Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-404-483/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-14
Bylos Nr.
1A-404-483/2015
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-06096-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Linas Žukauskas, Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis
S. S., D. G., J. K., S. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-404-483/2015Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06096-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1; (S) 2.1.7.4; 2.3.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei R. M.,nuteistajam S. S.,gynėjai advokatei R. P.,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 200 MGL – 26000 Lt dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. G., J. K., S. S., S. Ž., tačiau jų atžvilgiu priimtas nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. G., J. K., S. S. ir S. Ž. įvykdė kontrabandą. Nusikalstama veika įvykdyta tokiomis aplinkybėmis:

2012 m. gegužės mėn. 10 d., tiksliai nenustatytu laiku, S. Ž. organizavo cigarečių kontrabandą, tai yra pasiūlė D. G., J. K., S. S. ir S. S. už piniginį atlygį gabenti cigaretes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o pastariesiems sutikus, apie 23.30 val. S. Ž. automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė D. G., J. K., S. S. ir S. S. į Vilniaus raj., Medininkų sen., Šakiškių kaimą, nurodė jiems eiti prie valstybės sienos, o pats liko stebėti Vilniaus raj., Medininkų sen., Šakiškių kaimo apylinkes ir laukti kol pastarieji neteisėtai atgabens per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką nepateikiant muitinės kontrolei privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes.

D. G., J. K., S. S., S. S., vykdydami S. Ž. nurodymą bei veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. gegužės mėn. 10 d. apie 23.30 val., Vilniaus raj., Medininkų sen., Šakiškių kaimo prieigose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 1060 ir Nr. 1061, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nepateikiant muitinės kontrolei, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus: 10 dėžių cigarečių, kuriose buvo 4000 pakelių cigarečių „Premjer“ ir 1000 pakelių cigarečių „M. C.“, iš viso 5000 pakelių cigarečių, pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė viršija 250 MGL ir kartu su privalomais mokėti mokesčiais yra 35711 litų.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu bylą nutraukti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Apelianto nuomone, teismas neteisingai vertino nuteistojo D. G. parodymus kaip kaltinančius, nes jo parodymai neįrodo apelianto dalyvavimo darant nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2012-05-11 pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. G. negalėjo tiksliai paaiškinti, kas sėdėjo už mašinos, kurioje jis važiavo, vairo, kiek žmonių buvo mašinoje, kokia tvarka jie sėdėjo. Be to, kai buvo pasienio pareigūnų sulaikytas ir įsodintas į tarnybinį automobilį, D. G. nepažino apelianto. Nors 2014-03-13 atpažinimo metu D. G. atpažino apeliantą, kaip nusikaltimo dalyvį, bet apklaustas teismo posėdžio metu (2014-07-02) parodė, kad jis nėra įsitikinęs, nes atpažinimo metu jam nurodė, kurį asmenį jis turi atpažinti, bet šį asmenį D. G. matė tik vieną kartą, t. y. 2012 m. gegužės 11d. naktį, o nuotrauką jam parodė tik beveik po dviejų metų. D. G. parodė, kad su apeliantu S. S. jis mobiliojo ryšio telefonais nėra kontaktavęs.

Liudytojai pasienio pareigūnai R. M., R. V., N. B., A. S. parodė, kad 2012 m. gegužės 10 d. naktį matė ir sulaikė valstybinės sienos pažeidėjus, tačiau nei vienas iš jų neparodė, kad matė ar sulaikė apeliantą S. S.. Apeliantas šių pareigūnų niekada nematė ir nėra su jais bendravęs.

Liudytojas V. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. gegužės 10 d. S. S. atvažiavo su juo (V. T.) susitikti pas jo tėvus Šakiškių kaime, Vilniaus rajone. Ten svečiavosi iki 1-2 val. nakties ir pėsčias išėjo namo. Liudytojas V. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikslią dieną, kada pas apeliantą svečiavosi. Teismo posėdžio metu liudytojo nurodyta kita data - 2012-05-05, apelianto manymu, yra tik apsirikimas. Nesutinka su teismo išvada, kad liudytojas patvirtino parodymus tik iš dalies, nes V. T. pilnai patvirtino savo parodymus.

Liudytojų J. U. ir T. B. parodymai neįrodo apelianto kaltės padarant nusikalstamą veiką, nes jie nepažįstami. Įvykio vietos apžiūros protokole yra aprašytos rastos cigarečių dėžės ir žolėje paliktos 8 brydės, tačiau avalynės pėdsakų nėra. Todėl neaišku, kokiu būdu šie protokolai gali patvirtinti ar paneigti apelianto buvimą ar nebuvimą toje vietoje ir tuo laiku.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonu apeliantas bendravo su savo kaimynu J. K.. Pastarojo telefonų abonentų sąraše apeliantas S. S. yra įvardintas kaip „Krab“. Nežinojo, kaip jis įvardintas kaimyno telefone, tai sužinojo tik susipažinęs su bylos medžiaga. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad jie būtų kontaktavę 2012 m. gegužės 10 arba 11 dienomis.

Taip pat teismo nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantui vieną kartą skambino S. Ž., tačiau apeliantas su S. Ž. susipažino tik pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą. Byloje nenustatyta, kad būtų susiskambinę 2012 m. gegužės 10 arba 11 dienomis. Teismas nuosprendyje nurodė, kad įvykdyti nusikalstamą veiką apeliantui pasiūlė S. Ž., tačiau šio teiginio nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

Vadinasi, nei vienas iš teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų, argumentų neįrodo, kad apeliantas įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Negalima laikyti nepatvirtinta apelianto versiją, kad jis 2012 m. gegužės 10 dienos vakare buvo svečiuose tik todėl, kad liudytojas V. T. neatsimena konkrečios datos, kada apeliantas buvo svečiuose. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė konkrečią datą ir konkretų laiką. Apeliantas 2012 m. gegužės 10-11 naktį eidamas keliu namo buvo sustabdytas pasienio pareigūnų, kurie patikrino jo asmens dokumentus ir paleido. Antrą kartą pasienio pareigūnai apeliantą sulaikė, tuomet D. G. apeliantą pamatė ir pasakė, kad apelianto nepažįsta. Tą apeliantas patvirtino apklaustas teisme. Tai patvirtino ir D. G., kuris nepažino apelianto, nes apeliantas D. G. pamatė tik bylos nagrinėjimo metu. Su nusikaltimu, kuris buvo įvykdytas 2012 m. gegužės 10-11 naktį, apeliantas nėra susijęs.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodė, jog teismo nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės ir neparemtos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi savo samprotavimais ir prielaidomis. Teismas kritiškai vertino vienų liudytojų parodymus ir besąlygiškai vadovavosi kitų liudytojų parodymais.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis S. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teigia, kad jis nedalyvavo darant nusikalstamą veiką. Pagrįsdamas šiuos teiginius, apeliantas kelia savo versijas, ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti jį kaltinančių kito kaltinamojo, liudytojų parodymų įrodomąją vertę, sukelti abejonių dėl jų patikimumo. Tačiau byloje reikšmingos aplinkybės nustatytos laikantis BPK nuostatų, tinkamai įvertinus surinktus ir ištirtus įrodymus. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad S. S. kaltė tinkamai neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Nuteistasis atskirus įrodymus byloje interpretuoja savo naudai, tačiau juos vertina atsietai nuo jų visumos.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi D. G. parodymais. D. G. nuo jo sulaikymo momento visiškai prisipažino, papasakojo visas įvykio aplinkybes bei nurodė nusikaltime dalyvavusius asmenis. D. G. parodymai viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklūs, esminių prieštaravimų jo parodymuose nenustatyta. Be to, D. G. parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o būtent tarp kaltinamųjų S. Ž. ir D. G. vykę skambučiai ir susirašinėjimas, liudytojų N. B. ir A. Š. parodymai. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti D. G. parodymų patikimumu. Nors D. G., 2012-05-11 duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (3 t., b. l. 34-36), nenurodė kaltinamųjų sėdėjimo automobilyje tvarkos, tačiau nurodė, kad automobiliu važiavo jis (D. G.), S. Ž., kuris vairavo automobilį, J. K., S. S., S. S., o prie Baltarusijos sienos nuėjo keturiese: jis (D. G.), J. K., S. S., S. S.. Šią aplinkybę D. G. taip pat patvirtino teisiamajame posėdyje bei duodamas parodymus pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų sėdėjimo automobilyje tvarka neturi reikšmės, svarbu, kas važiavo automobilyje iki nusikalstamos veikos padarymo vietos ir dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, ką D. G. aiškiai nurodė viso proceso metu. D. G. parodė, jog vienas iš keleivių ir asmenų, kuris taip pat dalyvavo darant nusikalstamą veiką, buvo Stasikas - J. K. kaimynas, gyvenantis Medininkuose, kurį 2012-05-10 paleido (3 t., b. l. 31-32, 35). Šį apibūdinimą atitinka apeliantas S. S.. Be to, teisiamajame posėdyje D. G. nurodė S. S. kaip asmenį, dalyvavusį darant nusikalstamą veiką (4 t., b. l. 43). D. G. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (protokole nurodytos aplinkybės teisiamajame posėdyje buvo patikslintos) nurodė S. S. kaip panašų į asmenį vardu Stasik, kuris kartu važiavo automobiliu į pasienį pernešti cigaretes (3 t., b. l. 45-49, 4 t., b. l. 47-48). Nors D. G. ir S. S. iki nusikalstamos veikos padarymo dienos nebuvo pažįstami, nebendravo telefonu, tačiau tai nepaneigia S. S. dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, tuo pačiu patvirtina, jog D. G. neturėjo jokios priežasties apkalbinėti, melagingai apkaltinti S. S..

Liudytojas V. T. teisiamajame posėdyje kategoriškai kelis kartus nurodė, jog S. S. buvo jo tėvų namuose 2012-05-05 apie keturias valandas, iki 1-1.30 val. nakties, po to S. S. pėsčiomis išėjo namo, 2012-05-05 datą gerai įsiminė (4 t., b. l. 72-73). Apygardos teismas, siekdamas patikrinti liudytojo V. T. parodymus, teisiamajame posėdyje perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose V. T. nurodė, jog S. S. pas jo tėvus svečiavosi 2012-05-10, o išėjo 2012-05-11 apie 1-2 val. nakties (1 t., b. l. 66-67). Teisiamajame posėdyje, aiškinantis prieštaravimus dėl S. S. viešnagės V. T. tėvų namuose laiko, liudytojas V. T. teigė, kad neatsimena konkrečios datos, kada S. S. svečiavosi jo tėvų namuose, negali pasakyti, kodėl įsiminė 2012-05-05 datą. Be to, šio liudytojo parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. S. iškeltą versiją, jog nusikaltimo metu S. S. buvo V. T. tėvų namuose, atmetė kaip nepagrįstą, paneigtą byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu bei ja nesivadovavo. S. S. nebuvo sulaikytas, pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė tik 2012-05-21 (3 t. b. l. 133-134), t. y. praėjus 10 dienų po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, liudytojas V. T. yra S. S. pusbrolis, todėl jis suinteresuotas duoti kaltinamojo S. S. atžvilgiu palankius parodymus, siekdamas, jog S. S. išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Liudytojų pasienio pareigūnų R. M., R. V., N. B., A. S. parodymai yra reikšmingi nustatant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei įrodant kitų kaltinamųjų kaltę. Apygardos teismas, įrodinėdamas S. S. kaltę, nesivadovavo anksčiau paminėtų liudytojų parodymais, jie nesulaikė S. S. 2012-05-11 naktį, todėl jų parodymuose S. S. ir neminimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. S. atžvilgiu, nesivadovavo liudytojų J. U. ir T. B. parodymais bei įvykio vietos apžiūros protokolais, nes jie byloje turi kitą įrodomąją reikšmę, jais grindžiamos kitos byloje nustatytos aplinkybės.

Nors bylos medžiagoje nėra duomenų, jog S. S. būtų kontaktavęs telefonu su savo kaimynu J. K. 2012-05-10 ar 2012-05-11 dienomis, tačiau tai nepaneigia kaltinamojo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką bei byloje nustatytų aplinkybių. Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, jog jis su S. Ž. susipažino tik pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą. Nors byloje nenustatyta, kad S. S. su S. Ž. būtų bendravę telefonu 2012-05-10 ar 2012-05-11, tačiau jie tikrai bendravo iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios, jų užfiksuotas telefoninis pokalbis įvyko laikotarpiu nuo 2012-03-10 iki 2012-06-10 (3 t., b. l. 9). Tai, kad S. Ž. pasiūlė S. S. ir kitiems kaltinamiesiems už piniginį atlygį gabenti cigaretes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną įrodyta kaltinamojo D. G. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra tokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo S. S. naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, perskaitė kaltinamųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo S. S. teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo S. S. parodymus. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir išanalizavęs byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad S. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje. S. S. teisingai paskirta bauda, kurios dydis artimas minimaliam. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Violeta RažinskaitėLinas Žukauskas