Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Kadangi pareiškėjas ginčija paties administracinio nusižengimo padarymo faktą, todėl 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, skundžiamas žemiau nurodytais pagrindais: nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas nesant ANK 349 straipsnio 1 dalyje sudėties. ANK 349 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus. Pagrįstai mano, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Ž. V., būdamas (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininku, nevykdė ar netinkamai vykdė jam pavestas bendrijos pirmininko pareigas. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, Ž. V. (duomenys neskelbtini) bendrijos primininku buvo išrinktas 2019 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime. Šie duomenys VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre registruoti nuo 2020 m. balandžio 25 d. Iki tol bendrijos primininku buvo V. R., kuris nėra namo patalpų savininkas ir pagal bendrijos įstatus negalėjo būti juo išrinktas. Ž. V. tapus bendrijos pirmininku, buvęs bendrijos pirmininkas V. R. bendrijos dokumentų pagal apyrašą neperdavė ir nereagavo į rašytinius prašymus šiuos dokumentus perduoti. Dalis bendrijos dokumentų buvo rasta bendrose namo patalpose – salėje. Kadangi naujai išrinktam bendrijos pirmininkui Ž. V. nebuvo perduoti bendrijos veiklos ir buhalteriniai dokumentai, Ž. V., kaip pirmininko, veikla buvo apsunkinta, kadangi būtinus duomenis reikėjo atstatyti arba surinkti naujai. Kaip jau nurodyta, buvęs bendrijos primininkas V. R. visiškai ignoravo išrinkto pirmininku Ž. V. prašymus perduoti dokumentus ir ne tik, kad jų neperdavė, tačiau ir visokeriopai trukdė šiuos duomenis atstatyti. Buvusi bendrijos buhalterė Z. N. dėl jos šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, dar iki jos atleidimo, bendrijos buhalterinius ir kitus (jos žinioje buvo bendrijos surinkimų protokolai) dokumentus perdavė bendrijos revizijos narėms, kurios šiuos dokumentus neteisėtai savo žinioje laiko iki šiol, dėl ko Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl šių dokumentų išreikalavimo. Kiek ir kokių duomenų atstatyti reikia, Ž. V. nėra žinoma, nes tai paaiškės tik po to, kai šie dokumentai bus išreikalauti iš juos neteisėtai laikančių revizijos narių. Kaip matyti iš V. R. paaiškinimo, jis nurodė, kad dokumentų, dėl kurių nesudarymo Ž. V. yra nubaustas, bendrijoje nėra, nors jie turėjo būti. Jeigu ši aplinkybė būtų buvusi žinoma Ž. V. anksčiau, jis būtų ėmęsis priemonių, kad šie dokumentai būtų parengti ir įstatymo nustatyta tvarka priimti, tačiau, kaip jau nurodyta, V. R. į prašymus perduoti bendrijos dokumentus, jų ne tik, kad neperdavė, tačiau nei žodžiu, nei raštu, neinformavo, kad tokių dokumentų iš viso nėra. Atsižvelgiant į tai, kad V. R. buvo vienas iš asmenų, pasirašiusių skundą savivaldybei dėl Ž. V., kaip pirmininko, netinkamo veikimo, negalima atmesti prielaidos, kad šie dokumentai yra, tačiau tyčia nėra perduodami. Pažymėtina, kad tai, kad buvęs bendrijos pirmininkas V. R. neperdavė bendrijos pirmininkui Ž. V. nei dokumentų, nei elektroninio pašto prisijungimo, matyti ir iš Ž. V. ir valdybos nariams adresuotų elektroninių laiškų, datuotų 2020 m. spalio 18 d. ir 2020 m. spalio 22 d. Kaip matyti, bendrijos poreikiams sukurtas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), kurio prisijungimo duomenis V. R. teigė perdavęs Ž. V., 2020 metų spalio mėnesį buvo naudojamas tiek D. G., tiek V. B., t. y. tų asmenų, kurie veikia priešingais Ž. V. interesais. Ž. V. ėmėsi visų priemonių, kad bendrijos veikla būtų užtikrinta, kad bendrijos dokumentai, tame tarpe ir buhalteriniai, būtų jam, kaip atsakingam asmeniui, perduoti, o tai, kad iki šiol byla dėl šių dokumentų išreikalavimo iš neteisėto valdymo nėra išnagrinėta, nėra Ž. V. kaltė. Pažymėtina, kad V. R. melagingai nurodė, kad jis neva tai Ž. V. ir bendrijos nariams perdavė bendrijos dokumentus ir elektroninio pašto prisijungimo duomenis, tačiau bendrijos nariai G. K., B. S., T. L., A. R. nurodė, kad jie apie jokį dokumentų perdavimą nežino ir jiems dalyvaujant dokumentai nebuvo perduoti. Tai, kad šių duomenų ir dokumentų V. R. neperdavė patvirtina ir jau aukščiau nurodyta aplinkybė dėl elektroninio pašto naudojimo. Tai yra iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad V. R. pateikė melagingus duomenis, kurie yra paneigti Ž. V. pateiktais įrodymais, tačiau institucija šių prieštaravimų netyrė, nevertino bei dėl jų nepasisakė. Dėl nutarime nurodytų aplinkybių, kad bendrijos nariams adresuoti pranešimai nėra pasirašyti, nepasirašytas narių sąrašas – gali paaiškinti tik tiek, kad atsakovui elektroniniu paštu buvo pateikti dokumentai Word‘iniame formate, kurie nebuvo pasirašyti, tačiau visi pranešimai butų savininkams, talpinami tiek skelbimų lentoje, tiek teikiami į pašto dėžutes, visuomet būna pirmininko pasirašyti ir šias aplinkybes patvirtins į bylą pakviesti liudytojai. Bendrijoje saugomas ir pasirašytas bendrijos narių sąrašas, kuris yra analogiškas pateiktam savivaldybei. Taigi, kadangi dėl dalies bendrijos narių piktavališko veikimo Ž. V. nebuvo perduoti bendrijos dokumentai, dėl to jis negalėjo tinkamai vykdyti savo pareigų. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad Ž. V. ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų susigrąžinti dokumentai ir bendrijos veikla vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad Ž. V. veiksmuose nėra ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Taip pat skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista traukiamo administracinėn atsakomybė asmens teisė į gynybą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Kaip matyti iš protokolo, Ž. V. buvo kaltinamas, kad būdamas Bendrojo naudojimo objektų valdytoju, atsakingu už bendrijos administravimą, neužtikrino skaidraus bendrijos veiklos organizavimo, sprendimų priėmimo procedūrų laikymosi bei laiku nepateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriui reikalaujamų dokumentų. Akivaizdu, kad tokios apimties kaltinimas, nenurodant jame konkrečių aplinkybių, yra akivaizdus asmens teisės į gynybą pažeidimas, bylos nagrinėjimo metu nebuvo aišku nuo ko Ž. V. turi gintis. Tai, kad toks protokole suformuluotas kaltinimas yra nepagrįstas, suprato ir Savivaldybės atstovė, priėmusi skundžiamą nutarimą, kuriame jau yra nurodyti konkretūs pažeidimai, už kuriuos Ž. V. skirta administracinė nuobauda. Tai yra nutarime yra suformuotas naujas kaltinimas, nuo kurio Ž. V. nebuvo sudaryta galimybė gintis tiek pateikiant paaiškinimus, tiek teikiant įrodymus. Akivaizdu, kad nutarimas, kuriame suformuotas iš esmės naujas kaltinimas, nuo kurio Ž. V. nebuvo sudaryta galimybė gintis, yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Be to savivaldybės pareigūnas bylą nagrinėjo formaliai, ką patvirtina tai, kad Ž. V. nebuvo sudaryta galimybė įrodyti aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę.

Skunde taip pat nurodoma, kad pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje tiek Ž. V., tiek jo atstovė pateikė prašymą į bylos nagrinėjimą iškviesti liudytojus V. R. ir Z. N., kadangi būtent dėl šių asmenų neteisėto veikimo Ž. V., kaip bendrijos pirmininkas, negali tinkamai vykdyti savo pareigų – V. R. po Ž. V. išrinkimo bendrijos pirmininku jam neperdavė bendrijos veiklos dokumentų, o Z. N., dirbusi bendrijoje buhaltere, bendrijos dokumentus perdavė ne bendrijos pirmininkui, o bendrijos revizijos narėms, kurios iki šiol neteisėtai šiuos dokumentus laiko savo žinioje. Kaip matyti, institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, vietoje to, kad šiuos liudytojus iškviestų į bylos nagrinėjimą, pareikalavo, kad V. R. ir Z. N. pateiktų rašytinius paaiškinimus, dėl ko iš Ž. V. ne tik buvo atimta teisė jiems užduoti klausimus, tačiau buvo atimta teisė tikėtis objektyvaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo, kadangi institucija, nesiėmusi veiksmų pašalinti prieštaravimų tarp Ž. V. ir liudytojų nurodytų aplinkybių, dar iki bylos išnagrinėjimo, kai Ž. V. atstovė pakartotinai pateikė prašymą iškviesti šiuos liudytojus tikslu išsiaiškinti dėl esamų prieštaravimų šalių nurodytose aplinkybėse, padarė išvadą, kad liudytojų V. R. ir Z. N. paaiškinimai yra išsamūs ir juos į posėdį iškviesti atsisakė, nors Ž. V. atstovei pakartotinai pateikus tokį prašymą, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Nori pažymėti, kad pareiškus pakartotinį prašymą apklausti nurodytus liudytojus, bylą nagrinėjusios institucijos atstovė pasiūlė šio prašymo atsisakyti, nurodydama, kad šiuos liudytojus galės prašyti apklausti teisme. Ir tik priminus ANK nuostatas dėl pareigos išsamiai išnagrinėti bylą neteisminėje institucijoje, institucijos atstovė dėl pareikšto prašymo sutiko atidėti posėdį, tačiau vėliau likus kelioms dienoms iki paskirto posėdžio, informavo, kad prašymas dėl liudytojų iškvietimo netenkinamas. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad atsakovas bylą išnagrinėjo atsainiai, nekompetentingai, tuo pažeisdamas pareiškėjo teisę į gynybą bei nešališką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, jog buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą, kadangi gavę 2021 m. rugpjūčio 31 d. skundą, iš dalies pasinaikino savo nutarimą priimdami naują nutarimą ir vadovavosi ANK 608 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad kai už padarytą administracinį nusižengimą yra taikomas įspėjimas, baigus administracinio nusižengimo tyrimą, asmeniui skiriamas įspėjimas ir tokiu atveju protokolas nesurašomas. Dėl visų kitų pažeidimų mano, kad jie buvo padaryti, nes nėra aišku, kodėl nebuvo padarytas bendro naudojimo patalpų aprašas. Taip pat buvo padaryti ir kiti pažeidimai – kaip ilgalaikio plano neparengimas, neįregistravimas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje bendro naudojimo valdymo faktas. Mano, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad galėtų inkriminuoti Ž. V. padarytus nusižengimus, kadangi Ž. V. išrinktas bendrijos pirmininku nuo 2019 m. balandžio 9 d., o patikrinimas buvo atliktas 2020 m. rugpjūčio 26 d. Mano, kad Ž. V. visus veiksmus, kurie nurodyti skundžiamame nutarime, skaitydamas įstatymus, galėjo ir daryti.

Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Kauno miesto savivaldybės būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriuje vyriausiąja specialiste. Pirmą pranešimą Ž. V. siuntė, kad bus atliktas neplaninis patikrinimas, pagal skundo turinį. Atlikus patikrinimą, buvo surašytas neatitikimų aktas. Yra Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kuriuo vadovaujantis, atsižvelgdami, ką bendrijos pirmininkas jiems pateikia, surašo aktą. Akto 3.2 punkte surašė, ką jiems bendrijos pirmininkas pateikė ir po to pasvirusiu šriftu nurodė, kokį įstatymo punktą pažeidė, t. y. 14 straipsnio 6 dalies 7 punktą, kuriame nurodyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą. Akte parašyta, kad buvo pateikti trys sąrašai. Šis sąrašas turėjo būtis sudarytas užsisakius iš Registrų centro patalpų savininkų sąrašą, bendrijos narių sąrašą, turėjo būti sudėti patalpų savininkų ir bendrijos narių parašai ir pirmininko patikrintas, ar nepasikeitę butų savininkai. Ant pirmo sąrašo nėra sąrašo sudarymo datos, pirmininko parašo, neaiškiai nurodyta eilės bendrijos narių numeriai. Antru Akto punktu nurodyta, kad nepateikta bendro naudojimo objekto aprašo ir tokiu būdu buvo pažeistas Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir 14 straipsnio 6 dalies 8 punktas – pagal nutarimą tai būtų 2 ir 3 punktas. Liudytoja parodė, kad pirmininko pareiga pagal įstatymą sudaryti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Tikrinimo atveju pareiškėjas minimo aprašo nepateikė. Pareiškėjo atstovė aiškina, kad Ž. V. jis nebuvo perduotas, bet įstatymas numato, kad jeigu to aprašo nėra, tai pirmininko pareiga tą aprašą sudaryti, nes aprašas yra pagrindinis dokumentas, į kurį įtraukti visi bendrojo naudojimo objektai: bendras stogas, laiptinės, rūsiai, langai, vandentiekio sistema, nuotekų sistema, šildymo sistema. Tai tas aprašas būtinas ir privalomas dalykas, ką ir numato Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Kai pirmininkas parengia aprašą, jis turi supažindinti visus bendrijos narius susirinkimo metu. Tuomet bendrijos nariai gali pateikti kaip atskirus pasiūlymus. Sudarant aprašą pirmininkas, visų pirma, turi turėti namų valdos bylą. Jei tos bylos neturi, tai jos yra Registrų centre. Kada yra išrenkamas naujas pirmininkas ir buvęs pirmininkas neperduoda to aprašo ir naujas pirmininkas neturi tos bylos, tuomet pirmininkas kreipiasi į Registrų centrą, kuris padaro nuorašą ir pirmininkas pagal nuorašą, kuriame surašytos visos patalpos, kas yra name (pavyzdžiui, vandentiekis, nuotekos), sudaro aprašą, ką ir numato Aplinkos ministro įsakymas. Yra speciali forma, pagal kurią reikia sudaryti aprašą, ir tada tas aprašas teikiamas susipažinimui bendrijos nariams. Tam, kad sudaryti šį aprašą, užtenka Registrų centro bylos ir pirmininko kompetencijos apie bendrojo naudojimo patalpas. Jeigu pirmininkas nesupranta, kad stogas ir lietvamzdžiai yra bendrojo naudojimo konstrukcijos, tai jisai tos formos neužpildys. Tokiu atveju, jis gali pasisamdyti techninį prižiūrėtoją, katras atlieka statinio priežiūrą, ir prašyti, kad jam supildytų. Yra valdyba, gali bendrai su valdyba pildyti ir teikti susirinkimui.

Dėl pranešimų gyventojams liudytoja parodė, kad pranešimuose turi būti aiškiai nurodyta pranešimo pakabinimo data, kas tai organizuoja, to organizatoriaus vardas, pavardė, telefonas ir darbotvarkė ir kur organizuojamas susirinkimas. Data reikalinga todėl, kad pagal Įstatymą yra nurodyta, kad pranešimas skelbimų lentoje turi būti pakabinamas ne mažiau kaip prieš 14 dienų. Akte parašyta, kad skelbimo pranešime nėra nurodyta skelbimo pakabinimo data, dėl to negalima nustatyti, ar tas pranešimas buvo pakabintas ir tinkamai bendrijos nariai informuoti dėl vyksiančio susirinkimo.

Dėl nutarimo trečio punkto liudytoja parodė, kad čia rengiamas ilgalaikis planas metams, trims, penkiems metams. Tame ilgalaikiame plane turi būti numatyti darbai, planuojami atlikti bendrijoje. Taip pat kartu su tuo ilgalaikiu planu yra pirmininko prievolė teikti susirinkimui patvirtinti kaupiamą mokestį, kurį patvirtina susirinkime su ilgalaikiu planu susipažinę savininkai. Kada yra patvirtinamas kaupiamas mokestis kartu su ilgalaikiu planu, tai bendrijos nariai moka tą mokestį, pirmininko pareiga yra atidaryti kaupiamų lėšų sąskaitą ir tuos pinigus naudoti tiktai tikslingai tiems darbams, kurie yra numatyti ilgalaikiame plane. Kadangi šioje bendrijoje nebuvo numatytas kaupiamasis mokestis, nebuvo patvirtintas ilgalaikis planas, todėl neaišku, kam tos kaupiamos lėšos buvo naudojamos ir kokiu pagrindu buvo atliekami darbai iš kaupiamų lėšų. Šį ilgalaikį planą parengti pareigą turėjo pirmininkas pagal Aplinkos ministro įsakymą.

Dėl nutarimo ketvirto punkto liudytoja parodė, kad siunčiant tiek pirminį 2020 m. gegužės 28 d., tiek pakartotinį 2020 m. liepos 2 d. pranešimą, buvo nurodyta, kad prašoma pateikti išvardintų taisyklių 12 punkte patvirtintas kopijas. Todėl tie dokumentai negali būti išimti iš Word‘inio varianto, o turi būti patvirtintos kopijos.

Dėl nutarimo penkto punkto liudytoja parodė, kad kai yra išrenkamas naujas bendrijos pirmininkas, tas faktas, kad perrinktas pirmininkas, visada turi būti įregistruojamas Juridinių asmenų registre ir Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju nebuvo įregistruotas tas naujo pirmininko išrinkimo faktas Nekilnojamojo turto registre.

Institucija tikrina, kaip pirmininkai vykdo savo pareigas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Šis patikrinimas buvo organizuotas gavus skundą. Institucija teikia ir žodinius paaiškinimus, konsultacijas kaip parengti prašomus dokumentus. Institucija yra nurodžiusi savo kontaktinius telefonus svetainėse (duomenys neskelbtini) puslapyje, taip pat, kada yra siunčiamas pranešimas apie atliekamą patikrinimą, taip pat yra nurodytas elektroninis paštas, telefonas ir daugybė pirmininkų skambina, aiškinasi ir Institucijos atstovai ištisai suteikia geranorišką konsultaciją, paaiškina.

Pirmininkui buvo išsiųstas 2020 m. gegužės 28 d. pirminis pranešimas, kad priimtas sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą ir buvo nurodyta, kokius konkrečiai dokumentus jis turi pateikti. Šis pranešimas buvo išsiųstas pirmininkui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Šiame pranešime buvo nurodyta, kad prašoma per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos skyriui pateikti taisyklių 12 punkte išvardintas kopijas už 2019–2020 m. ir pridėti taisyklių lapai, kur įrašyti visi punktai, ką turi pateikti. Kadangi pirmininkas nesiteikė jiems pateikti prašomų dokumentų, buvo dar išsiųstas pakartotinis pranešimas 2020 m. liepos 2 d., kad iki liepos 13 d. pirmininkas pateiktų prašomus dokumentus. Šiuose siunčiamuose pranešimuose yra nurodyta, kas numatyta, jeigu pirmininkas nevykdo Institucijos įpareigojimų. Pirmininkas turi pareigą, jei neturi aprašo, jį padaryti. Jis turėjo du mėnesius visus šiuos dokumentus parengti.

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jis jau tris metus gyvena (duomenys neskelbtini), ir jis yra išrinktas į namo bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybą, o Ž. V. – pirmininku. Kiti valdybos nariai yra G. K. ir dar keturi asmenys. Pirmininkas buvo išrinktas galimai 2019 m. pavasarį. Buvęs pirmininkas buvo V. R.. Buvo sušauktas visuotinas bendrijos narių susirinkimas ir pačioje pradžioje V. R. ant stalo padėjo pareiškimą ir pasakė, kad jis išeina. Išeidamas pirmininkas nepateikė jokios ataskaitos, neperdavė dokumentų, numetė pareiškimą ir išėjo. Liudytojo sutiktas V. R. su liudytoju nekalba, nusisuka.

Liudytojas V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini), daugiabučio namų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas nuo 2001 m. iki 2018 m. Jis pirmininkavimą baigė pagal jo prašymą visuotinio narių susirinkimo sprendimu galimai 2018 m. rugsėjo mėn. Jis iš karto po susirinkimo išrinktam naujam bendrijos pirmininkui Ž. V. kartu su naujai išrinktais valdybos nariais: K., L., A. R., S., nuvedęs juos į archyvą – antroje laiptinėje prie katilinės rūsio, perdavė bendrijos dokumentus. Šiam susirinkimui pirmininkavo K., protokolo liudytojas nerašė, todėl dėl minėto protokolo reikėtų kreiptis į K.. Ž. V. pareiškimą parašė tapti pirmininku 2018 m., o pirmininku tapo 2019 m. balandžio mėnesį. Jis dokumentus Ž. V. buvo jau perdavęs, todėl į Ž. V. rašytinius prašymus dar kartą perduoti dokumentus neturėjo ką atsakyti. Jis, būdamas pirmininku, galimai nebuvo sudaręs namo bendro naudojimo objekto aprašo, Registrų centre nebuvo įregistravęs bendro naudojimo patalpų valdymo fakto dėl aplaidumo. Jis būdamas pirmininku, naudojosi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tą paštą jis sukūrė, bet jo niekam neperdavė.

Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis apie du metai yra daugiabučio namo bendrijoje (duomenys neskelbtini) valdybos narys. Kiti valdybos nariai yra R., L., o V. yra pirmininkas. Senas pirmininkas R. paliko pareiškimą susirinkimo metu ir atsistatydino. Liudytojas galimai po dviejų mėnesių buvo išrinktas suorganizuoti kitus pirmininko rinkimus. Po kelių kartų pavyko suorganizuoti naujus pirmininko rinkimus ir buvo išrinktas naujas pirmininkas Ž. V.. Jokie bendrijos dokumentai nebuvo perduoti. Jis iš naujo pirmininko girdėjo, kad Ž. V. dokumentų neturi, niekas jam jų neperdavė, neperduoti ir buhalteriniai dokumentai. Jis žino, kad seni archyviniai dokumentai yra rūsyje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. SAVAD-19-ANR_N-4122-2021 nubaudė Ž. V. už tai, kad Ž. V. 2020 m. rugpjūčio 26 d. 8.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. 17.00 val., būdamas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku, savo pareigas atliko netinkamai ir padarė šiuos Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijos įstatymo pažeidimus, nustatytus daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), veiklos neplaninio patikrinimo metu, kurį atliko Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrius (2020 m. rugpjūčio 26 d. aktas Nr. 53-39-17):

1. Namo butų ir kitų patalpų savininkų ir bendrijos narių apskaitos tvarkymas neatitinka Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. namo butų ir kitų patalpų savininkų sąrašas (Akte nurodytas Sąrašas 1) nėra atnaujintas pagal teisės aktų reikalavimus: nėra nurodyta sąrašo sudarymo data, nėra bendrijos pirmininko parašo, neaiškiai nurodyta, ar tai yra eilės numeriai ar bendrijos namų numeriai;

2. Pirmininkas, būdamas atsakingas už Namo bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą, tvarkymą bei pateikimą tvirtinti visuotiniam susirinkimui, nerengia Aprašo ir taip nevykdo Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 14 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų;

3. Pirmininkas, būdamas atsakingas už Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, ilgalaikio namo atnaujinimo plano parengimą ir pateikimą tvirtinti visuotiniam susirinkimui, nevykdo Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 10 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. nerengia Ilgalaikio plano ir neteikia jo tvirtinti visuotiniam butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui;

4. Pirmininkas rengdamas namo gyventojams pranešimus (2020 m. birželio 18 d. ir 2020 m. gegužės 26 d.), nevykdė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. pranešimuose nėra bendrijos pirmininko parašų, nenurodytos bendrijos pirmininko telefono numeris ir elektroninio pašto adresas;

5. Pirmininkas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje neįregistravo Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo fakto, t. y. Bendrijos valdymo fakto įregistravimas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre neatitinka Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ir tokiais veiksmais Ž. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punktą, 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 14 straipsnio 6 dalies 8 punktą, 14 straipsnio 6 dalies 10 punktą, 11 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 5 dalį bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 1 dalyje.

Minėtu Institucijos nutarimu Ž. V. paskirta nuobauda – įspėjimas.

Antru skundžiamo nutarimo punktu nurodyta, kad nebuvo pateikta bendro naudojimo objekto aprašo ir tokiu būdu buvo pažeistas Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir 14 straipsnio 6 dalies 8 punktas, kuriuose yra numatyta, kad Pirmininkas turi pareigą pagal įstatymą sudaryti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Ginčo, kad tikrinimo metu pareiškėjas minimo aprašo nepateikė, nėra. Yra tik ginčijama, kad Ž. V. buvusio bendrijos pirmininko jis nebuvo perduotas. Tačiau įstatymas numato, kad jeigu to aprašo nėra, tai pirmininko pareiga tą aprašą sudaryti, nes aprašas yra pagrindinis dokumentas, į kurį įtraukti visi bendrojo naudojimo objektai: bendras stogas, laiptinės, rūsiai, langai, vandentiekio sistema, nuotekų sistema, šildymo sistema. Tas aprašas būtinas ir privalomas dalykas, ką ir numato Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Rengiant tokio pobūdžio aprašą pirmininkas, visų pirma, turi turėti namų valdos bylą. Jei tos bylos neturi, tai jis turi kreiptis į Registrų centrą dėl nuorašo išdavimo, pagal jį sudaro aprašą vadovaudamasis Aplinkos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta specialia forma ir tada tas aprašas teikiamas susipažinimui bendrijos nariams, kurie gali pateikti atskirus pasiūlymus. Tam, kad sudaryti šį aprašą, užtenka Registrų centro bylos ir pirmininko kompetencijos apie bendrojo naudojimo patalpas. Jeigu pirmininkas nesupranta kaip tą aprašą sudaryti, jis gali kreiptis į tikrinančią instituciją konsultacijos arba samdytis specialistą. Šiuo ginčo atveju minėtas aprašas nebuvo sudarytas.

Skundžiamo nutarimo ketvirtame punkte nurodyta, kad buvo pažeisti Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, t. y. pranešimuose gyventojams dėl vykdomo susirinkimo nėra bendrijos pirmininko parašų, nenurodytos bendrijos pirmininko telefono numeris ir elektroninio pašto adresas. Pranešimuose gyventojams dėl vykdomo susirinkimo turi būti aiškiai nurodyta pranešimo surašymo data, kas organizuoja susirinkimą, to organizatoriaus vardas, pavardė, telefonas ir darbotvarkė ir kur organizuojamas susirinkimas, pranešimas turi būti pasirašytas. Data reikalinga todėl, kad pagal Įstatymą yra nurodyta, kad pranešimas skelbimų lentoje turi būti pakabinamas ne mažiau kaip 14 dienų prieš šaukiamą susirinkimą. Akte parašyta, kad skelbimo pranešime nėra nurodyta skelbimo pakabinimo data, dėl to negalima nustatyti, ar tas pranešimas buvo pakabintas ir tinkamai bendrijos nariai informuoti dėl vyksiančio susirinkimo. Siunčiant tiek pirminį 2020 m. gegužės 28 d., tiek pakartotinį 2020 m. liepos 2 d. pranešimą bendrijos pirmininkui, buvo nurodyta, kad prašoma pateikti išvardintų taisyklių 12 punkte patvirtintas kopijas. Todėl tie dokumentai negalėjo būti pateikti išimti iš word‘inio varianto, o turėjo būti pateiktos patvirtintos kopijos, kas nebuvo padaryta.

Skundžiamo nutarimo penktu punktu nustatyta, kad bendrijos pirmininkas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje neįregistravo Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo fakto, t. y. Bendrijos valdymo fakto įregistravimas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre neatitinka Bendrijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, remiantis kuriais faktas, kad perrinktas pirmininkas, visada turi būti įregistruojamas ir Juridinių asmenų registre, ir Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju nebuvo įregistruotas naujo pirmininko Ž. V. išrinkimo faktas Nekilnojamojo turto registre.