Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Kairienės ir Eglės Mauricės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, bei Lietuvos kalėjimų tarnybai, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas T. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2025 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. SN-18-926 (toliau – ir Sprendimas Nr. SN-18-926) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 2S-3029 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2S-3029), tai pat priteisti iš valstybės 2 800,00 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-6) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš jo gyvenamosios patalpos pareigūnai pagrobė jam priklausantį televizorių su priedais, todėl, nuo 2025 m. sausio 29 d. buvo laikomas be išorinio pasaulio žinių. Jam priklausantys daiktai buvo paimti nepagrįstai. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas buvo atstumtas nuo pasaulio, žeminamas, patyrė fizinį skausmą, depresiją, dvasinius sukrėtimus, baimę uždaroms patalpoms ir žmonėms, pablogėjo sveikata.

Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 35-39) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad televizorius iš pareiškėjo buvo paimtas, nes jis atlieka bausmę drausmės grupės sąlygomis, o pagal galiojantį teisinį reglamentavimą šios grupės nuteistiesiems tai yra draudžiama. Sprendimu Nr. SN-18-926 pagrįstai pareiškėjui nurodyta, kad jis teikia skundą dėl tų pačių aplinkybių, kurios jau buvo išnagrinėtos ir jam pateiktas atsakymas. Lietuvos kalėjimų tarnybą išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Sprendimo Nr. SN-18-926 pagrįstumo pagrįstai pripažino, jog šis sprendimas yra pagrįstas. Sprendimas Nr. SN-18-926 priimtas laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, atsakyme aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, o pakartotiniame kreipimesi nepateikta naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti priimtą Sprendimą Nr. SN-18-926, tai yra skundą pakartotinai nagrinėti atsisakyta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2025 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SN-18-926 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 2S-3029 teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2025 m. vasario 12 d. raštu Nr. SN-18-435 (b. l. 8) pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis buvo perkeltas į drausmės grupę, kuriai neleidžiama gyvenamojoje patalpoje turėti asmeninį televizorių, todėl iš jo buvo paimtas televizorius „Philips“. Pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta šio rašto apskundimo tvarka, bet pareiškėjas ja nepasinaudojo. Pareiškėjas 2025 m. kovo 24 d. skundu (b. l. 12) kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administraciją prašydamas grąžinti paimtą televizorių, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 2-1001 „Dėl leidimo laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis atliekantiems nuteistiesiems naudotis asmeniniais televizoriais, radijo imtuvais, virduliais bei leidimo nusipirkti arbatą ir kavą.“ (b. l. 7, toliau – ir APN įsakymas), nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę KTP drausmės grupės sąlygomis, leidžiama naudotis asmeninių televizoriumi. Sprendimu Nr. SN-18-926 (b. l. 9-10) pareiškėjo skundas buvo atmestas, nurodant, kad skundas dėl tų pačių aplinkybių jau buvo išnagrinėtas ir atsakymas pateiktas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2025 m. vasario 12 d. raštu Nr. SN-18-435. Nesutikdamas su Sprendimu Nr. SN-18-926, pareiškėjas pateikė skundą (b. l. 13) kuriame nurodė, jog galimybė turėti televizorių kamerų tipo patalpoje užtikrinama APN įsakymu. Lietuvos kalėjimų tarnyba Sprendimu Nr. 2S-3029 (b. l. 14-15) pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su Lietuvos kalėjimų tarnybos Sprendimu Nr. 2S-3029 pareiškėjas jį apskundė teismui.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (redakcija galiojo iki 2025 m. gruodžio 29 d., toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 44 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems ir nuteistiesiems, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 3 dalimi, perkeltiems iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų drausmės grupės arba grąžintiems į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą) leidžiama įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti Taisyklių 42.2, 42.3, 42.4.3, 42.4.11, 42.5.1, 42.5.3, 42.5.6, 42.5.7, 42.5.10, 42.5.13 ir 42.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat šviežių vaisių ir daržovių, vokų, pašto ženklų, religinės simbolikos, kalendorių, laiškų, rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų, rankinį laikrodį, kitų daiktų, kurie skirti Taisyklių 42.4.11, 42.5.8 ir 42.5.16 papunkčiuose nurodytiems daiktams eksploatuoti.

Tai yra, galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems galimybės įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti televizorių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis, todėl neturėjo teisės savo gyvenamojoje patalpoje turėti televizoriaus. Aplinkybė, kad APN įsakymas numatė priešingai, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl Sprendimo Nr. SN-18-926 ir Sprendimo Nr. 2S-3029 pagrįstumo.

Pažymėtina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2025 m. vasario 12 d. raštu Nr. SN-18-435 (b. l. 8) pareiškėjui buvo išaiškinta susiklosčiusi situacija ir tinkamai nurodyta šio rašto apskundimo tvarka, bet pareiškėjas ja nepasinaudojo. Tai yra, Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2025 m. vasario 12 d. raštas Nr. SN-18-435 liko galioti ir yra privalomas pareiškėjui. Todėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracija, gavusi analogiško turinio pareiškėjo skundą (be naujai paaiškėjusių aplinkybių), neturėjo teisėto pagrindo iš naujo vertinti pareiškėjo kvestionuojamą situaciją ir galimai pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2025 m. vasario 12 d. raštą Nr. SN-18-435. Remianti tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas Sprendimu Nr. SN-18-926, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo skundą, teisinio reglamentavimo nepažeidė. Dėl analogiškų motyvų atmestinas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo Nr. 2S-3029.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl nepagrįstų Sprendimo Nr. SN-18-926 ir Sprendimo Nr. 2S-3029 yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant Sprendimo Nr. SN-18-926 ir Sprendimo Nr. 2S-3029 priėmimu sukelto neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų Sprendimo Nr. SN-18-926 ir Sprendimo Nr. 2S-3029 poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo atžvilgiu priimtų nepagrįstų Sprendimo Nr. SN-18-926 ir Sprendimo Nr. 2S-3029, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas ar Lietuvos kalėjimų tarnyba atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo ar Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, bei Lietuvos kalėjimų tarnybai, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.