Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. e2-191-236/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
e2-191-236/2019
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00280-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ignasina“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-191-236/2019Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00280-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.11.1; 3.1.18.1.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignasina“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignasina“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Šiaulių vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Ignasina“, prašydama priteisti iš atsakovės 70 290,77 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 317 Eur žyminio mokesčio.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Ignasina“ turtą 70 290,77 Eur sumai, pirmiausiai areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar nepakankant – pinigines lėšas arba turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, taip pat pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2018-10-26 nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, areštuoti atsakovės UAB „Ignasina“ turtą už 70 290,77 Eur, pirmiausiai areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar nepakankant – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, taip pat pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti kitiems asmenims), leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove UAB „Šiaulių vandenys“ pagal pareikštą reikalavimą bei atlikti privalomus mokėjimus valstybei.

4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės, darė prielaidą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Dėl to teismas sprendė, kad egzistuoja teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė.

5. Teismas pažymėjo, kad ieškinio suma (70 290,77 Eur) atsakovei kaip juridiniam asmeniui yra didelė.

6. Teismas nurodė, kad viešai prieinamais www.rekvizitai.lt duomenimis, UAB „Ignasina“ 2018-10-24 dienai turi 4 281,30 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra žinoma atsakovės UAB „Ignasina“ turtinė padėtis, sprendė, kad yra pagrįsta tikimybė, kad atsakovė gali bandyti perleisti turtą ir yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali labai pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

8. Teismas dėl pirmiau išdėstyto ir vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė UAB „Ignasina“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018-10-26 nutartį ir panaikinti atsakovei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

9.2. Pirmosios instancijos teismas preliminariai neįvertino ieškinio pagrįstumo, todėl nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

9.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovės veiklą.

9.4. Pirmosios instancijos teismas nenurodė faktų, kodėl sprendimo vykdymas galėtų tapti neįmanomu.

9.5. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai atsižvelgė tik į ieškinio reikalavimo dydį.

10. Atsiliepime į atsakovės UAB „Ignasina“ atskirąjį skundą ieškovė UAB „Šiaulių vandenys“ prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Šiaulių apygardos teismo 2018-10-26 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju išlieka grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jas pagrįstai pritaikė, o atsakovei atskirajame skunde nenurodžius pagrįstų argumentų, patvirtinančių pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą, atskirasis skundas turėtų būti atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Atskirasis skundas netenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2018-10-26 nutartis paliktina nepakeista.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

14. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

15. Nagrinėjamu atveju pareikšto reikalavimo suma – 70 290,77 Eur. Apeliacinis teismas sutinka su apeliante, kad ne visais atvejais didelė ieškinio suma reiškia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, leidžiančių ne tik paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją, bet ir apskritai įvertinti atsakovės finansinę būklę. Pirmiau išdėstyti apeliantės teiginiai laikytini deklaratyviais, nepatvirtintais jokiais byloje esančiais įrodymais. Dėl to apeliacinis teismas sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog egzistuoja grėsmė galimam būsimo teismo sprendimo vykdymui.

16. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą, padarė teisingas išvadas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.

17. Apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartyje nurodė esminius argumentus dėl prašymo pagrįstumo, todėl vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta.

18. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl žyminio mokesčio

19. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė (apeliantė) už atskirąjį skundą sumokėjo 50 Eur, tačiau procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl to apeliantė už atskirąjį skundą turėjo sumokėti 37,50 Eur.

21. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. CPK 87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.

22. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad apeliantei gražintina 12,50 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).

24. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

25. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį paliktą nepakeistą.

Grąžinti atsakovei UAB „Ignasina“, j .a. k. 30266352, permokėtą 12,50 Eur (dvylikos eurų ir penkiasdešimt euro centų) žyminio mokesčio dalį.

Teisėjas Kazys Kailiūnas