- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-03
- Bylos Nr.
- eAS-593-415/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00546-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- N. U.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės N. U..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės N. U. (toliau – ir atsakovė) 22,59 Eur rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei delspinigių įsiskolinimą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjui VASA skyrė 100 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą ir nustatė pareiškėjui septynių kalendorinių dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą patikslinti atsakovo duomenis.
Teismas nustatė, kad: pareiškėjo prašymas 2025 m. vasario 11 d. buvo priimtas; atsakovei nepavykus įteikti procesinių dokumentų pareiškėjo nurodytu adresu, teismas kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą, prašydamas pateikti atsakovės N. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodą, kad būtų galima spręsti dėl kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų; teisme 2025 m. kovo 26 d. buvo gauta VĮ Registrų centro pažyma, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre asmens duomenų apie asmenį – N. U., gim. (duomenys neskelbtini), nėra; teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą patikslinti atsakovės duomenis, įpareigojant pareiškėją nurodyti atsakovės asmens kodą arba tinkamą gimimo datą; teisme 2024 m. balandžio 2 d. buvo gautas pareiškėjo pranešimas dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė egzistuoja ir valdo jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, o VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pridėtame Nekilnojamojo turto registro išraše atsakovės gimimo data ir (ar) asmens kodas nėra nurodyti, o pagal teisme 2025 m. kovo 26 d. gautą VĮ Registrų centras pažymą asmens, kurio vardas ir pavardė bei gimimo data būtų tokie, kokius pareiškėjas nurodė (N. U., gim. (duomenys neskelbtini)), nėra.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra atsakingas už nesumokėtos vietinės rinkliavos administravimą Vilniaus miesto savivaldybėje, jo dispozicijoje yra visa informacija apie rinkliavos mokėtojus, taip pat ir jų gimimo metus ir (ar) asmens kodus. Pareiškėjas, kurio veikla yra susijusi būtent su rinkliavos administravimu, jau teikdamas prašymą teismui turi pareigą nurodyti visus asmens duomenis, pagal kuriuos galima tiksliai identifikuoti asmenį, ir savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai bei jomis nepiktnaudžiauti. Jeigu pareiškėjas nenurodo šių duomenų arba nurodo netikslius duomenis, jis privalo kuo skubiau ištaisyti savo klaidą ir įvykdyti teismo jam nustatytą įpareigojimą.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismo įpareigojimo per nustatytą terminą neįvykdė, jokių priežasčių, kodėl nevykdomas teismo įpareigojimas nebuvo pateikta, todėl yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas pareiškėjui skirti baudą. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys neatitinka proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų, užkerta galimybę asmenį informuoti apie pradėtą teismo procesą bei taip pat sudaro prielaidas situacijai, kad, nepateikus duomenų ir neatlikus nurodytų veiksmų, gali kilti rizika, jog teismo procesinis sprendimas bus priimtas dėl neegzistuojančio asmens.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei atsižvelgęs į tai, kad bauda pareiškėjui skiriama nebe pirmą kartą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-129-520/2025), teismas pareiškėjui skyrė 100 Eur baudą.
III.
Pareiškėjas VASA atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjui paskirtą 100 Eur baudą.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog pareiškėjo dispozicijoje yra visa informacija apie rinkliavos mokėtojus, taip pat ir jų rekvizitai, ne visai atitinka realią situaciją. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) 11 punktu, pareiškėjas tvarko Komunalinių atliekų turėtojų registrą (toliau – ir Registras). Registro duomenys, reikalingi Rinkliavai administruoti, renkami ir tvarkomi naudojantis Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis (Rinkliavos nuostatų 15 p.). Dažniausiai pareiškėjas gali turėti tik rinkliavos mokėtojo valdomo nekilnojamo turto objekto (-ų) duomenis ir Gyventojų registro duomenis. Taip pat pareiškėjas dažniausiai neturi jokių papildomų duomenų, teismo kitaip vadinamais rekvizitais, jei jų nenurodo pats rinkliavos mokėtojas. Tuos pačius minėtų registrų duomenis gali matyti ir tikrinti tiek teismai, tiek kitos valstybės institucijos ar įstaigos, kurioms tokia teisė suteikia įstatymais ar teisės aktais. Be to, Registro duomenys tvarkomi vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą, todėl pareiškėjas objektyviai negali rinkti ir turėti visą informaciją apie rinkliavos mokėtojus. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi net daugiau įgaliojimų ir galimybių gauti jam reikalingą informaciją apie byloje dalyvaujančius asmenis nei pareiškėjas, todėl šiuo atveju teismo pakartotinis 2025 m. balandžio 8 d. nutarties įpareigojimas pateikti atsakovės asmens kodą arba tinkamą gimimo datą nėra iki galo aiškus / suprantamas, taip pat gali būti laikytinas pertekliniu ir vilkinančiu prašymo priėmimo klausimą. Pareiškėjo vertinimu, jis pateikė teismui visą turimą informaciją, kartu su prašymu ir šalindamas trūkumus.
Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog jis pateikė akivaizdžiai nepagrįstą procesinį dokumentą (nėra nustatyta, kad pats prašymas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą ir delspinigius iš atsakovės yra neteisėtas ar nepagrįstas), taip pat nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas objektyviai tyčia ar sąmoningai veikė ar neveikė prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Pareiškėjas pagrįstai manė, kad teismas, pats turėdamas prieigą prie atitinkamų registrų bei suvedinėdamas bylos šalių duomenis į Lietuvos teismų informacinę sistemą, gali pats greičiau ir operatyviau gauti jam reikalingus duomenis apie atsakovę. Todėl, įvertinus visas minėtas aplinkybes, laikytina, kad teismo nurodomus pareiškėjo veiksmus / neveikimą šioje byloje negalima laikyti piktybiniu ar tyčiniu veikimu / neveikimu nukreiptu prieš proceso koncentracijos principą ar patį teismą.
Pareiškėjas pažymi, kad, priešingai nei teismas nurodo, jis (pareiškėjas) yra suinteresuotas kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu ir kiek galėdamas greičiau siekė pašalinti prašymo trūkumus bei nedelsiant pateikė teismui turimus duomenis apie atsakovę. Teismo įpareigojimas nuo pradžių nebuvo toks, kurį įvykdyti išimtinai galėjo tik pareiškėjas, todėl laikytina, kad teismo spendimas pareiškėjui skirti baudą šiuo atveju neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Teismas, skirdamas baudą, riboja galimybę pareiškėjui kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui paskirta 100 Eur bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui 100 Eur baudą paskyrė, nustatęs, kad pareiškėjas per jam nustatytą terminą neįvykdė teismo įpareigojimo patikslinti atsakovės duomenis, t. y. nurodyti atsakovės asmens kodą arba tinkamą gimimo datą, ir nepateikė jokių priežasčių, kodėl nevykdomas teismo įpareigojimas.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis kartu su prašymu ir šalindamas trūkumus, pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas ir kitų registrų duomenimis, galėjo pats gauti reikalingą informaciją apie byloje dalyvaujančius asmenis, jis (pareiškėjas) neatliko tyčinių veiksmų, nepiktnaudžiavo procesu, o priimta nutartis skirti baudą neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 41 straipsnio 2 dalis nustato, jog teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims; už teisėjo reikalavimų nevykdymą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
ABTĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir asmenys neįvykdo teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą), dokumentus ar kitą medžiagą, taip pat už kitų teisėjo (teismo) reikalavimų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nevykdymą (1 p.). Pagal šio straipsnio 2 dalį administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį; nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymas suteikia teismui teisę skirti baudą dėl tam tikrų teismo įpareigojimų nevykdymo, tik nustačius, ar asmuo, kuriam skiriama bauda, turėjo objektyvią galimybę užtikrinti, organizuoti ar kontroliuoti teismo įpareigojimų vykdymą. Skirdamas asmeniui nuobaudą už teismo reikalavimo neįvykdymą, teismas turi būti aktyvus bei pagrįsti teismo nuobaudos skyrimą, t. y. motyvuoti, kokie veiksniai lėmė, jog asmeniui yra skiriama teismo nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-488-1062/2020; kt.).
Nagrinėjant pareiškėjo atskirojo skundo argumentus akcentuotini ir ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas imasi šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo prašyme nurodytu adresu atsakovei nepavykus įteikti procesinių dokumentų, pirmosios instancijos teismas kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu pateikti atsakovės N. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodą.
Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių kalendorinių dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą patikslinti atsakovės duomenis, t. y. nurodyti atsakovės asmens kodą arba tinkamą gimimo datą. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad teisme 2025 m. kovo 26 d. gauta VĮ Registrų centro pažyma, kurioje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos gyventojų registre asmens duomenų apie asmenį – N. U., gim. (duomenys neskelbtini), nėra.
Pareiškėjas 2025 m. balandžio 2 d. pateikė pranešimą „Dėl trūkumų šalinimo“, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog reikalavimas yra pateiktas neegzistuojančiam asmeniui, yra netikslūs, kadangi pareiškėjas pridėjo įrodymus apie tai, jog minėtas asmuo valdo jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), o VĮ Registro centro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Prie šio pranešimo pareiškėjas pridėjo 2025 m. vasario 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą.
Pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše atsakovės gimimo data ir (ar) asmens kodas nėra nurodyti, o pareiškėjas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį, nepaaiškino, kuo remdamasis prašyme teismui nurodė būtent tokius atsakovės asmens duomenis (gimimo datą) bei kodėl negali jų patikslinti. Kaip minėta, 2025 m. kovo 31 d. nutartyje buvo akcentuota, jog pareiškėjo prašyme nurodyti atsakovės asmens duomenys nėra tikslūs, nes tokio asmens duomenų Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi duotas įpareigojimas patikslinti atsakovės duomenis buvo aiškus ir suprantamas, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė ir suteiktas pakankamas terminas įvykdyti teismo įpareigojimą, tačiau pareiškėjas teismo nustatytu terminu prašomų duomenų nepateikė ir nenurodė svarbių priežasčių, kodėl jų negali pateikti.
Akcentuotina, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, veiklą vykdantis būtent vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą administravimo, įskaitant nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą iš skolininkų, srityje, todėl jam keltini aukštesni atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo reikalavimai kreipiantis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimo. Atsižvelgus į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo elgesys neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje išsamiai motyvavo baudos pareiškėjui skyrimo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, įpareigojimas buvo aiškus ir pareiškėjui suprantamas, pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šiuo konkrečiu atveju nebuvo įvykdytas įpareigojimas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skirti pareiškėjui baudą atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pareiškėjo atskirajame nurodyti argumentai nepaneigia šios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.