- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- e2-60-876/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01308-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, ieškinį atsakovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodo, kad AB „Kauno energija“ tiekia centralizuotą šilumą daugiabučiui pastatui adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame pastate yra atsakovui V. P. nuosavybės teise 2007-02-26 – 2012-02-03 priklausęs (įregistravimo pagrindas – 2004-08-04 sutartis Nr. 132-04; 2004-08-23 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 23) nekilnojamasis objektas, t. y., negyvenamoji patalpa – slėptuvė, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui kaip bendrojo naudojimo patalpų savininkui kyla pareiga su kitais daugiabučio pastato bendrojo naudojimo patalpų savininkais proporcingai asmeninės nuosavybės teise valdomo turto daliai prisidėti prie pastato bendrojo naudojimo patalpų priežiūros, išlaikymo ir kitų mokesčių, įskaitant ir šildymą. Atsakovas dėl nežinomų priežasčių su ieškovu nėra atsiskaitęs už laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2011-12-30 suteiktas paslaugas (tuo laikotarpiu nekilnojamasis objektas buvo būtent atsakovo nuosavybe). Bendra atsakovo skola ieškovui už suteiktas paslaugas, t. y., už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2011-12-30 sudaro 651,47 Eur.
Ieškovas nurodė, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą – pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 bei Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173. CK 4.76 str. reglamentuoja, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 4.83 str. 3 d. – „Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. [...]“. CK 4.82 str. 7 d. numatyta, jog buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 25 str. 1 d. nustato, jog „Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.“ ŠŪĮ 29 str. 3 d. nustato, jog „Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį.“ ŠŪĮ 12 str. 2 d. atitinkamai nustato, jog „Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.“ Taigi, tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal pirmiau nurodytą ŠŪĮ Atsakovui, kaip turto savininkui, tenka pareiga proporcingai jo daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, (toliau – Taisyklės) 124 p. nustato, jog „Daugiabučio namo sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų – buitinių šilumos vartotojų, su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 107.1.4 ir 108.1.5 punktų nuostatas nuo Taisyklių 122 punkte nurodyto akto surašymo dienos. Šiuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. Iki butų ir kitų patalpų savininkai, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkai – buitiniai šilumos vartotojai, ir šilumos tiekėjai sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal šalių individualiai aptartas sąlygas nuo Taisyklių 122 punkte nurodyto akto pasirašymo momento taikomos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos (Taisyklių 1 priedo 15 punktas). Butų ir kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkai – buitiniai šilumos vartotojai, daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti šilumos tiekėjui kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 59, 60, 61, 63, 64, 65 punktai) nustatyta tvarka.“
Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 (toliau – Aprašas) 2 p. įtvirtinta, jog „Aprašas privalomas šilumos tiekėjams, buitiniams šilumos vartotojams, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams (toliau – prižiūrėtojas), daugiabučio namo savininkų bendrijoms arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties šalims, arba bendrojo naudojimo objektų administratoriams (toliau – valdytojas) bei kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims.“ Aprašo 15.1 p. nustato, jog „Buitinis šilumos vartotojas privalo laiku deklaruoti bute esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos ir šilumos kiekio matavimo prietaisų bei kitų šilumos kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais.“
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamu klausimu jau yra suformavęs nuoseklią teisminę praktiką, kurioje pažymėta, jog „daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartį Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartį Nr. 3K-3-401-248/2015, kt.). Taigi, pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti (įskaitant šildymui) taikytina ir tiems butų/patalpų savininkams, kurie yra atsijungę nuo šilumos tiekimo iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes bei įstatyminį reglamentavimą, konstatuotina, jog atsakovas, kaip kiekvienas patalpų (buto ar parduotuvės) savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtis ir atsakingas už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles kaip ir butų savininkai, nepriklausomai nuo centralizuotai tiekiamo šildymo iš centralizuotų šilumos tiekimo sistemų. Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir Atsakovas, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako Ieškovui už Pastato bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo V. P. 651,47 Eur skolą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, 15,00 Eurų žyminį mokestį, 51,43 Eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 0,87 Eur už informacijos paieškas ir peržiūras viešuose registruose. Taip pat prašo tuo atveju, jei atsakovui nepavyktų įteikti procesinių dokumentų ieškinio pareiškime nurodytu adresu, prašome procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu bei nurodė, kad jeigu įstatymo nustatyta tvarka byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas, prašome priimti sprendimą už akių.
Atsakovui adresuotas ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2016 m. sausio 11 d., todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 1 d.). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jam pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (Lietuvos Respublikos CPK 77 str. 1 d.). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atlikus formalų įrodymų vertinimą, darytina išvada, jog pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas konstatuoti, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo sumokėti skolą už suteiktas paslaugas, tai yra būtų pagrindas priimti sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimai būtų pripažinti pagrįstais ir tenkintini.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekė šilumą negyvenamosioms patalpoms, esančioms adresu: (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise nuo 2007-02-26 iki 2012-02-03 priklausė atsakovui V. P., pagal 2004-08-04 sudarytą sutartį, Nr. 132-04 bei 2004-08-23 priėmimo – perdavimo aktą, Nr. 23. Tarp ieškovo ir atsakovo šilumos tiekimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ieškovui tiekiant šilumos energiją, o atsakovui ją vartojant laikytina, kad AB „Kauno energija“ su atsakovu konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas. Iš teismui pateiktų dokumentų, PVM sąskaitų – faktūrų, matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-02-26 iki 2012-02-03 yra susidariusi skola už tiekiamą šilumą patalpų šildymui – 651,47 Eur, kurią privalo apmokėti atsakovas. 2015-06-02 AB „Kauno energija“ informavo V. P. apie susidariusią skolą už tiektą centralizuotą šilumą ir nurodė skolą apmokėti per 10 (dešimt) dienų nuo rašto gavimo dienos, tačiau informacijos apie tai, kad atsakovas skolą būtų sumokėjęs byloje nėra.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos CK 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti vartotojui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o vartotojas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Byloje nustačius, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę ir neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, ieškovui priteistina iš atsakovo 651,47 Eur skolos, kurią sudaro laikotarpiu nuo 2007-02-26 iki 2012-02-03 susidariusi skola už tiekiamą šilumą patalpų šildymui (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str., 6.383 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Tokiu atveju, esant ieškovo prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio, 51,43 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 0,87 Eur išlaidos už informacijos paieškas ir peržiūras viešuose registruose (CPK 80 str. 1 d. 1 p.,88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).
Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 1 d. ir 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str. 1 d., 286 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 651,47 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą keturiasdešimt septynis centus) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį, 51,43 Eur (penkiasdešimt vieną eurą keturiasdešimt tris centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 0,87 Eur (aštuoniasdešimt septynis centus) už informacijos paieškas ir peržiūras viešuose registruose, ieškovui AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas: Raudondvario pl. 84, 471179, Kaunas.
Nurodyti atsakovui, kad per 20 d. nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.
Sprendimas už akių įsiteisės po 20 d. nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.
Ieškovas gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Šakių rajono apylinkės teismą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.