Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-08-29 · Byla Nr. ATP-440-332/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-29
Bylos Nr.
ATP-440-332/2013
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00155-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-440-332/2012Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00155-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 48.1, 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 174 str. ir jam paskirta 100 Lt bauda.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-07-02 nutarimu A. J. pripažintas padaręs LR ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 100 Lt bauda už tai, kad 2012-11-13, apie 10 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) baldų parduotuvėje, necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais iškeikė buvusią sutuoktinę R. L..

Šalies argumentai

A. J. skundu Šiaulių apygardos teismui prašo bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Skunde A. J. nurodo, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas keršijant už tai, jog vienu teismo sprendimu dėl šališkumo yra nušalinti visi Raseinių rajono PK pareigūnai bei Raseinių rajono prokurorai, todėl teismas, priimdamas nutarimą, taip pat buvo šališkas. Nurodo, kad šioje byloje jis nėra pateikęs jokio paaiškinimo, o pateiktas paaiškinimas yra suklastotas tyrėjo S. Š., dėl to turėtų būti atliktas tyrimas. Teigia, kad jis 2012-11-13 buvo atvykęs į jam nuosavybės teisę priklausantį pastatą ir su antstoliu V. Z. norėjo atsiimti jam nuosavybes teise priklausantį kilnojamąjį turtą, kurį užgrobusi R. L.. A. J. teigimu, teisėja neteisingai nustatė, kad patalpos priklauso (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad jokio konflikto, įžeidinėjimo, gestų rodymo nebuvo, o liudytojas Ž. P. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl davė melagingus parodymus. Nurodo, kad įvykis buvo nufilmuotas, tačiau šio įrašo teisėja neperžiūrėjo. A. J. teigimu, liudytojų Ž. P. ir E. A. parodymai melagingi, nes jie abu dirba pas R. L., todėl teismas jų parodymus turėjo vertinti kritiškai. Nurodo, kad teismas nevertino to, jog, apelianto teigimu, R. L. padarė sunkų nusikaltimą, todėl dabar teikia nepagrįstus kaltinimus ir jį (A. J.) šmeižia. Apelianto teigimu, R. L., nepagrįstai jį kaltindama, siekia gauti kuo daugiau turto ir nuslėpti savo įvykdytą nusikaltimą. Pažymi, kad jis nėra gavęs administracinio teisės pažeidimo protokolo, nėra pateikęs jokio paaiškinimo, o teismo išvados nepagrįstos faktiniais duomenimis. Tvirtina, kad jam nuosavybės teise priklausančios patalpos nėra vieša vieta, o yra jo privati nuosavybė, o nuomonės išsakymas apie buvusią sutuoktinę nėra įžeidimas. A. J. teigimu, jo tarpusavio konfliktas su buvusia sutuoktine negali būti kvalifikuotas pagal LR ATPK 174 str.

Nurodo, kad Raseinių rajono apylinkės teismas padarė esminius BPK pažeidimus, netyrė pateiktų įrodymų, neperžiūrėjo filmuotos medžiagos, neatsižvelgė, kad įvykis vyko jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, ir konfliktinė situacija kilo aiškinantis santykius su buvusia sutuoktine.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. J. 2012-11-13, apie 10 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) baldų parduotuvėje, necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais iškeikė buvusią sutuoktinę R. L..

ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (LAT 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002).

Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vieta (parduotuvė) yra viešoji vieta, kadangi šioje vietoje įprasta lankytis žmonėms, o kam nuosavybės teise priklauso patalpos, kurioje yra parduotuvė, šiuo atveju šios vietos, kaip viešos vietos, statuso nekeičia. Taip pat daroma išvada, kad A. J. savo veiksmais (konfliktinės situacijos sukėlimu parduotuvėje, necenzūrinių ir įžeidžiamų žodžiu vartojimu nukentėjusiosios atžvilgiu, apsaugos darbuotojų teisėtų reikalavimų nevykdymu) pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kadangi dėl jo veiksmų buvo sutrikdyta parduotuvėje buvusių žmonių rimtis, teko iškviesti apsaugos darbuotojai.

Ir nors A. J. skunde teigia, kad protokole nurodytu laiku nurodytoje vietoje jis nekoneveikė R. L., tačiau tai, kad A. J. kaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo be R. L. parodymų (55 b. l.), kur ji nurodė, jog 2012-11-13 A. J., atėjęs į įmonės nuomojamas patalpas, ją iškeikė necenzūriniais žodžiais ir grasino, įrodo liudytojų Ž. P. (55 b. l.) parodymai, duoti teismo posėdžio metu, kai jis patvirtino savo paaiškinime (6 b. l.) ir R. L. nurodytas aplinkybes ir parodė, kad įvykio metu jis buvo parduotuvėje, R. L. ir A. J. kalbėjosi, o vėliau A. J. ,,pratrūko“, buvo atėjęs apsaugos darbuotojas, kuris prašė A. J. apsiraminti. Iš liudytojo E. A. rašytinio paaiškinimo matyti, jog jis taip pat patvirtino R. L. nurodytas aplinkybes, jog A. J. konfliktavo su R. L., vadino ją įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais (7 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Šių liudytojų parodymai paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad A. J. nepadarė jokių veiksmų, kuriais buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taikant ATPK 174 straipsnį nėra svarbu, dėl kokių priežasčių kilo konfliktas ir tai, ar kaltas asmuo turėjo ar turi giminystės ryšių su nukentėjusiuoju, o svarbu tai, kad A. J. nesutarimams aiškintis su R. L. pasirinko viešąją vietą ir viešąją rimtį trikdantį elgesį.

Bylos duomenys patvirtina, kad pažeidėjas su 2012-02-08 administracinio teisės pažeidimo protokolu susipažino, protokolo kopiją gavo, jam buvo išaiškintos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., nurodyta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas (3 b. l.). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad A. J. tinkamai buvo informuotas apie nagrinėjamos bylos laiką ir vietą, tačiau į posėdį neatvyko, dėl to buvo priimta nutartis jį atvesdinti, tačiau A. J. teismo posėdžiuose nedalyvavo ir nenurodė svarbių savo neatvykimo priežasčių, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo manyti, kad buvo pažeistos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str.

Esant išdėstytoms aplinkybėms A. J. apeliacinis skundas atmestinas ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarimą nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis