Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-611-1034/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-12
Bylos Nr.
1-611-1034/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33117-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
V. M.
Nukentėjusysis
S. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-611-1034/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33117-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui (nuotoliniu būdu),kaltinamajam V. M. (nuotoliniu būdu),nukentėjusiajai S. J. (nuotoliniu būdu),vertėjai Helenai Žemaitel (nuotoliniu būdu),

viešajame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto (teistumas išnykęs);

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas išnykęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., apie 22.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 00.01 val., tiksli data nenustatyta, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu pastūmė S. J., dėl ko S. J. griuvus, patyrė sužalojimą, nes nustatytas dešinės rankos dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžis, kas vertinama, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad su kumščiu nesudavė nukentėjusiajai. Nutiko toks įvykis, kad žmogus nugriuvo, gal jis nukentėjusiąją pastūmė ir ši nugriuvo. Atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Jis tik pastūmė S. J., kad ji eitų namo. Taip gavosi, kad ji nugriuvo ir susimušė ranką. Tikrai nekumščiavo jos. Pripažįsta, kad pastūmė S. J. ir dėl to ši susižalojo. Iki konflikto nukentėjusioji neturėjo jokių sužalojimų. Nežino, kiek buvo išgėręs tą dieną, iš dalies dėl alkoholio įvyko konfliktas. Su S. J. yra draugai, kartu negyvena. Bendravo su S. J. po šio įvykio, jos atsiprašė. Neturi problemų dėl saikingo alkoholio vartojimo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. J. parodė, kad priima V. M. atsiprašymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. M. parodė, kad visiškai neprisipažįsta. Apie įvykį, kuris įvyko (duomenys neskelbtini), apie 00.05 val., gali parodyti, kad su savo drauge S. J. gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau prasidėjo žodinis konfliktas, jis pasakė savo draugei S., kad eitų namo, tada ši užsikabino už slenksčio ir pati nugriuvo ir susižalojo. Jis užėjo į namo vidų, o ji liko sėdėti lauke ant laiptų, vėliau atvyko policijos pareigūnai ir GMP. Pareigūnai jo į areštinę neišvežė, jie tik su juo pabendravo ir tiek. Jis tikrai prieš savo draugę S. J. jokio fizinio smurto nenaudojo (b. l. 71).

Iš BIRT ataskaitų naršyklės matyti, kad S. J. paaiškino, jog išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas tarp jos ir sugėrovo V. M. dėl to, kad ji pro langą stebėjo jo kaimynus. V. M. jai uždraudė tai daryti, tačiau nenustojus žiūrėti pro langą, sumušė pranešėją. Sudavė jai kelis kartus kumščiu į galvą, į lūpą (b. l. 3-4).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja S. J. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 22.00 val. išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad ji pro langą stebėjo V. M. kaimynus, kurie savo kieme kepė šašlykus. Jos draugas, su kuriuo bendro ūkio neveda, būdamas stipriai girtas, pradėjo pavydėti ir uždraudė jai žiūrėti į kaimynų pusę. Po kurio laiko šis ją pastūmė ir ji užsikabino už slenksčio ir nukrito nuo laiptų. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, ji atsakė važiuoti su ja, nes nematė tam poreikio. 2020 m. rugpjūčio 2 d. apie 9.00 val. atsikėlusi ryte pajuto, kad skauda ranką. Tada iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ją nuvežė į (duomenys neskelbtini), kurioje nustatė dešinės rankos stipinkaulio apatinės dalies lūžį. V. M. jos atsiprašė, jie pasikalbėjo ir situaciją išsprendė tarpusavyje (b. l. 16-18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja S. J. parodė, kad apie įvykį, kuris įvyko 2020 m. rugpjūčio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), apie 00.05 val. (duomenys neskelbtini), gali parodyti, kad ji apie 21.00 val. atėjo pas draugą V. M. į svečius, jis jau buvo išgėręs, atrodė neblaivus. Tą dieną jie gėrė alkoholinius gėrimus – alų. Ji pamatė pro langą, kad lauke kaimynai kepa šašlykus, ji tiesiog stebėjo, jai buvo įdomu. Tačiau jos draugui V. tai nepatiko, dėl to prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis sudavė vieną kartą į nugarą, į galvą, ji apsiverkė, nes pajuto fizinį skausmą ir bandė ją išvarinėti iš namo. Vėliau, kai ji buvo prie namo durų V. pastūmė ją, dėl ko ji nukrito nuo namo laiptelių ir sužalojo lūpą. Kitą dieną 2020 m. rugpjūčio 2 d. apie 9.00 val. ji paskambino (duomenys neskelbtini) ir iškvietė greitąją pagalbą, kuri ją išvežė dėl sužalotos rankos. Įvykio metu tyrimo dėl sumušimo nedarė, pas medikus nesikreipė. Pretenzijų V. M. neturi, seniai susitaikė ir bendrauja telefonu (b. l. 19-21).

2020 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl I. V. nuotolinės apklausos nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 4 d. nuotoliniu būdu buvo apklausta policijos pareigūnė – vyr. patrulė I. V. Liudytojo apklausos metu buvo užpildyta asmens duomenų pažyma, išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, atlikta apklausa. Policijos pareigūnė savo apklausoje paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. apie 00.05 val. kartu su vyr. patruliu O. A. gavo pranešimą iš OVS dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji S. J. pranešė jiems, kad atėjo į svečius pas savo draugą V. M. Išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas dėl to, kad moteris pro langą stebėjo jo kaimynus, V. jai uždraudė tai daryti, tačiau moteris nenustojo tai daryti, dėl ko V. M. sumušė moterį, sudavė jai su savo kumščiu kelis sykius į galvos sritį, lūpą, dėl ko S. J. patyrė fizinį skausmą. Vyras paaiškino, kad nemušė savo draugės, o tik pastūmė ją, o kadangi ji buvo girta, pati susižalojo lūpą. Atvykusi GMP apžiūrėjo moterį, sužalojimų nenustatė. Stanislava atsisakė vykti su GMP tolimesnei apžiūrai. S. J. nurodė, kad pretenzijų V. M. neturi, rašyti pareiškimą atsisakė. V. M. nustatytas 1,89 prom. girtumas. Filmuota „BODY CAM“ 1718 (b. l. 27).

2020 m. rugpjūčio 2 d. vyr. patrulės I. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. 00.05 val. patruliuojant gautas budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė pranešėją. Vyras nurodė namo Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini). Moteris guli ant laiptų, dėl GMP neaišku. “<...>. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja S. J., kuri paaiškino, kad atėjo į svečius pas draugą V. M. ir išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji pro langą stebėjo jo kaimynus, jis jai uždraudė tai daryti, tačiau nenustojus žiūrėti pro langą sumušė pranešėją. Sudavė jai kumščiu kelis sykius į galvą, lūpą. V. M. paaiškino, kad nemušė S. J., o tik pastūmė ją, o ji būdama girta nukrito ir pati susižalojo lūpą (b. l. 7).

2020 m. spalio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 294/2020(01) S. J. nustatytas dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžis. Sužalojimas labiausiai tikėtina, padarytas griūnant tiriamajai ant ištiestos dešinės rankos prieš patenkant į VšĮ RVUL 2020 m. rugpjūčio 2 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Jai nustatytas 1 trauminis sužalojimas. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio stipinkaulio distalinio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatytas 1 sužalojimas (b. l. 40).

2020 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 41-43).

2020 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu atlikta BPC skambučių apžiūra. (1 t., b. l. 47-50, 51-59)

2020 m. spalio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu atlikta vaizdo įrašų iš įvykio vietos apžiūra (b. l. 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo V. M. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis V. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su kumščiu nesudavė nukentėjusiajai. Nutiko toks įvykis, kad žmogus nugriuvo, gal jis nukentėjusiąją pastūmė ir ši nugriuvo. Jis tik pastūmė S. J., kad ji eitų namo. Taip gavosi, kad ji nugriuvo ir susimušė ranką. Tikrai nekumščiavo jos. Pripažįsta, kad pastūmė S. J. ir dėl to ši susižalojo. Iki konflikto nukentėjusioji neturėjo jokių sužalojimų. Tokie V. M. parodymai iš dalies atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 71). Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiosios S. J., liudytojos policijos pareigūnės I. V. parodymai, specialisto išvada, policijos registro išrašas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Pažymėtina, kad kaltinamuoju aktu V. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad sudavė S. J. kumščiu kelis kartus į galvos sritį ir į veido sritį. Visgi, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinimą šioje dalyje, nenustatyta ir nesurinkta, be to, teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė pašalinti šias aplinkybes iš kaltinimo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra nepasitvirtinusios, neturi įtakos veikos kvalifikavimui ir todėl iš kaltinimo šalinamos.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., apie 22.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 00.01 val., tiksli data nenustatyta, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu pastūmė S. J., dėl ko S. J. griuvus, patyrė sužalojimą, nes nustatytas dešinės rankos dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžis, kas vertinama, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Pažymėtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, pastumdamas nukentėjusiąją S. J., kuri buvo ant laiptų, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, konstatuotina, jog jis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo V. M. asmenybę, kuris anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 83-91), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, kartu skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus.

Pažymėtina, kad prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau šis prašymas nepagrįstas. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padarius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji S. J. nėra kaltinamojo V. M. artimasis giminaitis ar šeimos narys, taigi šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu ir garso įrašais, sudėti į du vokus ir saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. M. kardomosios priemonės neskirti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašu ir garso įrašais, sudėtus į du vokus ir saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. M., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas