- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- e2YT-1345-429/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21337-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Pareiškėjas
- S. M., V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., L. I., Ž. P., A. J. M., V. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J. M., L. I., Ž. P., V. M., R. M.; pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo S. M., suinteresuotiems asmenims A. J. M., L. I., Ž. P. ir R. M.; ir suinteresuoto asmens L. I. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, pareiškėjas S. M., suinteresuoti asmenys V. M., Ž. P., R. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mirusio A. P. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas prašyme nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog A. P. neturėjo nei sutuoktinės, nei vaikų, todėl jo turto paveldėtojai yra šeštos eilės pusbroliai ir pusseserės iš tėvo ir motinos pusės. Jis yra pusbrolis iš mirusiojo mamos G. P. ( mergautinė pavardė- M.) pusės. J.G. P. paveldėjiimo teisės pagal testamentą 2014-04-14 išduoto liudijimo Nr. RK-3707 pagrindu paveldėjo I. A. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pusbrolis A. P. po motinos mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau visą laiką juo rūpinosi, jame gyveno, o paskui jį nuomodavo. Janinos G. P. sutuoktinis R. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl vienintelis šio buto paveldėtojas yra A. P.. Pareiškėjo pusbrolis A. P. nuo 2014-09-30 iki mirties 2018-04-03 rūpinosi nekilnojamuoju turtu, nuolat nuomavo šį butą.
Pareiškėjas po jo pusbrolio A. P. mirties yra susitaręs su pusbroliais iš mirusiojo tėvo pusės R. M. ir V. M., kad rūpinsis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame apsigyveno pareiškėjo sūnus T. M., studijuojantis Kauno technikos kolegijoje. Pareiškėjas rūpinasi šiuo butu, moka komunalinius ir kitus mokesčius, susijusius su butų bendrija, taip pat vykdo butų bendrijos nario įsipareigojimus. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko ne tik įstatymo numatytu terminu palikimui priimti, bet tai daro iki šiol. Be to, pareiškėjas 2018-05-03 kreipėsi į Kauno m. 17-ąjį notarų biurą dėl A. P. turto paveldėjimo, bet dėl užtrukusio dokumentų rinkimo bei notaro konsultanto aplaidumo (per neapsižiūrėjimą nebuvo užpildyta pareiškimo palikimui priimti forma) praleido terminą palikimui priimti (b. l. 46-48).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. I. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su S. M. patikslintu pareiškimu sutinka (b. l. 58-59).
Suinteresuotas asmuo A. J. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su S. M. patikslintu pareiškimu sutinka (b. l. 67-68).
Suinteresuoto asmens V. M. atstovė advokato padėjėja I. V. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė tenkinti S. M. patikslintą pareiškimą (b. l. 69-70).
Suinteresuotas asmuo Ž. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su S. M. patikslintu pareiškimu sutinka (b. l. 75).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. priėmė palikimą, atsiradusį po A. P. mirties, praktiškai pradėdamas jį valdyti (b. l. 71-73).
Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis savo aktyviais veiksmais kartu su S. M. ir R. M. priėmė po A. P. mirties (duomenys neskelbtini)atsiradusį palikimą. Jie susitarė, kad palikimą priims kreipdamiesi į notarą. R. M. pažadėjo V. M. surinkti visus reikalingus dokumentus bei suderinti su notaru susitikimo laiką. 2018 m. balandžio mėn. nuvyko į Kauno miesto 17-ąjį notaro biurą, pasirašė notaro pateiktus dokumentus, kurie, kaip tuo metu jis suprato, buvo skirti palikimo priėmimo procedūrai pradėti, tačiau, kaip vėliau jam tapo žinoma, jokių dokumentų, liudijančių jo kreipimąsi paveldėjimo byloje, nebuvo. Nepaisant to, V. M. per trijų mėnesių terminą atliko aktyvius veiksmus ir prižiūrėjo bei rūpinosi A. P. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. priėmė palikimą faktiniu valdymu. Pats V. M. (duomenys neskelbtini), turėjo jam priklausantį žemės sklypą, todėl atvykdavęs apžiūrėti ir sutvarkyti jo aplinką, pasirūpindavo ir greta esančiu A. P. priklausančiu sklypu. Atlikdamas aktyvius veiksmus, A. P. priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), V. M. valdė kaip savo, suvokdamas, kad turi pareigą rūpintis sklypu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė V. M. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad po A. P. mirties paaiškėjo, jog jis turėjo skolų. Kadangi palikimo priėmėjai turi prisiimti prievoles kreditoriams, S. M. ir V. M. savo ketinimų atsisakė ir pareiškimų notarui dėl A. P. turto paveldėjimo nepateikė (b. l. 89-90).
Pareiškėjas S. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su V. M. pareiškimu sutinka (b. l. 91-92).
Suinteresuotas asmuo Ž. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su V. M. pareiškimu sutinka (b. l. 100).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo L. I. pateikė pareiškimą, kuriame prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po pusbrolio A. P., mirusio 2018-04-03, priimti, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad terminą palikimui pagal įstatymą priimti praleido ir anksčiau nepradėjo paveldėjimo bylos dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, kad Kauno 17-ame notarų biure iš jos net du kartus, t. y. jai nuvykus 2018-04-16 ir 2018 m. gegužės mėn., pradžioje, buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl A. P. palikimo priėmimo. Taip pat buvo suklaidinta savo pusbrolio R. M., kuris nurodė, kad jis vienas sutvarkys paveldėjimo klausimus dėl visų paveldėtojų. Be to, turi sveikatos problemų, dėl jai diagnozuotų ligų judėjimas yra ribojamas, labai sunkiai vaikšto, nuolat vartoja vaistus ir pan. Ji neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių, realios gyvenimo aplinkybės ir socialinių įgūdžių stoka nesudarė sąlygų sužinoti, kad jos pareiškimas dėl A. P. mirties privalėjo būti užregistruotas notarų biure apsilankymo notarų biure metu, todėl nesuspėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą į L. I. pareikšimą, kurį prašo atmesti. Teigia, jog į notarų biurą L. I. nebuvo nuvykusi. Jokių objektyvių priežasčių, kodėl terminas palikimui priimti turėtų būti atnaujintas, nenurodė (b. l. 119-121).
Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atnaujinti terminą pagal L. I. prašymą palikimui priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (b. l. 122-124).
Liudytojas T. M. teismo posėdyje parodė, kad S. M. yra jo tėvas. 2018-04-20 atvažiavo kartu su tėvu į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pakeitė spyną, taip pat nuėjo pas namo bendrijos pirmininkę, su ja aptarė kokius mokesčius reikės mokėti, išsiaiškino ką reikės daryti, kad būtų namo bendrijos nariu. Nuo 2018 m. balandžio pabaigos ar gegužės pradžios bute apsigyveno. Mokesčius už butą moka tėvas, pats jis nemoka mokesčių. Gyvendamas bute tvarko namo laiptinę, dėl to sutiko balsuodamas susirinkime. Nežino, kas rūpinasi A. P. žemės sklypais. Iki apsigyvenant bute, nuomojosi kambarį Šančiuose už tėvo pinigus. Bute gyvena su drauge, ji mokesčių nemoka. Kartais bute nakčiai apsistoja ir tėvas, tėvas suremontavo klozetą, nes buvo sugedęs.
Liudytoja M. V. teismo posėdyje parodė, kad ji – laiptinės seniūnė. A. P. pažinojo, bet menkai. Jis atvykdavo pas tetą M. A. adresu (duomenys neskelbtini), su ja liudytoja bendravo kaimyniškai. 2018 m. balandžio viduryje pas liudytoją atvyko S. M. su sūnumi, ji juos palydėjo į butą, jie sakė, kad nori pakeisti spyną. Ji atvykusiesiems pasiūlė kreiptis į buhalterę ir pirmininką, kad sužinotų ar butas neturi skolų, tačiau kiek atsimena, skolų nebuvo. Po A. P. mirties S. M. mokėjo mokesčius, prisidėjo prie laiptinės tvarkymo – įsiskolinimų nebuvo. Namas didelis, kiekviena laiptinė turi seniūną ir buhalteris informuoja, jei kas nors skolingas. Buhalterė suveda mokėjimus už metus. Bute gyvena sūnus, nežino ar gyvena su drauge.
Liudytojas L. B. teismo posėdyje parodė, kad A. P. jo draugas, jis gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Žino, jog A. P. turėjo žemės sklypų ir dar vieną butą. Apribojimai turtui uždėti dėl nužudymo. Nežino, kas priėmė palikimą po mirties. Pagrinde A. P. bendravo su S. M., jie palaikė glaudžius ryšius, todėl butu galėjo rūpintis tik S. M.. Visi A. P. turimo nekilnojamojo turto dokumentai buvo pas liudytoją. Po laidotuvių buvo kalbėta apie palikimo priėmimą. Pokalbyje dalyvavo jis pats, R ir jo žmona, S, V nedalyvavo. Susitarta, kad S atitenka butas, R- žemės sklypai. Po pokalbio jis kartu su S nuvažiavo pas V, kuris taip pat norėjo priimti žemės dalį. Į antrą susitikimą jis atvežė visus nekilnojamojo turto dokumentus, raktus, juos nuvežė pas S į namus. Kadangi butas buvo nuomojamas, S pažadėjo, kad pakeis spyną.
Liudytojas G. N. teismo posėdyje parodė, kad A. P. pažinojo - buvo jo sutvirtinimo tėvu. Iki mirties A. P. gyveno (duomenys neskelbtini) g. bendrabutyje, tačiau turėjo dar vieną butą (duomenys neskelbtini)g. Po jo mirties butu naudojosi S. M.. Po A. P. mirties lankėsi tame bute kartu su S. M., kuris ir pakvietė. Jis turėjo buto raktus. Kai butas buvo nuomojamas, prie jo tvarkymo prisidėjo S. M.: dažė butą, tvarkė laiptinę, dar A. P. gyvam esant. Nežino, ar A. P. turėjo kito turto.
Liudytoja D. M. teismo posėdyje parodė, kad, mirus A. P., tą patį vakarą buvo nuvykusi į butą, ten buvo A. P. draugas. Po to pradėjo laidotuvių procedūrą su vyru, nes nei vienas iš čia esančių to nedarė. Praėjus trijų mėnesių terminui, paskambino S. M. ir papasakojo, kokia eiga, jis pasakė, kad butas užrakintas, kad jame niekas negyvena, nes laukia kol bus A. P. teismas už žmogžudystę. Ji paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Jos vyras vienintelis tvarkėsi paveldėjimą, visos A. P. skolos jam priteistos, kurias moka. Rugpjūčio pradžioj apie 4-5 dieną jiems paskambino S. M. ir pasiūlė 5000 Eur už tai, kad pritartų versijai, jog jis rūpinosi butu. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Po mirties butas buvo tuščias, juo niekas nesirūpino, žemės sklypais taip pat niekas nesirūpino. Už žemę mokesčiai šiuo metu dar nesumokėti. Žino, kad tarp pusbrolių buvo susitarimas dėl turto paveldėjimo. Jos sutuoktinis visus dokumentus notarui pristatė, apie tai informavo kitus pusbrolius. Žemės sklypais niekas nesirūpino, jie apaugę žole, krūmais. Pro ten dažnai pravažiuoja. Tarp pusbrolių buvo susitarimas dėl A. P. patirtas išlaidas dalintis per pusę.
Liudytojas D. L. teismo posėdyje parodė, kad A. P. nepažinojo. Raktus nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini)g. G. N. jiems perdavė praėjus savaitei ar dviem po laidotuvių, susitiko juo prie „Pasimatymo“, tada nuvyko į butą apžiūrėti. Raktus vėliau kažkam atidavė, kad pakeistų spynas.
Liudytoja V. M. teismo posėdyje parodė, kad apie A. P. mirtį sužinojo iš pašalinių žmonių. Su R. M. santykiai buvo pašliją, tačiau, esant tokiai situacijai, jam paskambino. R. M. buvo nepatenkintas, tačiau pasakė, kur pašarvotas A. P.. Po laidotuvių sutarė, kad pasidalins laidotuvių išlaidas. Po A. P. mirties liko butas ir žemės sklypai. R. M. sakė, kad kreipsis su dokumentais į notarą dėl paveldėjimo ir tuomet informuos likusiuosius dėl paveldėjimo. Notarė liepė atvykti gegužės mėnesį, reikalavo mirties liudijimo. Kol A. P. gyvas, nesidomėjo, kas moka mokesčius už žemę, o po mirties niekas mokesčių nemokėjo. Butu naudojasi S. M. su šeima. L. I. yra vyro pusseserė, kartu su ja balandžio mėn. važiavo pas notarę, nes Lolitos ne kokia sveikata (trukdo judėjimui). Notarė reikalavo mirties liudijimo, nors paveldėjimo byla buvo užvesta, net nepriėmė dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšius. Kreditorinių reikalavimų taip pat nepagarsino. Liepė Lolitai atvykti gegužės mėn. L. I. išreiškė norą priimti palikimą ir sutiko atlyginti A. P. turėtas skolas. Jie prižiūrėjo A. P. žemės sklypą - surinkdavo jame šiukšles, tačiau sklypas nebuvo suartas.
Pareiškėjų S. M., V. M. ir suinteresuoto asmens L. I. pareiškimai tenkinami.
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2018-04-03. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, jog testamentų registre nėra įregistruoto A. P. sudaryto testamento. Kauno m. 17-amjame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 17-76/2018 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo A. P. palikimą. Palikimą priėmė įpėdinis pagal įstatymą, palikėjo pusbrolis R. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byloje yra pateiktas D. J., gimusio 2006-11-05 kreditorinis reikalavimas dėl 50000 Eur žalos atlyginimo. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.
A. P. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypai: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas įpėdiniai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu.
Mirus A. P. ir nesant pirmos ir tolesnės eilės pagal CK 5.11 straipsnį įpėdinių, artimiausias įpėdiniais pagal įstatymą yra S. M., V. M., R. M. bei L. I., t. y. šeštos eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Byloje ginčo tarp šalių dėl to, jog visi pretendentai į A. P. palikimą priklauso tai pačiai šeštai įpėdinių pagal įstatymą paveldėjimo eilei nėra. Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog suinteresuotas asmuo R. M., kuris 2018-06-01 Kauno 17 –ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl A. P. palikimo pagal turto apyrašą priėmimą, nesutinka, kad kiti įpėdiniai, kaip antai S. M. ir V. M., turtą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti. Pareiškėjas S. M. nurodo, jog po A. P. mirties jis pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), spyną ir minėtame bute apsigyveno jo sūnus – Kauno technikos kolegijos studentas – T. M. kartu su savo drauge, tačiau mokesčius už butą moka pats pareiškėjas. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ne tik liudytoju apklaustas T. M., tačiau ir liudytoja M. V., kuri yra laiptinės, kuriame yra ginčo butas, seniūnė. Ji parodė, jog už butą yra mokami mokesčiai, prieš bute apsigyvenant pareiškėjo S. M. sūnui, į ją minėtieji asmenys kreipėsi siekdami išsiaiškinti, kokios yra namo bendrijoje gyvenančių asmenų prievolės, kaip mokami mokesčiai, taip pat liudytoja patvirtino, jog butas skolų neturi. Liudytojas L. B. taip pat patvirtino, jog po A. P. mirtis butu galėjo rūpintis tik S. M., kuris žadėjo pakeisti buto spyną. Nors liudytoja D. M. teismo posėdyje tvirtino, kad po A. P. mirties butu buvo nesinaudojama iki rugpjūčio mėn. ir ji buvo paėmusi buto raktus, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių kitų byloje duomenų nėra, juolab, nors liudytojas D. L. ir nurodė, jog po laidotuvių jiems buto raktus perdavė G. N., tačiau pastarasis asmuo teisme apklausiamas liudytoju tvirtino, jog po A. P. mirties butu naudojosi S. M., kuris turėjo raktus. Taigi, įvertinus šalių paaiškinimus bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, darytina išvada, jog po A. P. mirties atsiradusiu palikimu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi jo pusbrolis S. M.. Jis mokėjo mokesčius už šildymą, teikiamą elektros energiją, vandenį, tvarkė bendro naudojimo patalpas - laiptinę, t. y. rūpinosi butu kaip savo.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl S. M. prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas, remdamasis protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas, kad pareiškėjai visi yra šeštos eilės įpėdiniai, sprendžia, kad S. M. po savo pusbrolio A. P. mirties atsiradusį palikimą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas taip pat daro išvadą, jog pareiškėjo V. M. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po A. P. mirties, praktiškai pradėdamas jį valdyti, taip pat yra pagrįstas. Tokią teismo išvadą suponuoja paties pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis pats (duomenys neskelbtini), turėjo jam priklausantį žemės sklypą, todėl atvykdavęs apžiūrėti ir sutvarkyti jo aplinką, pasirūpindavo ir greta esančiu A. P. priklausančiu sklypu. Jo sutuoktinė V. M. teismo posėdyje duodama parodymus taip pat patvirtino, jog A. P. žemės sklypą prižiūrėjo, rinko jame šiukšles. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais paaiškinimais, juolab, jog nors pats suinteresuotas asmuo R. M. bei liudytoja apklausta jo sutuoktinė teismo posėdyje ir prieštaravo tokioms pareiškėjo nurodytoms aplinkybės, tačiau akivaizdžių įrodymų, jog V. M. sklypu nesirūpina teismui nėra pateikta, duomenų, jog dėl žemės sklypo, esančio Šv. Roko g. 1 Kaune, nepriežiūros būtų siekta ką nors nubausti byloje taip pat nėra. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog žemės sklypo paskirtis – gyvenamosios teritorijos, t. y. nedirbama žemė, todėl reikalauti iš pareiškėjo pateikti kokius nors įrodymus dėl žemės specialios priežiūros (pvz. jog ji suarta, neapaugusi žole) šiuo atveju būtų netikslinga. Todėl, dėl nurodytų priežasčių, remdamasis protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas, kad pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys visi yra šeštos eilės įpėdiniai, darytina išvada, jog po A. P. mirties pareiškėjas V. M. atsiradusį palikimą priėmė aktyviais veiksmais, faktiškai pardėdamas jį valdytis, todėl pareiškėjo V. M. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.
Dėl termino atnaujinimo
Byloje ginčo nėra dėl to, jog L. I. yra A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), pusseserė, t. y. jog jos tėvas Antanas A. P. ir A. P. tėvas buvo broliai. A. P. nepalikus testamento, mirus nesukūrus šeimos ir neturint savo vaikų, taip pat brolių ir seserų, t. y. nesant pirmos – penktos eilės įstatyminių įpėdinių, ji yra šeštos eilės įstatyminė A. P. įpėdinė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio trečioje dalyje nurodyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 576–578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Teismas, nustatydamas ir vertindamas objektyvias aplinkybes, dėl kurių suinteresuotas asmuo praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atsižvelgia į tai, kad L. I. turi sveikatos problemų (šiai aplinkybei pagrįsti pateikta med. pažyma), dėl kurių yra apsunkintas jos judėjimas, gyvena rajone, todėl tai apsunkina jai galimybę realizuoti teises. L. I. nurodė, jog ji po A. P. mirties norėjo priimti palikimą, buvo nuvažiavusi net du kartus pas notarę (tai patvirtino liudytoja V. M.), tačiau iš jos pareiškimas nebuvo paimtas, be to, ji buvo suklaidinta savo pusbrolio R. M., kuris nurodė, kad jis vienas sutvarkys paveldėjimo klausimus. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais paaiškinimais, juolab, jog pati L. I. neturi teisinių žinių, todėl visiškai tikėtina, jog nežinojo kokius konkrečius veiksmus turėjo atlikti nuvykus pas notarę. Teismo vertinimu, L. I.ėmėsi veiksmų dėl palikimo priėmimo, tačiau dėl patirties stokos tokiems veiksmams atlikti savo teisės tinkamai neįgyvendino.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai. Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl L. I. dėl susiklosčiusių aplinkybių nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises. Dauguma kitų suinteresuotų asmenų (visos proceso šalys, išskyrus R. M.) dėl termino atnaujinimo neprieštaravo.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, L. I. ir jos atstovės paaiškinimus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog L. I. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po pusbrolio A. P. mirties, priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl terminas palikimui priimti atnaujinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismo posėdyje šalių atstovai išreiškė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas: S. M. atstovė advokatė S. K. prašo priteisti 1500 Eur išlaidų atlyginimą, V. M. atstovė advokato padėjėja I. V. prašo priteisti 1210 Eur išlaidų atlyginimą, R. M. atstovė advokatė Z. R. -700 Eur išlaidų atlyginimą.
CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Šioje byloje tenkinti visi pareiškimai, todėl pareiškėjai turi teisę į išlaidų atlyginimą iš suinteresuoto asmens, kurio interesas priešingas bylos baigčiai. Visos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais (mokėjimo nurodymais), todėl S. M. priteistinas 1500 Eur išlaidų atlyginimas, V. M. – 1210 Eur išlaidų atlyginimas iš suinteresuoto asmens R. M..
Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudaro 18,28 Eur, jos priteistinos iš R. M. (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų S. M.,V. M. ir suinteresuoto asmens L. I. pareiškimus tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Atnaujinti L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po pusbrolio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Priteisti iš suinteresuoto asmens R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,28 Eur (aštuoniolikos eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.