Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2010-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-62-649/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-06-30
Bylos Nr.
1-62-649/2010
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00129-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-62-649/10Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1Proceso Nr. 1-71-1-00129-2010-5
(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010-06-30Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Ramunei Semėnienei, dalyvaujant prokurorei Odetai Gruodienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2005-12-09 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, teistumas neišnykęs, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. L. padarė šį nusikaltimą – ji 2010-05-08 apie 14.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kupiškio rajone Uoginių kaime, viešoje vietoje – K. E. V. gyvenamosios sodybos teritorijoje - žiauriai elgėsi su K. V. priklausančiu gyvūnu, tai yra šunimi - smaugė šunį laidu bei sudavė jam ne mažiau 3 smūgius kirviu į galvos sritį, dėl to šis gyvūnas žuvo, bei šiuo įžūliu elgesiu, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tyčia pažeidė viešąją tvarką.

A. L. kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 2010-05-08 pas K. V. motiną ravėjo daržą ir užsidirbo butelį degtinės, kurį po darbo ji, K. V. ir jo motina pradėjo gerti. Buvo išgėrę po 2 taureles, kai jai K. V. motina pasiguodė, kad šuo pjauna vištas, todėl jį reikia nugalabyti. Ji sutiko šunį nudobti, jį nusivedė už sodybos tvarto ir pridusino virve, dusino gal 15 minučių. Po dusinimo šuo nebejudėjo, bet dar buvo gyvas. Po to paprašė K. V., kad atneštų kirvį. K. V. atnešus kirvį, juo vieną kartą smogė per galvą ir šuo nudvėsė. Vėliau K. V. iškasė duobę ir pakasė šunį.

Šuns egzekuciją matė B.P., jos dukra ir D.P.

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Apklausiama pareigūnų ( b. l. 30, 33) nurodė, kad šunį smaugė laidu, ne virve.

A. L. gailisi padariusi nusikalstamą veiką, šunį užmušė tik todėl, kad K. V. jos prašė tai padaryti.

Liudytojas K. V. paaiškino, kad su A. L. yra kaimynai. Tą dieną buvo namuose su motina, kai atėjo A. L.. Kalbėjo susėdę, kad šuo pjauna vištas ir jis nežino, ką daryti. A. L. pasisiūlė padėti ir pasakė, kad atneštų virvę, o jis atnešė kabelį. Po kiek laiko nuėjo pažiūrėti, kas vyksta už tvarto. Rado A. L. apsižergusią šunį, šuo dar buvo gyvas, ir A. L. paprašė kirvio. Jis atnešė kirvį ir nuėjo kasti duobės. Nematė, kiek kartų A. L. smogė šuniui kirviu. Po to negyvą šunį užkasė.

Egzekucijos metu A. L. buvo truputį įkaušusi. Paprašė A. L. užmušti šunį, nes nutrūkęs išgaudydavo kaime vištas, be to, staugdavo dieną naktį.

Liudytoja B. P. paaiškino, kad su D. P. ėjo pas jos dukterį. Matė, kaip A. L. už tvarto mosikuoja kirviu su keiksmais, kad daugiau nesikandžios. Girdėjo, kaip A. L. keikėsi, kirviu mojavo gal 10 kartų. Suprato, kad A. L. mušė šunį, nors pačio šuns ir nematė. Mano, kad A. L. buvo išgėrusi, ir yra pasipiktinusi jos elgesiu. Toks elgesys visuomenei nepriimtinas – kas būtų, jei kiekvienas tokiu būdu atsikratytų savo šuns.

Liudytoja D. P. paaiškino, kad 2010-05-08 buvo pas kaimynę B. P., ir abi eidamos pas dukterį pamatė A. L. kažką kapojant ir rėkiant – „dar tu losi, dar kandžiosi“. Nors šuns nematė, jai net bloga pasidarė. A. L. smūgiavo gal 10 kartų. Suprato, kad A. L. muša šunį.

A. L. kaltė, be jos pačios ir liudytojų parodymų, įrodyta šiais įrodymais.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. L. parodė, kaip užmušė šunį ( l. 35-37).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas signalas dėl K. V. priklausančio šuns žūties (b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kupiškio r. Uoginių kaime esanti K. V. gyvenamos sodybos teritorija. Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas šuns lavonas. Apžiūros metu rastas ir paimtas kirvis (b. l. 4-9).

Iš 2010-05-17 gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akto (b. l. 10) matyti, kad apžiūrint gaišeną nustatyta, jog kaukolėje yra trys kirstinės žaizdos.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kirvis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 11, 12).

Iš laikraščio iškarpų apie įvykdytą šuns egzekuciją (b. l. 25-26) matyti, kad žiaurumo protrūkis sukėlė didelį rezonansą ir visuomenės pasipiktinimą.

Posėdžio metu apžiūrėtas daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- kirvis, ir A. L. patvirtino, kad tai jai K. V. paduotas kirvis, kuriuo ji užmušė šunį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

A. L. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą- nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., nes viešoje vietoje – gyvenamosios sodybos, kuri apsupta kitų namų, teritorijoje - įžūliais vandališkais veiksmais, agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu -užmušdama K. V. priklausantį šunį- demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo nuomone, A. L. veika padaryta viešoje vietoje, nors ir gyvenamojo namo namų valdos teritorijoje. K. E. V. sodyba yra Uoginių gyvenvietėje ir apsupta kitų namų, A. L. itin įžūlūs ir žiaurūs veiksmai šuns atžvilgiu buvo atliekami kaimynėms B. P. ir D. P. matant ir joms sukėlė pačius nemaloniausius jausmus. Nors teismo posėdyje nebuvo paklausta nepilnametė liudytoja N. P., atkreiptinas dėmesys, kad A. L. šunį užmušė nepilnametės akivaizdoje. Toks įžūlus ir vandališkas A. L. elgesys sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą, diskusija apie pasikartojančius žiaurumus augintinių atžvilgiu buvo pradėta ir Kupiškio rajono spaudoje.

A. L. iš esmės pripažino itin žiauriai nužudžiusi šunį, tik nurodė, kad užmušė šunį vienu kirvio smūgiu, o prieš tai smaugė ne laidu, o virve. Teismas A. L. parodymus vertina kritiškai laiko, kad A. L. šunį smaugė laidu, nes K. V. pavirtino, kad A. L. prieš šuns egzekuciją padavė kabelį. Liudytojos B. P. ir D. P. matė, kad A. L. kirviu mojavo gal 10 kartų, o gaišenos tyrimo akte nurodyta, kad šuns kaukolėje yra trys kirstinės žaizdos. Teismo nuomone, vieną kartą smūgiuojant nėra galimybės padaryti tris kirstines žaizdas, todėl aplinkybę, kad A. L. šuniui sudavė ne mažiau trijų smūgių, teismas laiko įrodyta.

Dėl bausmės

Nenustatyta A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nors iš A. L. ir liudytojo K. V. parodymų matyti, kad kaltininkė buvo truputį išgėrusi, teismas šios aplinkybės nelaiko atsakomybę sunkinančia, nes ši aplinkybė neturėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Prokurorė prašė skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, nes A. L. turi neišnykusį teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką.

Skiriant bausmę kaltinamajai A. L., teismas vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į bausmės skyrimo taisykles, numatytas LR BK 61 str.

A. L. yra teisiama antrą kartą, turi neišnykusį teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką (b. l. 43-45), administracine tvarka bausta ( b. l. 41), tačiau galiojančių nuobaudų neturi, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojama gana neigiamai ( b. l. 46), priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitose neįrašyta ( b. l. 47).

A. L. yra recidyvistė, nes turėdama neišnykusį teistumą už tyčinę veiką padarė naują nesunkų tyčinį nusikaltimą. LR BK 56 str. nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau, teismo nuomone, prokurorės prašoma skirti reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nors A. L. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, ji įžūliai ir žiauriai su šunimi pasielgė paskatinta šuns šeimininkų. K. V. patvirtino, kad paprašė A. L. padėti atsikratyti šunimi, to paties prašė ir K. V. motina K. E. V.. A. L. nesuvokė, kad jos įžūlus elgesys sutrikdys visuomenės rimtį ir pažeis viešąją tvarką, manė, kad atliks darbą, kurį buvo paprašyta atlikti. Juk daiktus, kuriais buvo kankintas ir užmuštas šuo – laidą bei kirvį – A. L. padavė būtent šuns šeimininkas K. V.

LR BK 41 str. nurodo, kad bausmės paskirtis, be asmens nubaudimo, apribojimo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, prevencinio poveikio, yra ir teisingumo principo įgyvendinimas. Nors A. L. asmenybė charakterizuojama neigiamai, jos nusikalstama veika nebuvo itin pavojinga ir nesukėlė sunkių pasekmių. Teismo nuomone, A. L. kaltę ir jos elgesio pavojingumą švelnina tai, kad ji buvo paprašyta užmušti šunį, ir prašymą įvykdė.

Įvertinant A. L. elgesį šuns savininkų prašymo įvykdymo kontekste, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byloje nėra duomenų, kad A. L. asmenybė būtų charakterizuojama itin neigiamai. A. L. augina nepilnametį vaiką, yra nedirbanti, kartais piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Tačiau toks asmenybės portretas yra neretas ypač Lietuvos kaimiškose vietovėse. Skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, teismo nuomone, A. L. būtų nubausta per griežtai.

Skiriant A. L. laisvės atėmimo bausmę ir atidedant jos vykdymą, manytina, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-308 straipsniais, LR BK 284 str. 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 284 str. 1 dalyje, ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti LR BK 75 str. 1 ir 2 dalis, bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Remiantis LR BK 67 str. ir 70 str., A. L. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę- paskirti 35 valandas nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus įpareigoti atlikti iki 2010-12-01.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- kirvį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. V..

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas