Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-359-380/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
AN2-359-380/2019
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00102-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
A. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-359-380/2019Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00102-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2019-08-14 nutarimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) nubaudė A. S. 60 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad jis 2019-06-01 Palangoje, (duomenys neskelbtini), 17 val. pastatęs automobilį, paliko jį stovėti pėsčiųjų perėjoje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150 punkto 4 dalies reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2019-10-21 nutartimi A. S. apeliacinis skundas buvo netenkintas, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2019-08-14 nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. prašo panaikinti skundžiamą Plungės apylinkės teismo 2019-10-21 nutartį ir Institucijos 2019-08-14 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Apeliantas teigia, jog policijos tyrimas buvo atliktas vienpusiškai ir neobjektyviai, pažeidžiant teisingo proceso ir nekaltumo prezumpcijos principus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos nutarime (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Tačiau nutarime nėra įvertintos apelianto 2019-07-22 paaiškinime nurodytos aplinkybės, o tai reiškia, kad policija jų nenagrinėjo. Nutarimą apskundus, teismas taip pat nesugebėjo ištirti aplinkybių, nes apelianto teiginius atmetė nepateikęs argumentų. Teismo motyvai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai (versijos) yra gynimosi būdas ir siekis išvengti atsakomybės, o jis turėjo suprasti, kad daro pažeidimą, „neturi teisinio turinio“. Apeliantas akcentuoja ir tai, kad nutartyje panaudotus duomenis apie A. S. išsilavinimą teismas gavo draudžiamu būdu – neleisdamas jam neatsakyti į klausimus, nors ANK nenumato traukiamo atsakomybėn asmens pareigos duoti parodymus, o Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia versti duoti parodymus prieš save.

3.2. Skunde nurodoma, jog pėsčiųjų perėjos ribos nustatomos dviem būdais (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 49 dalis): pagal kelio horizontaliojo ženklinimo linijas; jei linijų nėra – išvedant nuo perėjos ženklų (533, 534) statmenai per kelią įsivaizduojamas tieses. Policija perėjos ribas nustatė pagal linijas ir nenustatinėjo antruoju būdu. Tačiau tiek policija, tiek teismas pripažino, kad linijos buvo neteisėtos – neatitiko Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių 19 punkto 7 eilutės reikalavimų. Todėl, draudimas stovėti ir apelianto elgesio priešingumas teisei buvo „kildinti iš neteisėtos linijos“.

3.3. Apeliantas primena, jog pagal Konstituciją iš teisės pažeidimo teisė neatsiranda, bausmė gali būti skiriama tik remiantis įstatymu, o jis buvo nubaustas „pagal turėjimą suprasti“. Gatvės savininkui (savivaldybei) ir policijai klaida atleistina, o jis turėjo susigaudyti, ko siekta tomis dviem į pervažos žymėjimą panašiomis linijomis. Pažymi, kad Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad pėsčiųjų perėjos ir šviesoforais reguliuojamos perėjos ženklinamos vadovaujantis Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėmis, t. y. neturi būti reguliuojamos perėjos, nepaženklintos linijomis.

3.4. Skunde nurodoma, jog nebuvo tirta, kur būtų buvęs apelianto automobilis ir perėja vienas kito atžvilgiu, jei vietoje neteisėtų linijų būtų buvusios teisėtos linijos. Policijai nagrinėjant bylą apeliantas pateikė paaiškinimą ir fotografijas, kurios parodo įvykio vietos linijas sudarančių stačiakampių matmenis. Policija šių fotografijų nepridėjo (nuslėpė). Taigi, pagal apelianto pateiktus įrodymus, linijas sudarančių stačiakampių plotis turėtų būti 20 cm vietoj 43 cm. Teisėtų linijų sudaromo koridoriaus išorinis matmuo būtų 2 x (43 – 20) = 46 cm mažesnis. Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-81 patvirtintų Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių 43 punkte (nuo 2019-11-01 44 punkte) nustatyta, kad, siekiant užtikrinti geresnį matomumą, sankryžoje pėsčiųjų perėjos turi būti įrengtos kuo arčiau šalia esančio lygiagretaus kelio. Išeina, kad nagrinėjamu atveju pėsčiųjų perėja turėtų būti 46 cm arčiau sankryžos.

3.4. Apeliantas nurodo, jog buvo nubaustas už tai, kas nėra apibrėžta įstatymo. Pagal Konstituciją bausmė gali būti skiriama tik remiantis įstatymu, o pagal visiems žinomą konvenciją nėra nusikaltimo be įstatymo. Nei KET, nei SEAKĮ (2 straipsnio 78 ir 79 punktai) neapibrėžia, kokioje padėtyje stovintis kelio ruožo atžvilgiu automobilis yra sustojęs ir stovintis tame ruože, konkrečiai – ar už ratų išsikišančių automobilio elementų ir krovinio (pvz., veidrodžio, bagažinės, variklio skyriaus, tempimo kablio) buvimas virš zonos laikytinas stovėjimu toje zonoje. Šiuo atveju nusižengimo sudėties objektyviąją pusę (stovėjimą) turėtų apibrėžti SEAKĮ, bet jis tik įvardija nejudėjimo (sustabdymo) būseną ir atskiria sustojimą ir stovėjimą vieną nuo kito per trukmę. Kadangi visi neaiškumai traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, jei automobilio elementai išsikiša į erdvę virš perėjos, tai nelaikytina sustojimu ar stovėjimu perėjoje. Apeliantas neabejoja, kad Lietuvoje nė vienas nenubaustas už tai, kad jo automobilio bagažinė išsikišo virš šaligatvio, ir nurodo, jog šiuo klausimu apygardos teismas galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, o apeliantas „turi atsargoje“ konstitucinio skundo galimybę.

3.5. Skunde pažymima, jog apelianto automobilio ratai buvo už linijomis pažymėto koridoriaus ribų: nors vienas ratas buvo ant linijos, bet SEAKĮ 2 straipsnio 49 punkte apibrėžiant sąvoką „pėsčiųjų perėja“ pasakyta, kad ženklinimo linijos žymi pėsčiųjų perėjos ribas, t. y. pati linija – ne perėjos dalis.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas K. B. su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, kad skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, paliekant galioti Plungės apylinkės teismo 2019-10-21 nutartį ir Institucijos 2019-08-14 nutarimą nepakeistus.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. S. neigia padaręs jam inkriminuotą ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog A. S. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl A. S. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta proceso pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. S. kaltė, padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

9. Nors A. S. savo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo kategoriškai neigia ir skunde nurodo, jog pėsčiųjų perėja nebuvo tinkamai paženklinta, tačiau tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių įvykio metu darytų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad transporto priemonė „Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai stovi ant pėsčiųjų perėjos – automobilio galinis kairysis ratas pačioje pėsčiųjų perėjoje (ant perėjos), o transporto priemonės galinė dalis (bagažinė) užima apie trečdalį pėsčiųjų perėjos (b. l. 13–14). Dėl šios priežasties apygardos teismui taip pat nekyla jokių abejonių, jog toks transporto priemonės pastatymas sudaro kliūtį pėstiesiems saugiai pereiti per gatvę, o vairuotojams pastebėti pėsčiuosius, besiruošiančius eiti arba jau einančius per gatvę, kelia pavojų eismo saugumui. Pritartina ir apylinkės teismo vertinimui, jog vien tai, kad pėsčiųjų perėjos linija sudaryta iš stačiakampių, kurie, apelianto vertinimu, neatitinka matmenų reikalavimų, šiuo atveju niekaip nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės. Neabejotina, jog iš šviesoforo pastatymo vietos, kelio ženklų ir ant gatvės paviršiaus esančių perėjos ribų ženklinimo (b. l. 25–27) vairuotojo pažymėjimą turinčiam ir privalančiam išmanyti bei laikytis KET asmeniui turi būti akivaizdu, jog tai yra būtent pėsčiųjų perėja ir tokioje vietoje statyti automobilio negalima. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog A. S., būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo suprasti, jog savo veiksmais (perėjoje statydamas automobilį) daro KET pažeidimą. Dėl šios priežasties tai, kad apeliantas savaip interpretavo, kaip turėtų būti ženklinamos pėsčiųjų perėjos, ir, jo teigimu, nesuprato, jog stato savo automobilį ant perėjos, byloje esant objektyviems ir neginčijamiems administracinio nusižengimo padarymo įrodymams (fotonuotraukoms), nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės klausimui spręsti esminės reikšmės neturi. Automobilio pastatymas ant pėsčiųjų perėjos, kai ji ženklinimu yra aiškiai atskirta nuo likusios gatvės važiuojamosios dalies, atitinka A. S. inkriminuoto nusižengimo kvalifikaciją. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto vairuojamas automobilis „Ford Kuga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo ant pėsčiųjų perėjos ir dėl to A. S. nubaustas pagrįstai.

10. Nors apeliantas skunde remdamasis įvairiais teisės aktais itin plačiai dėsto, jo vertinimu, netinkamo perėjos ženklinimo aplinkybes, kurios, jo nuomone, šalina jo atsakomybę dėl padaryto nusižengimo, tačiau analizuojamu atveju bendrosios kompetencijos teismas neprivalo įrodinėti pėsčiųjų perėjos suprojektavimo pagrįstumo bei teisėtumo. Aukštesnysis teismas vertina, ar buvo laikytasi minėtų kelio ženklų reikalavimų, t. y. ar laikytasi KET, tačiau neanalizuoja norminių teisės aktų, nustatančių vieną ar kitą kelio ženklinimą (jo ypatumus), pagrįstumo ir jų pagrindu atlikto gatvės žymėjimo, nes tai yra administracinių teismų kompetencija. Todėl šiuo atveju aukštesnysis teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nevertina A. S. skundo argumentų dėl perėjos ženklinimo tinkamumo. Skundą nagrinėjantis teismas nepasisako ir dėl kitų skunde nurodomų su administracinio nusižengimo padarymo aplinkybėmis nesusijusių argumentų. Taip pat apygardos teismas nemato jokio teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti išaiškinti ar automobilis stovi pėsčiųjų perėjoje.

11. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Plungės apylinkės teismo 2019-10-21 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė