Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, S. K. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir gydytis nuo alkoholizmo. Priteista iš S. K. 5000 Lt neturtinės žalos A. G., taip pat jam pripažinta teisė į ieškinio dalies patenkinimą dėl turtinės žalos (dėl automobilio sugadinimo) priteisimo, ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nuosprendis, kuriuo Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 23 d. nuosprendis pakeistas ir priimtas naujas nuosprendis: panaikintas nuteistajam S. K. paskirtas teismo įpareigojimas dėl gydymosi nuo alkoholizmo ir paskirtas įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajam A. G., civiliniam ieškovui A. G. iki 2006 m. birželio 1 d. nusikaltimu padarytą žalą; panaikinta A. G. pripažinta teisė į dalies ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos (dėl automobilio sugadinimo) priteisimo ir ieškinio dydžio klausimo perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka; priteista iš nuteistojo S. K. 1042,67 Lt žalos už sugadintą automobilį bei 400 Lt advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajam A. G., kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 21 d. apie 6.00 val. Kelmės r., Vaiguvos sen., Vaiguvos k., kelio Šaukėnai–Vaiguva–Akmeniai 16-ajame kilometre, vairuodamas A. G. priklausantį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53.68 ir 172 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, vairavo transporto priemonę neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir vertėsi; eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio savininkas A. G., kuriam dėl kompresinio juosmeninės stuburo dalies pirmo slankstelio lūžimo, juosmeninės stuburo dalies antro slankstelio išnėrimo su galūnių paralyžiumi bei ryškiu dubens organų sutrikimu, nugaros smegenų trauminio uždegimo, abiejų rankų nubrozdinimu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nuosprendį ir paskirti S. K. realią laisvės atėmimo bausmę, ir be jau priteistų 5000 Lt priteisti dar 5000 Lt neturtinės žalos.

Kasatorius nurodo, kad teismas be pagrindo pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad S. K. prisipažino padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes jis ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, liudytojui E. G. liepė duoti melagingus parodymus, jo po autoįvykio neatsiprašė ir pinigų, priešingai nei teigia nuteistasis, nesiūlė. Nuteistasis S. K. ir dabar nesirūpina, kaip atlyginti padarytą žalą. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad S. K. reikalingas gydymas nuo alkoholizmo (į teismo posėdžius ateidavo girtas), todėl negalima sakyti, kad jis apibūdinamas teigiamai. Esant tokioms aplinkybėms, kasatoriaus nuomone, nuteistajam nebuvo sąlygų taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismas, atidėdamas realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neatsižvelgė į tai, kad S. K. nusikaltimą padarė visuotinai pavojingu būdu, būdamas neblaivus ir kad jis (kasatorius) visam gyvenimui tapo neįgalus (BK 60 straipsnio 10 ir 11 punktai).

Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl neturtinės žalos dydžio – 5000 Lt. Tokio dydžio žalą teismas nustatė, atsižvelgdamas į tai, kad tiek S. K., tiek kasatorius autoįvykio metu buvo neblaivūs, į kasatoriaus neatsargų elgesį, kuris lėmė tai, kad nukentėjusiojo automobilio rakteliai atsidūrė pas nuteistąjį. Tačiau, kasatoriaus nuomone, niekas nedraudžia keleiviui automobiliu važinėti girtam, o raktelius nuteistasis paėmė iš jo kišenės, kai jis miegojo, taigi neatsiklausęs. Be to, teismas, nustatinėdamas žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad būtent dėl šiame autoįvykyje patirtų traumų jis tapo invalidu. Taip pat kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis iki autoįvykio turėjo invalidumo grupę. Šią išvadą paneigia faktas, kad jis buvo registruotas darbo biržoje, be to, tai, kad jis buvo darbingas, patvirtina socialinio draudimo pažymėjimo duomenys.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šią įstatymo nuostatą teismas gali taikyti, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

S. K. už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, taigi šios įstatymo dalies reikalavimai nėra pažeisti.

Kasatoriaus argumentais dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam S. K. ginčijamos teismo išvados, kad bausmės tikslai dėl S. K. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pagrįstumas, teigiant, kad ši išvada neatitinka bylos aplinkybių. Teismo išvadų atitikimas bylos aplinkybių nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija šių argumentų neanalizuoja. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tokius pačius nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus, teismo išvados pagrįstumą patikrino pagal bylos duomenis ir šią išvadą paneigiančių aplinkybių nenustatė. Nuteistasis S. K. jau ikiteisminio tyrimo metu prisipažino vairavęs automobilį, stengėsi atlyginti bent dalį padarytos turtinės žalos, anksčiau teistas nebuvo, t. y. nustatyti ir teigiamai asmenybę apibūdinantys duomenys, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismo padarytas asmenybės įvertinimas neteisingas. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus nuteistasis S. K. nuo 2005 m. birželio 1 d. pradėjo dirbti Kelmėje UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo A. G. apeliacinį skundą, pakeitė teismo nuosprendį – priteisė iš nuteistojo S. K. 1042,67 Lt žalos už sugadintą automobilį bei 400 Lt advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajam A. G., bei paskyrė S. K. įpareigojimą iki 2006 m. birželio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam A. G. ir civiliniam ieškovui A. G. nusikaltimu padarytą žalą. Tuo atveju, jei S. K. be pateisinamų priežasčių neįvykdys teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinės viešąją tvarką, girtaus ar padarys kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkto numatyta tvarka ir sąlygomis gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad BK 75 straipsnio nuostatos S. K. pritaikytos tinkamai ir kad šio įstatymo taikymu nėra pažeistos nukentėjusiojo teisės reikalauti, kad būtų teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Dėl BK 109 ir 115 straipsnių taikymo

Kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas.

Nukentėjusiojo A. G. kasaciniame skunde prašoma priteisti jam dar 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes, kasatoriaus nuomone, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra per mažas, teismas nepagrįstai netenkino jo pareikšto 10 000 Lt civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos.

Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne dėl teisės, o dėl fakto, todėl kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neturtinės žalos dydžio nenustatinėja, o tik patikrina, ar teismas, BPK 115 straipsnio tvarka nagrinėdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, vadovavosi visomis civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus.

Civilinio kodekso 6.283 straipsnyje įtvirtintas visiškos žalos atlyginimo principas, neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatyme numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų, ją nustatyti turi teismas, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.248 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Teismas nustatė, kad žalos atsiradimui turėjo reikšmės ir paties nukentėjusiojo neatsargumas, nes ir pats būdamas neblaivus, neblaivaus S. K. vairuojamu automobiliu važinėjosi po kaimus, tokiu elgesiu sukeldamas pavojų ir savo paties saugumui (CK 6.253 straipsnis). Kasatoriaus argumentai, kuriais neigiamas šios teismo išvados pagrįstumas, nėra baudžiamosios bylos, nagrinėjamos kasacine tvarka, dalykas. Tokį patį nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentą patikrino apeliacinės instancijos teismas ir, priimdamas nuosprendį, motyvuotai atmetė. Kasacinio teismo kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismai nagrinėdami ir spręsdami neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Algirdui Gedminui klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos turinį ar jos dydžio nustatymo kriterijus.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. kasacinį skundą atmesti.