- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-5141-932/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04422-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- V. A.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. A., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei L. J., išnagrinėjusi V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. 2015 m. kovo 25 d., apie 14.20 val., Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, vairuodama automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama atbula, pro stovintį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 123 bei 222 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama V. A. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. neneigė padariusi apgadinimą, tačiau tikina neturėjusi tikslo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Protokole nurodytu laiku ir vietoje ji parkavo savo automobilį stovėjimo aikštelėje, esančioje ant CUP stogo. Buvo likusi tik viena laisva stovėjimo vieta, aikštelėje buvo labai mažai vietos, todėl parkavosi itin lėtai, stengdamasi nekliudyti kitų automobilių. Teigia jokio kontakto nejutusi, signalizacija nesuveikė. Išlipusi iš savo automobilio, ant priešais stovinčio šviesios spalvos automobilio („Audi“ markės) dešinėje pusėje prie rato, o gal ant sparno pastebėjo juodų dažų likučius, įbraukimą. Ji priėjo arčiau, apžiūrėjo, tačiau net nepagalvojo, kad šį apgadinimą padarė būtent ji. Kaip jau minėjo, jokio kontakto ji nejuto, ant savo automobilio jokių šviesios spalvos žymių nepastebėjo. Jai parkuojantis, vienas automobilis laukė, norėdamas pravažiuoti, be to, netoliese stovėjo kažkoks vyrukas, tačiau niekas nepriėjo ir nepasakė, kad ji atsitrenkė į kitą automobilį. Pastačiusi transporto priemonę, ji nuėjo į parduotuvę, užtruko pusantros ar dvi valandas, grįžusi nei ant savo, nei ant to kito automobilio jokio pranešimo nerado (tiksliau, ji į kitą automobilį ir nebeatkreipė dėmesį, buvo apie matytą įbrėžimą jau pamiršusi). Po trijų dienų jai paskambino pareigūnai ir pasakė, kad jos automobiliu padaryta avarija, po ko ji labai nustebo, kadangi niekam savo automobilio neduoda. Nuvykus į policijos įstaigą jai buvo paaiškinta, kada ir kur buvo įvykis, ji pareigūnams nurodė buvusi toje vietoje. Kai rašė paaiškinimą, jau suvokė, kad galėjo padaryti minėtus apgadinimus. Vairuotojo pažymėjimą turi apie 20 metų, bet faktiškai vairuoja apie 10 metų, panašių įvykių niekada neturėjo. Žino pareigą, jog esant tokiam įvykiui reikia surašyti eismo įvykio deklaraciją. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad pasišalino iš įvykio vietos nesąmoningai. Nurodo gyvenanti su nuo gimimo neįgalia dukra, motina turi sunkių sveikatos problemų, pastarajai reikalinga operacija, todėl šeimai tiesiog būtinas automobilis.
Šalies argumentai
V. A. rašytinio paaiškinimo duomenimis, 2015-03-25, apie 14.20 val., parkuojantis CUP 4 aukšto parkavimo aikštelėje, Vilniuje, labai lėtai atbuline eiga darant posūkį, priekinė kairė plastikinė bamperio dalis lietėsi su šalia stovėjusio automobilio dešiniąja padanga, ir braukiant padangos gumos spalva persinešė ant to automobilio dešiniojo sparno, žymės ilgis apie 20 cm. Sustojus apžiūrėti automobilį dėl galimų pažeidimų, pamatė, kad tai tik gumos spalva, kurią galima nuvalyti, policijos nekvietė. Parkuojant automobilį, kitas automobilis laukė ir stebėjo įvykį. Pasišalinti piktybiškai iš įvykio vietos nebuvo jokių priežasčių, automobilis liko stovėti aikštelėje, policijos nekvietė, nes nematė padarytos žalos. Turi civilinį automobilio draudimą, todėl tikrai nebuvo priežasties vengti atsakomybės, jei būtų padaryta žala. Matė, kad šalimais buvo liudininkai (b. l. 11).
V. A. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. A. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-28078796-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. V. A. kaltę taip pat įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulio E. G. 2015-03-25 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2015-03-25 iš VPK OVS gavo pranešimą, kad PC „CUP“, Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje laukia apgadintas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi automobilio „Audi A6“ vairuotojas A. V., kuris paaiškino, kad 2015-03-25, apie 14.00 val., pastatė savo automobilį stovėjimo aikštelėje. Apie 16 val. atėjus prie automobilio rado už lango užkištą raštelį, kuriame buvo parašyta, kad automobilį apgadino „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. A. V. įvykio nematė. Automobiliui „Audi A6“ sugadintas dešinės pusės priekinis sparnas ir durys. Apgadinimo aukštis 0,42 – 0,47 m. (b. l. 4). Automobilio „Audi A6“ bendrasavininko A. V. paaiškinime, nurodyta, kad 2015-03-25, apie 14 val., pastatė automobilį VCUP stovėjimo aikštelėje, paskutiniame aukšte ant stogo. Stovėjimo aikštelėje nebuvo jokių kelio ženklų bei geltono ženklinimo, draudžiančio stovėjimą. Automobilį paliko, o grįžęs rado subraižytą automobilį, po kurio priekinio lango valytuvais buvo paliktas raštelis, kad į automobilį atsitrenkė automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Byloje taip pat pridėtas įvykį mačiusio asmens ant apgadintos transporto priemonės paliktas raštelis (b. l. 9). Transporto priemonių techninės apžiūros akte užfiksuota, kad automobiliui „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis kairėje pusėje, 0,16 – 0,48 m aukštyje; automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos priekinės dešinės pusės durelės, sparnas, bamperis, 0,44 - 0,50 m aukštyje. Automobilių apgadinimų aukščiai ir pobūdžiai atitinka (b. l. 13). Fotolentelėse užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai (b. l. 14-16). Automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo faktas taip pat užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 6,7).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. A., vairuodama automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (automobilio „Honda Civic“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi V. A. ši transporto priemonė priklauso nuosavybės teise ir nelaikytina svetimu turtu) bei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Nors V. A. teismo posėdyje teigė kontakto su kitu automobiliu nejutusi bei neturėjusi tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, teismas tokius jos parodymus vertina kaip gynybinę asmens poziciją, kuria ji siekia sušvelninti savo atsakomybę. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos V. A. pozicija nebuvo nuosekli. Antai, 2015-03-25 rašytiniame paaiškinime pastaroji aiškiai nurodė, kad darydama posūkį jautė, kaip jos automobilio priekinė kairė bamperio dalis lietėsi su šalia stovėjusio automobilio dešine padanga, t. y. ji neneigė jutusi kontaktą. Maža to, ji išlipo, apžiūrėjo nukentėjusįjį automobilį, tačiau padariusi išvadą, kad įbrėžimas iš esmės yra tik padangos gumos žymė, kurią galima nuvalyti, nuėjo į prekybos centrą (b. l. 11). Akivaizdu, kad tokia pastarosios išvada buvo klaidinga, kadangi automobiliui „Audi A6„ buvo padaryti priekinės dešinės pusės sparno, bamperio ir durelių apgadinimai (b. l. 7, 13-16). Teisme V. A. jau kategoriškai neigė jutusi bent kokį kontaktą ir tikino, jog, nors išlipusi pamatė priešais stovinčio automobilio apgadinimą, tačiau net nepagalvojo, kad tai ji šį apgadinimą ir padarė. Atsižvelgiant į tokius prieštaringus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, taip pat tai, kad apgadinimus V. A. padarė priekine savo vairuojamo automobilio dalimi, kas reiškia, kad pastaroji neabejotinai turėjo matyti bei justi (juo labiau, įvertinus ilgametį pastarosios vairavimo stažą), jog kliudė kitą automobilį, dėl ko darytina išvada, kad ji, būdama nepakankamai atidi, nepalikusi tarpo iš šono, ne tik kliudė nukentėjusį automobilį bei jį apgadino, tačiau ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. V. A. kaltė įrodyta byloje esančiais nuosekliais, tarpusavyje vienas kitam neprieštaraujančiais įrodymais, t. y. pareigūnų tarnybiniais pranešimais, įvykio liudytojo pateikta rašytine informacija, transporto priemonės techninės apžiūros protokolais bei fotonuotraukomis.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), į tai, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies atveju nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o ATPK 127 straipsnio 2 dalies atveju atsakomybę lengvina tai, kad asmuo prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įvertinama V. A. asmenybė (nedirba, darbo biržoje registruota, išsiskyrusi, neturi galiojančių administracinių nuobaudų). Teismo vertinimu, administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. A. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Tuo tarpu skiriant administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį manytina esant tikslinga taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi net ir švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda būtų šiuo atveju pernelyg griežta.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad padaryti pažeidimai yra iš esmės menkaverčiai, V. A. praeityje nors ir buvo keletą kartų bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tik vienas iš pažeidimų yra savo pobūdžiu šiurkštus (transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens, nustatytas 0,56 prom. girtumas), šis pastarosios pažeidimas padarytas dar 2009 m., yra pilnai įvykdytas. Po to V. A. daugiau jokių pažeidimų nėra padariusi (b. l. 3). Negalima nevertinti, kad ji prižiūri neįgalią dukrą, kuriai nustatytas 80 procentų nedarbingumas bei neįgalią mamą (b. l. 22, 23), pastarąsias tenka vežti į medicinos įstaigas, dėl ko akivaizdu, kad specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas būtų neproporcingai griežta nuobauda, itin apsunkinanti šeimos gyvenimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas iš esmės neatitinka tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo, darytina išvada, jog prevenciniai bausmės tikslai pilnai bus pasiekti paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. A. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 28 eurų dydžio baudą.
V. A. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 300 eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, V. A. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintą nuobaudą - 300 eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.