. R. nubausta už tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jonavos skyriaus specialistai, pagal kompetenciją vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2022 m. rugsėjo 27 d. atliko žemės sklypo, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad žemės sklypo, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje pastatytas statinys, kuris užima apie 2 a valstybinės žemės. Taip pat minėto žemės sklypo rytinėje ir pietinėse pusėse aptverta vielos tinklo tvora valstybinės žemės. Savavališkai užimtas ir naudojamas apie 12 a valstybinės žemės plotas. Skundžiamu nutarimu inkriminuota, kad nurodytais veiksmais pažeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimai bei padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytas bent vienas iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas; arba 2) savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas. Pažymėtina, kad savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais.
Pažymėtina, jog ANK 110 straipsnio l dalyje sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.
Nagrinėjamu atveju, J. R. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji savavališkai užėmė ir naudoja valstybinės žemės apie 12 a plotą, kuriame pastatė didelį pastatą ir tvorą. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, žemės sklypas, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. R. ir J. R. 2010 m. Perdavimo – priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2010 m. vasario 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Išrašo duomenimis, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba; žemės sklypo plotas – 0,1800 ha; žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (b. l. 32-34). Iš Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priedų matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo šiaurinėje pusėje pastatytas statinys, kuris užima apie 2 a valstybinės žemės. Taip pat minėto žemės sklypo rytinėje ir pietinėse pusėse aptverta vielos tinklo tvora valstybinės žemės. Savavališkai užimtas ir naudojamas apie 12 a. valstybinės žemės plotas (b. l. 28-31). Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ E. R. buvo informuotas apie 2022 m. rugsėjo 22 d. nuo 11.00 val. iki 12.00 val. numatomą vykdyti žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Iš 1992 m. gegužės 26 d. E. R. prašymo matyti, jog prašoma parduoti 25 ha žemės sklypą (b. l. 62-63). 1992 m. rugsėjo 30 d. pranešimu E. R. už 0,25 ha žemės sumokėjo grynais pinigais (b. l. 66). Iš 2008 m. gruodžio 22 d. E. R. prašymo matyti, kad prašė parduoti 0,18 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prie prašymo buvo pridėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo planas, kuriame buvo pažymėta, kad prie statinių, esančių ant valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini), yra naudojama 0,1232 ha ploto žemės (b. l. 67). 2010 m. sausio 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu buvo nuspręsta parduoti E. R. 0,1800 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 70). 2010 m. vasario 9 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) E. R. ir J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš valstybės įsigijo 0,1800 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie sutarties pridėtas 2008 m. kovo 15 d., žemės sklypo planas M 1:500 kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis. Šiuo planu, kuris sudarytas kadastrinių matavimų pagrindu, yra apibrėžtos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos bei (duomenys neskelbtini) taškuose yra pažymėta, kad sklypas ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu. Žemės sklypo savininkai yra susipažinę su šiuo planu, žemės sklypo dydis – 0,1800 ha (b. l. 71-73). Atsižvelgus į byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog E. R. ir J. R. žinojo savo sklypo ribas, jos buvo nustatytos tiek 2008 m. gruodžio 22 d. E. R. prašyme, 2010 m. sausio 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu, 2010 m. vasario 9 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008 m. kovo 15 d., žemės sklypo planu. Bylos duomenimis nustatyta, jog valstybei priklausanti teritorija yra aptverta tvora, taip pat pastatytas didelis pastatas, dėl ko į valstybei priklausančią teritorija nebegali patekti kiti asmenys. Taigi, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai nustatė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius – valstybinės žemės užėmimas ir naudojimas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo – advokato padėjėjo teiginiai, jog J. R. nebuvo informuota apie žemės naudojimo patikrinimą, nebuvo pakviesta jame dalyvauti, tad nedalyvavo ir negalėjo paaiškinti savo pozicijos, atmestini kaip visiškai prieštaraujantys bylos duomenims. Pažymėtina, jog pranešimas apie planuojamą patikrinimą buvo siųstas pareiškėjos bei jos vyro gyvenamuoju adresu, J. R. dalyvavo patikrinime ir patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė. Taip pat teismas nesutinka su atstovo argumentais jog Nutarimą priėmusi institucija nenurodė, kokias konkrečiais šiame įstatyme nurodytas pareigas pažeidė pareiškėja, o būtent kokiais neteisėtais veiksmais šis pažeidimas pasireiškė. Institucija Nutarime nurodė, jog J. R. nuosavybės teise naudojanti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra savavališkai užėmusi (pastatytas statinys valstybinėje žemėje) ir naudoja dalį apie 1200 kv. m. valstybinės žemės. Argumentai, jog pareiškėja su vyru E. R. įsigijo 25 a. žemės sklypą yra paneigti byloje pateiktais įrodymais. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui (bonus pater familias), turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos. Be to, atsiliepime ir teismo posėdžio metu R. B. nurodė, jog J. R. buvo atvykusi ir į Jonavos skyrių teiraudamasi, kaip galėtų įteisinti savavališkai pastatytą ant valstybinės žemės statinį bei įsigyti nuosavybėn šį valstybinės žemės plotą. Taip pat J. R. Jonavos skyriuje vizito metu pripažino, kad savavališkai pastatytas statinys stovi ant valstybinės žemės, kuri ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau vis neturėjo laiko spręsti šio statinio įteisinimo ir valstybinės žemės ploto įsigijimo nuosavybėn klausimų. Nėra jokio pagrindo abejoti Institucijos atstovės parodymais, nurodytomis aplinkybėmis, suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Institucijos atstovė pažįsta pareiškėją, gali būti nešališka ar dėl kitų priežasčių siekia ja neteisingai apkalbėti.
Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas vertina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė pagrįstai konstatavo, jog J. R. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Teismas vertina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, kvalifikuodama padarytą veiką, todėl skunde nurodytų aplinkybių pagrindu, naikinti skundžiamo nutarimo, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, jog skundas netenkintinas, prašymas priteisti J. R. turėtas bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo – advokato padėjėjo E. P. skundo netenkinti.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. NZT-ANR_N-3215-2022, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.