Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovo I. L. atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, atsakovei J. L., jos atstovei advokatei Matildai Liatukaitei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. L. ieškinį atsakovei J. L. dėl paramos iš motinos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400,00 (keturi šimtai) litų dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki kol pabaigs Kauno statybininkų rengimo centrą t.y. iki 2016-06-30;

-priteisti ieškovui I. L., gim. (duomenys neskelbtini),iš atsakovės J. L. 3200 lt ( 927.53 EUR) dydžio išlaikymo įsiskolinimą;

-priteisti iš atsakovės J. L. bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai: procesinių dokumentų įteikimo byloje, advokato teisinės pagalbos pagal KVGTPT sprendimą bei kitas.

Šiuo metu pragyvena iš lėšų, kurias gauna kaip našlaičio pensiją po tėvo R. L. mirties, mokama iš VSDFV biudžeto, nedidelės stipendijos. Daugiau pajamų neturi. Šiek tiek materialiai padeda išsilaikyti dėdės šeima.

Motina nuo to laiko, kai pradėjo gyventi atskirai, išlaikymo neteikia, jokios paramos iš jos nesulaukia. Kadangi mokosi profesinio rengimo centre profesijos ir siekia įgyti vidutinį išsilavinimą daug dėmesio turi skirti mokymosi programoms, dirbti neturi galimybės, todėl motina J. L. privalo sava dalimi ieškovą išlaikyti, iš jos priteistinas išlaikymas.

Mokymosi metu gyvena mokyklos bendrabutyje, o savaitgaliais grįžta į Varėnos m. pas giminaičius, gyvena jų namuose (duomenys neskelbtini), Varėnos m. Mėnesiui išsilaikyti reikia apie 800,0 litų.

Atsakovė nuo 2014 m kovo mėnesio neteikia jokios materialinės paramos, nebendrauja, nesidomi ieškovo poreikiais.

Atsižvelgiant į LR KT 2007-06-07 nutarimą, jo išaiškinimą, LR CK 3.194 str. 3 d. ir formuojamą LAT praktiką, į tai, kad mokosi Kauno statybininkų rengimo centre, yra jaunesnis nei 24 metai, ieškovui yra būtina atsakovės, kaip motinos, parama.

Ieškovas neturi ir negali turėti savarankiško pragyvenimo šaltinio, nes yra moksleivis ir negali suderinti mokslo ir darbo laiko. Užsiėmimai, paskaitos Kauno profesinio rengimo centre vyksta kiekvieną dieną, būna ir praktinio mokymo valandos , kurios užtrunka beveik visą dieną. Materialinė padėtis yra prasta, nes negauna didesnių pajamų, pragyvena tik iš našlaičio pensijos 181 litų ir stipendijos 35 litų per mėnesį, pagal galimybes padedant dėdei J. L. šeimai. Šių lėšų man nepakanka, todėl prie išlaikymo turi prisidėti ir atsakovė.

Pagal LAT 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 suformuotą praktiką, numatyta vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (1035 lt per mėnesį ) . Šiuo metu ieškovo turimų lėšų nepakanka tenkinti minimalius poreikius, normalioms vystymosi sąlygoms užtikrinti. Vidutinės būtinos išlaidos mėnesiui yra apie 800,0 litų. Vien tik maitinimui skirtina apie 350 Lt per mėnesį, aprangai, avalynei, buitinėms prekėms apie 150 litų/mėn., higienos ir buitinėms prekėms apie 70.0 0 litų/mėn., taip pat išlaidos skirtos lavinimui: knygoms, kanceliarinėms prekėms - 50 Lt./mėn., kelionės išlaidos - 80 litų/mėn, būsto išlaikymo dalis mažiausiai - 70 litų/mėn. telefono ryšio paslaugos 20 Lt./mėn..

Atsakovė turi visas galimybes teikti išlaikymą. Ji dirba UAB „P. R.“ dažytoja, gauna nuolatines darbo pajamas . Atsakovė yra gan jauno amžiaus, neturinti didesnių sveikatos problemų, darbinga, ir ji gali išlaikyti išlaikymo reikalingą savo sūnų.

Iš atsakovės - turėtų būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas nuo 2014 m vasario pabaigos iki šiol, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį (8 mėn. x 400 Lt = 3200 Lt. ( 927.53 EUR).

Atsakovė norėjo, kad jos sūnus I. gyventų su ja, jo niekada nevarė iš namų, tačiau sūnaus I. išėjimas gyventi iš motinos ir apsigyvenimas pas tėvo brolį J. L. buvo išimtinai ieškovo apsisprendimas. Pažymėtina ir tai, kad išėjęs gyventi pas savo tėvo brolį, ieškovas nustojo bendrauti su atsakove, neaplanko, nepaskambina. Atsakovė praktiškai neturi jokios informacijos kaip klostosi jos sūnaus gyvenimas. Atsakovė dėl to, kad ieškovas išėjo iš jos namų, labai išgyveno, tačiau suvokė, kad jos sūnus yra pilnametis, savarankiškai gali priimti sprendimus.

Pažymėtina, kad Kauno statybininkų rengimo centro 2014-09-08 pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą stipendiją nurodyta, kad I. L. gauna 35 Lt (trisdešimt penkių litų, 00 ct.) stipendiją, ir iš jos yra išskaičiuojama 25,00 Lt (dvidešimt penki litai, 00 ct), kaip mokestis už bendrabutį, tačiau ne visais mėnesiais. Kitų Ieškovo poreikių, kurie pagrįstų jam būtinos 800,00 Lt (aštuonių šimtų litų, 00 ct) sumos save išlaikyti, ieškovas nepateikia. Be to, ieškovui nebūtina grįžti gyventi pas giminaičius, ieškovas gali gyventi ir grįžti pas atsakovę, tačiau jis to nenori pats.

Atsakovės nuomone, ieškovo ieškinio esmė yra šalių, kaip motinos ir sūnaus, santykiai. Santykiai tarp ieškovo ir atsakovės yra pašliję, galima sakyti, kad jie susipyko, tačiau ne dėl atsakovės kaltės, o labiau dėl ieškovo jaunuoliškų ambicijų, kurias jis nori patenkinti taip pat pareikšdamas šį ieškinį dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Atsakovė pabrėžia ir tą aplinkybę, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra prasta, ji dirba UAB „R.", jos pajamos yra apie 900, 00 Lt (devyni šimtai litų, 00 ct.). Atsakovė su R. Ž. yra sudariusi nuomos sutartį dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Prienuose, nuomos. Atsakovė nuomos mokesčio nemoka, tačiau ji moka visus komunalinius patarnavimus, todėl jai pačiai reikalingos lėšos pragyvenimui. Atsakovė nekilnojamojo turto ar kitų pajamų neturi, todėl šiuo metu neturi galimybės teikti ieškovo prašomos 400,00 Lt (keturių šimtų litų, 00 ct) sumos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

LR Konstitucijos 32 straipsnis numato, kad pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos.Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdantteisingumą.

Ieškovas I. L., sulaukęs pilnametystės, savo nuolatinę gyvenamąją vietą pasirinko kitur, negu gyvena jo motina (atsakovė) ir pareiškė ieškovei reikalavimą teikti jam, kaip pilnamečiui vaikui paramą.

CK 3.192¹ str. 1 d. numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

CK 3.192¹ str. 2 d. numato, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192¹ str. 3 d. numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šio straipsnio nuostatų konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto ir išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata.

Pagal CK 2.5 str.1 d. pilnamečiu asmeniu laikomas asmuo, kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Lietuvos Respublikos Konstituricinis Teismas 2007-06-07 nutarimu “Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 str. 3 dalies ( 2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” pripažino, kad CK 3.194 str. 3 d. ( 2004-11-11 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiui asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šiame Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia įgyti profesinį išsilavinimą. Taigi tam tikras tarpsnis tarp mokslo (išsilavinimo) ir profesinio pasiruošimo. Šiuo atveju neatsietinai vertintinos ir kitos įstatymų nuostatos.

CK 3.205 str. 1 d. numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus, o būtent, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.

CK 3.206 str. 1 d. numato, kad teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.

Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai ieškovas siekia paramos iš motinos, neturėdamas galimybės gauti iš tėvo, kuris yra miręs. Tai reiškia iš vienos pusės lieka biologinė motina (atsakovė), o iš kitos pusės – palikimas arba valstybės įsipareigojimai tokioje situacijoje.

Pagal pateiktus įrodymus ir šalių aiškinimus galima suprasti ir daryti išvadas, kad ieškovo tėvas, kaip palikėjas jam nesudarė išlaikymo galimybių, nes nebuvo paveldėtas materialus turtas (vaikas, kaip įpėdinis paveldi tėvo dalį pagal įstatymą arba palikimą).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( CPK 178 str.).

Liudytoja N. L. nurodė, kad ieškovas susipyko su motina ir atvyko gyventi į jos šeimą. Kodėl susipyko, aplinkybių nenurodė. Teikia paramą ieškovui, kadangi jo gaunamos pajamos yra mažos. Bandė skambinti atsakovei, kad teiktų paramą ieškovui, bet ji atsisakė.

Pirmas klausimas, kuris aktualus šioje byloje, kodėl ieškovas pakeitė savo buvusią nuolatinę gyvenamąją vietą, kartu su ieškove(motina). Ieškovas teigia, kad „santykiai su motina pasidarė įtemti, ji teigė, kad nenori bendrauti, sieks atsisakyti.“ Tačiau byloje nėra pateikti jokių įrodymų, kad motina siekė ar atsisakė savo nepilnamečio vaiko, jį išvarė iš savo gyvenamosios vietos. Kodėl santykiai pasidarė įtemti tarp motinos ir vaiko yra tik motinos (atsakovės) išreikšta pozicija. Atsakovė J. L. teismo posėdyje paaiškino, kad siekė padėti priimti savo vaikui protingą sprendimą, mokslo metų eigoje (jiems nepasibaigus) nekeisti mokslo įstaigos. Ieškovas tokios pozicijos nepaneigė (nedavė jokių paaiškinimų ar įrodymų). Suaugusių žmonių požiūris į gyvenimo problemų sprendimą turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad atsakovės asmenybė yra socialiai nepriimtina arba jos elgesys kelia visuomenei, šeimos nariams pavojų ar pagrįstas abejones netikėti šiuo žmogumi. Atsakovė yra motyvuota: turi nuolatinę darbo vietą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir tokius santykius deklaruoja viešai (pagal sudarytą nuomos sutartį), draudžia save kompleksiniu gyvybės draudimu save mirties atveju, kad ieškovas gautų naudą ( tuo metu 15000 Lt).

Antras, svarbus klausimas šioje byloje, ieškovo elgesys tuo pagrindu, kad jis mokosi ir turi teisę reikalauti iš atsakovės (motinos) išlaikymo. Pagal mokslo įstaigos teikiamą oficialią informaciją nežiūrint to, kad ieškovas mokosi pažangiai (patenkinamai), tačiau praktinius ir teorinius užsiėmimus lanko patenkinamai, praleidžia pamokas be pateisinamų, svarbių priežasčių, svarstomas mokslo savivaldos komisijoje dėl nepateisinamo lankomumo. Jeigu moksleiviui iškilo problemos dėl jo pamokų lankomumo, tai buvo tiriama, nagrinėjama ir nustatyta, kad tai padaryta dėl nepateisinamų priežasčių. Tokiu atveju daroma išvada, kad kaltas yra pats moksleivis (ieškovas). Tokios aplinkybės reiškia, kad ieškovui mokslas nebuvo kliūtis dirbti, gauti savarankiškas pajamas, o ir pats mokslo procesas tampa savotiška priedanga reikalauti iš atsakovės papildomos paramos be pagrindo.

Trečia, atsakovės asmenybė yra socialiai priimtina. Ji dirba, gauna nuolatines pajamas, nors ir minimalias. Tai, kad atsakovė įgijusi mažos vertės automobilį yra jokiu būdu ne jos turtinės padėties išryškinimas kaip slėpimas savo turtinės padėties, bet sugebėjimas pagal savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį būti rūpestingam ir tvarkingam visuomenės nariui.

Ketvirta, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi savo ir kasdieninę buitinę, socialinę padėtį (gyvenamasis būstas, privalomi mokesčiai, išlaidos maistui, pragyvenimui ir t.t.). Tokią padėtį šalims sukuria esamos sąlygos ir aplinka. Atsakovė aiškiai nurodo, kad ji neprieštarauja, kad sūnus (ieškovas) pas ją gyventų, gautų iš atsakovės būsto paslaugas, aprūpintų jį pagal išgales maistu, drabužiais ir kitomis paslaugomis. Ieškovas šiuo atveju pats pasirenka gyvenamąją vietą ( pas dėdę), o jau ir toks pasirinkimas įtakoja turtinę padėtį ( atstumai nuo Varėnos iki Kauno ir nuo Prienų iki Kauno skirtingi), kas savaime sudaro papildomas kelionės išlaidas. Ieškovas nepagrindžia motyvacijos, kodėl jis turi gyventi kitur, bet ne pas motiną. Suaugęs žmogus yra laisvas pasirinkime, bet tai neturi įtakoti jam papildomos paramos teikimo iš tėvų. Nereikia pamiršti ir tai, kad teikima tėvų parama turi būti kontroliuojama ar ji tinkamai naudojama.

Penkta, ieškovas nurodo, kad atsakovė yra gan jauno amžiaus, neturi sveikatos problemų, gali teikti jam paramą. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis negali dirbti nepilną darbo dieną ir gauti pajamų, negali gauti kredito mokslui. Ieškovas nėra nepilnametis asmuo, kuris gali vertinti atsakovę, kad yra tik jos pareiga teikti materialinį išlaikymą savo vaikui. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė vengė išlaikyti nepilnametį vaiką (ieškovą) arba jį netinkamai išlaikė ir prižiūrėjo. Nagrinėjamoje situacijoje yra svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovas nutraukia bendravimo ryšius su ieškove, o po to pareiškia, kad ji turi pareigą teikti paramą. Šiuo atveju ieškovas neįrodė aplinkybių, kad jis siekė bendrauti su atsakove ( skambino telefonu, buvo pas ją nuvykęs, raštu ir pan.), kaip sūnus ir motina, bet bendravimas nevyko dėl motinos kaltės. Šiuo atveju pašalinių asmenų ( liudytojos N. L. elgesys) nėra pagrindas teigti ir daryti išvadą, kad ieškovas tinkamai elgėsi ir padarė viską, kad išlaikytų normalius santykius su motina. Šiuo atveju santykiai yra tarp pilnamečių asmenų, nežiūrint, kad tarp vaiko ir motinos. Jeigu jau gali paskambinti telefonu kiti asmenys, pas kuriuos gyvena ieškovas, tai tą patį gali padaryti ir jis pats.Konstatuotina, kad ieškovas yra pilnametis asmuo, jo asmens duomenys teikiami tik su jo sutikimu. Taigi ieškovas būdamas konkrečioje, tiriamoje situacijoje, turėjo išviešinti savo padėtį ( gaunamas pajamas, mokymąsi), kad atsakovė galėtų įvertinti šias aplinkybes dėl paramos teikimo pilnamečiui vaikui, kuriam reikalinga parama, jis mokosi (formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti program), nes apie jo amžių motina žinojo. Tiriamu atveju ieškovas tik reikalavo ir nepagrindė savo reikalavimo motyvų.

Pagal SODROS duomenis ieškovas nuo 2015-02-11 dirba ir gauna leglias pajamas UAB “P.”, nors pats tokių aplinkybių nenurodė.

LR Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarime konstatuojama, kad įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, besimokančius vidurinės, profesinės, aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, kad išlaikymą iš tėvų priteisti minėtam paramos reikalingam pilnamečiui asmeniui būtų galima tik tada, kai šis pilnametis asmuo būtų išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti lėšų, reikalingų studijoms nurodomoje mokykloje. Tačiau grindžiant pagal konstitucinę priedermę, pirmiausia įsipareigojimų naštą turi prisiimti valstybė ir tam tikra apimtimi paskirstyti visuomenės nariams, tačiau tas paskirtymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos, ir iš Konstitucijos kylančių įpareigojimų valstybei.

Teismas daro išvadą, kad šioje byloje ieškovas pasirinko konstituciškai nepagrįstą ir neproporcingą įsipareigojimą motinai (atsakovei) dėl paramos teikimo, pasirinkdamas sau naudingą ir nemotyvuotą poziciją motinos atžvilgiu.

Nustatytos aplinkybės nurodo, kad ieškovo turtinė padėtis iki nuolatinio darbo pradžios buvo sunki ( pagal nurodytas gautas pajamas), tačiau paramos reikalingas pilnametis vaikas ne tik kad neišnaudojo visų protingų galimybių pats pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, bet ir jo netinkamas elgesys ( tiek veikimas, tiek neveikimas) motinos atžvilgiu sukėlė jam nepriimtinas pasekmes.

Faktiniai bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad konstituciniam socialinio solidarumo principui šioje byloje nėra pagrindo teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui, o taip pat tokio pagrindo nebuvo ir pagal ieškovo nurodomas aplinkybes.

CPK 96 str. 4 d. numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Vadovaujantis LR CPK 259 - 260, 263-267, 269-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.