- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2-2827-819/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33009-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas NPC“
- Kategorijos
- 2.6.10Civilinė atsakomybė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.39.2.5.2Namų ūkio turto draudimas
- 3.4.1.10Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Daivai Sadauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas NPC“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė draudimo bendrovė ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas NPC“ (toliau – UAB ,,Mano Būstas NPC“) 1 153,92 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškina, kad ji su D. T. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 11 d. nuo visų rizikų buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užsikimšus kanalizacijos vamzdynui dėl išsiliejusių nuotekų šiam butui buvo padaryta žala. Pažymi, kad įvykus avarijai tris kartus buvo kviesta avarinė tarnyba UAB „Mano būstas NPC“. Pabrėžia, kad kanalizacijos stovas yra namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka prieš įvykį ir jo metu pareiga tenka atsakovei. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu, t. y. 2020 m. sausio 28 d. buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovei atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 1 153,92 Eur draudimo išmoka, todėl ji turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, ieškovė išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo neatliko ir nenustatė įvykio kaltininko, visi žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiantys dokumentai taip pat nebuvo pateikti. Ieškovė išvadas dėl įvykio priežasties padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčiais kitų specifinių žinių, įgalinančių juos daryti atitinkamas išvadas. Tinkamai neištyrusi draudiminio įvykio aplinkybių ieškovė pati prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Ieškovė tik išvardina statybos techniniame reglamente išdėstytas nuostatas apie gyvenamųjų namų nuolatinę techninę priežiūrą, tačiau net neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė, neteikia jokių objektyvių ir patikimų tikrąją įvykio priežastį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Pabrėžė, kad ji, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, teisės aktų nustatyta tvarka atlikdama bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras tikslu nustatyti jų būklę, yra saistoma butų ir kitų patalpų savininkų. Dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, todėl butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti kartu (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Patalpų savininkai turi prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o apie pastebėtus defektus turi pranešti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat turi prievolę naudotis bendrojo naudojimo objektais nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų. Kadangi žala galėjo atsirasti dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios nuosavybės netinkamo realizavimo, o tuo pačiu žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovei (CK 4.83 straipsnis). Atsakovės teigimu, ieškovės pateiktoje lokalinėje patalpų remonto sąmatoje yra nurodyti netikslūs atskiri paskaičiavimai, nes į ją įtrauktos papildomos ir nebūtinos išlaidos (papildomų medžiagų vertė 3 %; statybvietės išlaidos 9 %; netiesioginės išlaidos, t. y. PVM 21 %), kurios nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sąnaudomis. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės prašomas priteisti žalos dydis nepagrįstas ir turėtų būti sumažintas. Ieškovei neįrodžius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys negali būti patenkintas.
Dublike ieškovė nurodo, kad atsakovė nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia abstrakčiais teiginiais, nekonkretizuoja kuo neišsamus yra ieškovės atliktas tyrimas. Pažymi, kad gavusi draudėjo pranešimą apie įvykį, atliko turto apžiūrą, įvertino apgadinimus ir siekė nustatyti žalos šaltinį. Ieškinio pagrįstumą patvirtina ieškinio priedai - draudėjo pranešimas apie įvykį, apgadinto turto fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti turto sugadinimai, ieškovės atstovo surašytas turto apžiūros aktas, kuriame aprašyti apžiūros metu nustatyti turto apgadinimai, žalos dydį patvirtina turto žalos įvertinimo skaičiuotė, todėl pagrindo teigti, kad buvo neatliktas išsamus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimas ir nepateikti visi žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiantys dokumentai, nėra. Pabrėžia, kad jokie teisės aktai nenumato draudiko pareigos kviesti atsakingą už padarytą žalą asmenį į apgadinto turto apžiūrą. Duomenų, kad pati atsakovė būtų kreipusis į draudėją su prašymu pasitelkiant savo specialistus apžiūrėti apgadintas patalpas, nustatyti žalos dydį ir atlikti savo žalos dydžio paskaičiavimus, nėra. Pažymi, kad gavusi draudėjo pranešimą apie žalą turtui, kreipėsi į žalų nustatymo bendrovę UAB „SMART CLAIMS“ tam, kad būtų nustatyta nuostolių atsiradimo priežastis. Ekspertas D. S. 2020 m. sausio 30 d. nuvyko į įvykio vietą, ją apžiūrėjo ir surašė apžiūros aktą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti ieškovės darbuotojo padaryta išvada dėl žalos butui priežasties. Pažymi, kad tokie darbai kaip namo nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą, jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinis vamzdyno dalių profilaktinis valymas Reglamentu priskirti gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams (Reglamento 99 punktas, 6 priedo 1.1.5 punktas), kuriems atlikti atskiras namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas nereikalingas. Atsakovė yra profesionalė, atlygintinai teikianti daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų objektų administravimo paslaugas, kurios pagrindinė funkcija – bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Dėl to atsakovės teiginys, jog administratorius dalies funkcijų, tokių kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, paneigia pačią priežiūros esmę, atsakomybę už minėtų objektų priežiūrą perkeliant gyventojui. Pakartotinai pabrėžia, kad žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kilo užsikimšus kanalizacijai. Ginčo, kad kanalizacijos stovas yra namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka prieš įvykį ir jo metu pareiga teko atsakovei kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, nėra. Kokiu būdu šį kanalizacijos stovą prieš 2020 m. sausio 28 d. įvykį prižiūrėjo atsakovė ir/ar jį apskritai prižiūrėjo, įrodymų atsakovė nepateikė, nors teismas jai siūlė tai padaryti. Pažymi, kad nors atsakovė nurodė, kad ieškovės paskaičiuota žala yra per didelė, konkrečių darbų ir/ar medžiagų, kurie ieškovės pateiktoje sąmatoje ir draudimo išmokos apskaičiavime nurodyti nepagrįstai, neįvardijo. Paaiškina, kad patalpų apliejimo atveju nuostoliais yra pripažįstamos patalpų remontui reikalingos lėšos, kurios gali būti patirtos išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jei remontas dar nepadarytas. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytos remontui reikalingos, ne faktiškai patirtos išlaidos. Dublike ieškovė taip pat patvirtina, kad draudimo išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas buvo sumokėta nevertinant nusidėvėjimo. Kadangi atsakovė prašo taikyti nusidėvėjimą, ieškovė, įvertinusi galimą žalos dydžio sumažėjimą dėl nusidėvėjimo, nurodo atsisakanti reikalavimo dalies dėl 5,88 Eur priteisimo ir palaiko ieškinį dėl 1 148,12 Eur žalos atlyginimo. Patvirtina, jog jai ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), yra žinomos.
Triplike atsakovė iš esmės palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį. Papildomai pabrėžia, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto tik tuo atveju, kai kyla reali grėsmė, t.y. įvyksta avarija arba gaunami iš patalpų savininkų ar techninio prižiūrėtojo duomenys apie tokios grėsmės egzistavimą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės argumentas, kad atsakovės atsakomybė yra be kaltės, yra nepagrįstas, nes pastatų savininkas (valdytojas) atsako esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai). Tik esant reikšmingam trūkumui ir įrodžius neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio sąlygų buvimą, yra teisinis pagrindas priteisti žalą iš statinio savininko ar valdytojo. Atsakovė taip pat pabrėžia tai, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien aplinkybė, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė palaikanti ieškinyje ir dublike išdėstytą ieškovės poziciją.
Atsakovė (jos atstovas/ė) į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio dalies reikalavimų atsisakymas priimamas ir byla šioje dalyje nutraukiama.
Kitoje dalyje ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir D. T. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (Gyventojų turto draudimo polisas (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 11 d. nuo visų rizikų buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 30 d. pranešime, kurį pateikė draudėjas ieškovei, draudėjas paaiškino, kad 2020 m. sausio 29 d., gamindamas valgyti, išgirdo kaip iš tualeto pusės pradėjo sklisti vandens bėgimo garsas, nuėjęs į tualetą, jis pamatė, kad tiek iš tualeto, tiek iš vonios veržėsi vanduo, vanduo buvo purvinas (su išmatomis). Šiame pranešime draudėjas taip pat nurodė, kad jis kelis kartus kvietė atsakovės avarinę tarnybą, kuri bandė atkimšti vamzdžius, tačiau tik iš trečio karto problema buvo išspręsta. 2020 m. sausio 30 d. atvykęs apžiūrėti apdrausto turto ieškovės atstovas D. S. surašė 2020 m. sausio 30 d. apžiūros aktą (žalos byla Nr. 9136849-1), kuriame nurodė, kad dėl užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio pakilo vanduo iš vonios kambario, ko pasėkoje buvo deformuota vonios durų apačia, pažeista durų stakta, taip pat pažeistos koridoriaus/svetainės grindys (pakilo laminatas). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 29 d. buvo ir šiuo metu yra administruojamas atsakovės. Dėl to ginčo byloje nėra. Dėl padarytos žalos (apgadinto apdrausto turto) ieškovė išmokėjo 1 153,92 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjui.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.
Atsakovė atsiliepime argumentuoja, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
Kaip minėta, civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kurio esminė taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Ieškovė ieškinį grindžia faktine aplinkybe, kad butui (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala dėl užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio į butą prasiskverbus vandeniui (vandeniui (nuotekoms) pakilus iš tualeto ir vonios). Tokią faktinę aplinkybę ieškovė įrodinėja jai 2020 m. sausio 30 d. pateiktu draudėjo pranešimu, kuriame nurodyta, kad draudėjas 2020 m. sausio 29 d., gamindamas valgyti, išgirdo kaip iš tualeto pusės pradėjo sklisti vandens bėgimo garsas, nuėjęs į tualetą, jis pamatė, kad tiek iš tualeto, tiek iš vonios veržėsi vanduo, vanduo buvo purvinas (su išmatomis), šalindamas padarinius jis kelis kartus kvietė atsakovės avarinę tarnybą, kuri bandė atkimšti vamzdžius, tačiau tik iš trečio karto problema buvo išspręsta, 2020 m. sausio 30 d. turto apžiūros aktu, kuriame ieškovės darbuotojas – žalos tyrimo ekspertas D. S., apžiūrėjęs įvykio vietą tokią žalos atsiradimo priežastį patvirtino, nurodė, kad dėl užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio, pakilo vanduo iš vonios kambario, ko pasėkoje buvo deformuota vonios durų apačia, pažeista durų stakta, taip pat pažeistos koridoriaus/svetainės grindys (pakilo laminatas). Šiuos pažeidimus patvirtina ir į bylą ieškovės pateiktos fotonuotraukos.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų įrodymų visuma, nesant byloje apskritai jokių kitų įrodymų apie žalos bute (duomenys neskelbtini), kilimo priežastį, sudaro pagrindą, remiantis tikimybės pusiausvyros principu, konstatuoti, kad žala butui (duomenys neskelbtini), buvo padaryta ieškovės nurodytu būdu – dėl užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio į butą prasiskverbus vandeniui (vandeniui (nuotekoms) pakilus iš tualeto ir vonios) (CPK 185 straipsnis).
Pažymėtina, kad šios teismo padarytos išvados niekaip nepaneigia atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomi bendro pobūdžio samprotavimai apie ieškovės darbuotojo išvados nepakankamumą ar neleistinumą žalos butui padarymo priežasčiai nustatyti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti ieškovės darbuotojo padaryta išvada dėl žalos butui priežasties, nors kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų – 2020 m. sausio 30 d. rašytinio draudėjo pranešimo, apie įvykį atsakovė ne tik buvo informuota, bet jos tarnyba buvo kelis kartus kviesta į vietą šalinti draudėjo nurodomą priežastį – atkimšti užsikimšusį kanalizacijos vamzdį. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja ieškovės kaip draudiko, administruojant žalą pagal gautą pranešimą iš draudėjo, žalos kilimo priežasčiai nustatyti skirti ekspertizes, be kita ko, pavedant jas atlikti tretiesiems asmenims. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas numato bendrą draudiko pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas (98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą: žalos pastebėjimo momentą – gaminant valgyti išgirstas ir pastebėtas purvino vandens (su išmatomis) išsiliejimas iš vonios ir tualeto vandeniui pakilus, žalos pobūdį – atsiradusią drėgmę grindyse, kuri iškraipė laminatą, deformavo vonios durų apačią, sugadino jų staktą, vietą – koridoriaus/svetainės, besiribojančios su vonia, kurioje ir buvo vandens prasiskverbimo šaltinis, grindys, pobūdį – išsiliejęs vanduo buvo purvinas (su išmatomis), abejoti tuo, kad ieškovės padarytos išvados yra nepagrįstos ir/ar netinkamos dėl nedėjimo reikiamų pastangų, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, teismas neturi jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė savo atsikirtimus grindžia taip pat tuo, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ar neveikimą, lėmusius ieškinyje nurodomos žalos atsiradimą, nors įrodyti šias aplinkybes privalėjo būtent ieškovė. Teismas sutinka su atsakove, kad įrodyti neteisėtų veiksmų ar neveikimo faktą žalos atlyginimo bylose privalo ieškovė, tačiau nesutinka, kad šios pareigos nagrinėjamu atveju ieškovė neįvykdė. Byloje nustatyta, kad žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kilo dėl į butą prasiskverbusio vandens užsikimšus kanalizacijos vamzdžiui. Byloje nėra ginčo, kad kanalizacijos vamzdis yra namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka prieš įvykį ir jo metu pareiga teko atsakovei kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnis). Kokiu būdu šį kanalizacijos vamzdį prieš 2020 m. sausio 29 d. įvykį prižiūrėjo atsakovė ir/ar jį apskritai prižiūrėjo, įrodymų byloje nėra (nepaisant to, kad 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi teismas buvo pasiūlęs atsakovei tokius įrodymus į bylą pateikti), dėl ko ginčo tarp šalių iš esmės net nėra. Ginčas šioje byloje yra dėl šios aplinkybės vertinimo. Atsakovė ją aiškina savo naudai, teigdama, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Ieškovė gi teigia, kad įrodymų apie atsakovės vykdytą nors kokią kanalizacijos vamzdyno priežiūrą name (duomenys neskelbtini), nebuvimas, yra pagrindas konstatuoti, kad namo (duomenys neskelbtini), kanalizacijos vamzdyno priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka atsakovė neatliko. Teismas šiuo atveju sutinka su ieškovės pozicija.
2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., (toliau – Reglamentas) numatė, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją, kurie kartu vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (84, 85 punktai). Tokioms priemonėms buvo priskiriami nuolatiniai gyvenamojo namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros pavasarį, rudenį (87.1, 87.2 punktai), kurių metu periodiškai (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir esant pagrindui dažniau vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti (91 punktas), o gyvenamojo namo būklės įvertinimai fiksuojami ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose (44.1, 44.2, 51 punktai). Būtent šie dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas. Jų, taip pat jokių kitų įrodymų byloje nesant, konstatuoti, kad administratorius bendrojo naudojimo objektų priežiūrą faktiškai vykdė, kokiu mastu vykdė, teismas neturi pagrindo, nes vien atsakovės paskyrimo administratoriumi faktas nesudaro pagrindo spręsti apie jai priskirtų funkcijų faktinį vykdymą.
Įvertinus šią aplinkybę, taip pat tai, kad atsakovė, sąžiningai gindamasi nuo jai reiškiamo reikalavimo, buvo laisva pateikti įrodymus apie namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros faktinį vykdymą iki 2020 m. sausio 29 d., kurie, be kita ko, yra išimtinai atsakovės dispozicijoje (Reglamento 100 punktas), teismas tokius įrodymus atsakovei siūlė pateikti, tačiau atsakovė į siūlymą taip pat nereagavo, į teismo posėdį neatvyko nenurodydama to priežasčių, sutiktina su ieškove, kad ieškovė, įrodydama vandens prasiskverbimo į butą dėl užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio faktą, kartu įrodė atsakovės neveikimą, nulėmusį ieškovės nurodomos žalos butui (duomenys neskelbtini), atsiradimą – jos administruojamo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kanalizacijos vamzdžio nepriežiūrą ar nepakankamą priežiūrą iki 2020 m. sausio 29 d. Reikalauti, kad ieškovė kažkokiu kitokiu būdu įrodytų atsakovės neveikimą, teismas neturi pagrindo, nes pagal bendrą įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę asmeniui tenka pareiga įrodyti teiginį, ne neiginį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga paneigti minėtu būdu ieškovės įrodytą atsakovės neveikimą, ko atsakovė byloje neįvykdė.
Teismas taip pat nesutinka su atsakovės bendro pobūdžio argumentais, kad jos atsakomybę šalina ar mažina nebuvimas įrodymų byloje apie tai, kad namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai savalaikiai būtų informavę atsakovę apie būtinybę imtis tam tikrų namo priežiūros darbų. Atsakovė teisi, kad Reglamentas numatė pareigą atsakovei kaip bendro naudojimo objektų administratoriui reaguoti į gyventojų pranešimus apie pastebėtus gyvenamojo namo inžinerinių sistemų defektus (91 punktas). Tačiau ši atsakovei teisės aktų nustatyta pareiga niekaip nešalina ir nemažina jos pareigos savarankiškai teisės aktų nustatyta tvarka ir apimtimi vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą, kurios uždaviniai neapsiriboja įvykusių avarijų pasekmių šalinimų, o pirmiausiai įpareigoja bendrojo naudojimo objektų administratorių laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas (Reglamento 12.2, 12.3 punktai). Pagal Reglamento 97¹ punktą sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimui bendrojo naudojimo patalpos, vėdinimo kanalai ir vamzdynai, šiukšlių šalintuvai valomi ir dezinfekuojami pagal faktinį poreikį, tačiau ne rečiau kaip: vėdinimo kanalai ir vamzdynai – kartą per trejus metus, naudojami šiukšlių šalintuvai – du kartus per metus, jeigu jų naudojimo norminiuose dokumentuose nenustatyta kitaip.
Atsakovė taip pat ginčija ieškovės patirtos žalos sumą, nurodydama, jog ieškovė nėra nurodžiusi žalos apskaičiavimo pagrįstumo, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Patalpų apliejimo atveju nuostoliais yra pripažįstamos patalpų remontui reikalingos lėšos, kurios gali būti patirtos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jei remontas dar nepadarytas. Atsakovė ieškovės pateiktos turto žalos įvertinimo skaičiuoklės, kuria žalos atlyginimo dydį grindė ieškovė, turinio trūkumų nenurodė. Taip pat ji neteikė kitokių įrodymų, kuriais būtų galima remtis apskaičiuojant ieškovės patirtų nuostolių dydį arba kurie paneigtų ieškovės pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas sprendžia, kad aptariamu atveju žalos dydžiui apskaičiuoti pakanka ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, o šiai faktinei aplinkybei nustatyti papildomos specialiosios žinios nereikalingos (CPK 185, 219 straipsniai). Šioje vietoje svarbu paminėti, jog ieškovė pripažino, kad draudimo išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas buvo sumokėta nevertinant nusidėvėjimo. Atsakovei ginčijant žalos dydį šiuo aspektu ieškovė įvertino galimą žalos dydžio sumažėjimą dėl nusidėvėjimo ir nustatė, kad dėl nusidėvėjimo žalos dydis mažesnis 5,80 Eur suma, dėl ko pateikė ieškinio reikalavimų atsisakymą šioje dalyje (dublike nurodant nusidėvėjimo sumą, įvertinant pateiktą patikslintą žalos įvertinimo paskaičiavimą, padaryta akivaizdi aritmetinio skaičiavimo klaida).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimamas, civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu ieškovei dėl nusidėvėjimo sumažinus prašomos priteisti žalos sumą, t. y. palaikant reikalavimą dalyje dėl likusios sumos, t. y. 1 148,12 Eur (1 153,92 Eur – 5,80 Eur) ir atsakovei neginčijant ieškovės paskaičiavimo dėl žalos dydžio sumažinimo dėl turto nusidėvėjimo, atsakovės argumentai, jog apskaičiuojant žalos dydį nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą, atmetami. Taip pat atmetami atsakovės argumentai dėl papildomų ir nebūtinų išlaidų (papildomų medžiagų vertė 3 %; statybvietės išlaidos 9 %; netiesioginės išlaidos, t. y. PVM 21 %), nes ieškovės pateiktoje žalos skaičiuoklėje tokių išlaidų nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, tinkamai neprižiūrėjo jos administruojamo namo kanalizacijos vamzdžio iki 2020 m. sausio 29 d., kas lėmė jo užsikimšimą. Dėl jo užsikimšimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko vandens išsiliejimas iš vonios ir tualeto vandeniui pakilus, ko pasėkoje šis butas buvo apgadintas. Dėl butui (duomenys neskelbtini), padarytos žalos draudėjas patyrė 1 148,12 Eur nuostolius, kuriuos atlygino ieškovė. Įrodymų, kad šiuos nuostolius ieškovei atlygino atsakovė, byloje nėra. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 148,04 Eur žalai atlyginti yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.263, 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 148,12 Eur sumą nuo 2020 m. gruodžio 15 d. (patikslinto ieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos šioje byloje sumokėtą 26 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, teismas
nusprendžia:
ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų – 5,80 Eur dydžio žalos sumos priteisimo, priimti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas NPC“, juridinio asmens kodas 125596783, 1 148,12 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų 12 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 148,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur (dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.