Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos, Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Ž. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo N. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (6 veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 29 d. nusikalstama veika) – laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, vietoj jos N. Ž. įpareigotas dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 (keturių) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme N. Ž. išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. 9.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. 17.38 val. (2 paros), ir nuo 2020 m. balandžio 29 d. 19.55 val. iki 2020 m. balandžio 30 d. 15.21 val. (1 para), viso 3 (trys paros), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: per visą bausmės laikotarpį N. Ž. įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiosios R. Ž.‘ės arčiau kaip 150 (vieno šimto penkiasdešimties) metrų atstumu, bei uždrausta lankytis nukentėjusiosios R. Ž.‘ės gyvenamojoje ir darbo vietose, taip pat tose vietose, kuriose būna nukentėjusioji.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu N. Ž. įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyta, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš kaltinamojo N. Ž. nukentėjusiajai R. Ž.‘ei priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir 1500 eurų (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestas.

Iš N. Ž. valstybės naudai priteista 16,11 Eur (šešiolika eurų 11 centų) proceso (pašto) išlaidų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – naikinta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2020 m. vasario 29 d. apie 11.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis sugriebė maišą, kurį rankose laikė jo šeimos narė – sutuoktinė R. Ž.‘ė, ir jį staigiai patempė, dėl ko buvo patempta dešinė nukentėjusiosios ranka, po to, dar kartą patempė maišą, dėl ko pastaroji suklupo ant kelių, klūpančiai R. Ž.‘ei ranka sugriebė už sprando ir lenkė prie žemės, du kartus spyrė jai į dešinę koją, po to, su namo lauko durimis prispaudė jos dešinę ranką, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž.‘ei fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje.

1.2. 2020 m. balandžio 29 d. apie 19.30 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia įrėmė kumštį į savo šeimos narės – sutuoktinės R. Ž.‘ės kaklą ir taip ją stumdė, dėl ko pastaroji parkrito ant žemės, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž.‘ei fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas pasmakrėje, kairėje krūtinės pusėje bei dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.3. 2016 m. per laikotarpį nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d., apie 10.00-11.00 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia ranka sugriebė savo šeimos narei – sutuoktinei R. Ž.‘ei už plaukų ir tempė juos, dėl ko pastaroji nugriuvo nuo kėdės ant grindų, po to gulinčiai spyrė du kartus į dešinį šoną, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž.‘ei fizinį skausmą.

1.4. 2016 m. per laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d., apie 12.00 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą savo šeimos narei – sutuoktinei R. Ž.‘ei į galvą, dėl ko pastaroji nugriuvo ant grindų, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž.‘ei fizinį skausmą.

1.5. 2017 m. per laikotarpį nuo sausio 1 d. iki sausio 31 d., apie 22.00 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia abiem rankomis sugriebęs savo šeimos narei – sutuoktinei R. Ž.‘ei už drabužių, išmetė ją iš lovos, dėl ko pastaroji nugriuvo ant grindų, po to gulinčiai spyrė vieną kartą į kairį šoną, vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į kairę šlaunį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž.‘ei fizinį skausmą.

1.6. 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 8.35 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia pirštu dūrė šeimos narei – sutuoktinei R. Ž.‘ei į dešinę akį bei žodžiu pagrasino ją nužudyti, tuo sukurdamas jai bauginančią aplinką, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, po to rankomis tris kartus stūmė pastarajai į pečius, dėl ko ji nugriuvo ant grindų bei kumščiu keturis kartus sudavė R. Ž.‘ei į galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž.‘ei fizinį skausmą.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis N. Ž.‘as ir jo gynėjas advokatas Saulius Majauskas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nukentėjusioji ir jos atstovas bei prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto apeliacinis skundas atmestinas

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

8. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendyje buvo analizuojamos tik dviejų nusikalstamų veikų aplinkybės, kurios padarytos jau po priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukta nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, apeliacinis skundas teiktas tik dėl šių dviejų veikų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, kad teismas pripažino N. Ž.‘ą kaltu remiantis išimtinai nukentėjusiosios parodymais ir jai palankiais duomenimis, nepašalinus prieštaravimų su N. Ž.‘o nurodomomis aplinkybėmis ir kitais byloje esančiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

10. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai suponuoja išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę, ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas N. Ž.‘o atžvilgiu apkaltinamąjį teismo nuosprendį, nepažeidė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų.

12. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).

Dėl 2020 m. vasario 29 d. veikos

13. Byloje nustatyta, kad N. Ž.‘as savo namuose tarpusavio konflikto metu tyčia rankomis sugriebė maišą, kurį rankose laikė R. Ž.‘ė, ir jį staigiai patempė, dėl ko buvo patempta dešinė nukentėjusiosios ranka, po to, dar kartą patempė maišą, dėl ko pastaroji suklupo ant kelių, klūpančiai R. Ž.‘ei ranka sugriebė už sprando ir lenkė prie žemės, du kartus spyrė jai į dešinę koją, po to, su namo lauko durimis prispaudė jos dešinę ranką, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž.‘ei fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šis kaltinimas byloje nebuvo patvirtintas. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti negali. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį, šis kaltinimas įrodytas nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, vaizdo įrašu bei kita rašytine bylos medžiaga.

16. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismo nešališkumas negali būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246/2014, 2K-425/2012). Pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktas įrodymų tyrimas taip pat negali būti siejamas su teismo nešališkumo principo pažeidimu, nes šiuos pažeidimus gali ir turi pareigą ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, jokių įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimų nenustatė.

17. Šiuo atveju tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, kuria tvirtinami nukentėjusios pusės parodymai, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio byloje konfliktuoja dvi pusės, dėl ko akivaizdu, kad kiekviena pateikia savo pozicijas, tačiau, kaip ir minėta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas dėl šio kaltinimo apkaltinamąjį teismo nuosprendį, rėmėsi ne tik R. Ž.‘ės parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais.

18. Vienas iš įrodymų, patvirtinančių R. Ž.‘ės teiktus parodymus, yra 2020 m. kovo 2 d. specialisto išvada Nr. G 688/2020 (02). Šioje išvadoje konstatuota, kad R. Ž.‘ei padaryta odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku ir aplinkybėmis (2020 m. vasario 29 d. nusikalstama veika). Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje padaryti kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti durys. Poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje padarytos kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, kuo galėjo būti koja, apauta batu. Sužalojimai R. Ž.‘ei padaryti nemažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, po padarytų sužalojimų R. Ž.‘ė turėjo jausti fizinį skausmą (3 t., b. l. 87).

22. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiama nuteistojo gynėjo versija, kad nustatytas kraujosruvas R. Ž.‘ė galėjo pasidaryti ir suklupus ant maišiuko, kuriame buvo geranoriškai neatsidalinti daiktai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nesant kitų objektyvių šią versiją pagrindžiančių duomenų, ją vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmeta kaip neįrodytą. Be to, šią aplinkybę paneigia ir paties N. Ž.‘o duoti parodymai, kad R. Ž.‘ė verandoje suklupo (4 t., b. l. 183), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nurodė, kad „<...pati pasisukdama suklupo ant maišiuko ant kelių, ant tų maišiukų...>“ (4 t., b. l. 56). Taigi akivaizdu, kad suklupusi ant kelių R. Ž.‘ė objektyviai negalėjo pasidaryti poodinių kraujosruvų ant šlaunies.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog policijos pareigūnams R. Ž.‘ė nenurodė jokio smurto panaudojimo fakto, tačiau pažymėtina, kad būtent ir pats N. Ž.‘as, kurio tiesiogiai buvo paklausta apie smurtinius veiksmus jo atžvilgiu, juos neigė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pateikta skaitmeninė laikmena su joje esančiu garso ir vaizdo įrašu. Šiame įraše užfiksuotas N. Ž.‘as, pasakojantis policijos pareigūnams apie įvykio (2020 m. vasario 29 d.) aplinkybes. N. Ž.‘as nurodė, kad žmona prieš jį smurto nenaudojo, ėjo į savo kambarį pasiimti daiktų, įvyko žodinis konfliktas, smurtas naudotas nebuvo (3 t., b. l. 63). Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vėliau, kuomet R. Ž.‘ė kreipėsi į teisėsaugos institucijas, N. Ž.‘as taip pat nurodė, jog įvykio metu R. Ž.‘ė prieš jį vartojo fizinį smurtą, 2020 m. kovo 4 d. vyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių apžiūrai ir specialisto išvadoje jam buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje pusėje (3 t., b. l. 113). Įvertinusi visus šiuos įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybės, kad pagal N. Ž.‘o iškvietimą atvykusiems pareigūnams R. Ž.‘ė savo iniciatyva nenurodė apie patirtus sužalojimus, nepaneigia jų buvimo fakto.

26. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. Ž.‘as tyčia su namo lauko durimis prispaudė R. Ž.‘ės dešinę ranką. Teigia, jog N. Ž.‘as, pamatęs, kad prispaudė R. Ž.‘ės ranką, iškart duris paleido, taigi neturėjo tyčios sužaloti, o nukentėjusioji vos paleidus duris, iškart įsiveržė į vidų toliau rinktis daiktų, kas apelianto manymu, rodo, jog fizinio skausmo nepajuto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra paneigti kitais byloje esančiais duomenimis. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja Ž. N. nuosekliai nurodė aplinkybes apie tai, kad N. Ž.‘as, siekdamas neįsileisti R. Ž.‘ės į namus, šiai būnant žiemos laiku lauke be lauko drabužių ir batų, pravėręs duris metė R. Ž.‘ei viduje likusius jos striukę ir batus, ir vėl bandė uždaryti duris, kad ši nepatektų į vidų, tačiau R. Ž.‘ė tuo pačiu metu bandė duris sulaikyti sugriebusi už varčios, dėl ko jos dešinė ranka buvo prispausta. Abi moterys nurodė, kad N. Ž.‘ui prispaudus R. Ž.‘ės ranką, pastaroji pradėjo šaukti, tuomet į pagalbą R. Ž.‘ei atbėgo Ž. N., kuri kartu bandė atplėšti duris ir šaukė N. Ž.‘ui, kad šis paleistų duris, nes prispaudė R. Ž.‘ei ranką. Rankos sužalojimo faktas patvirtintas specialisto išvadoje bei liudytojos A. V. parodymais, kuri nurodė, jog 2020 m. kovo 2 d. apklausdama ikiteisminiame tyrime R. Ž.‘ę, ant jos rankos pastebėjo nubrozdinimą, o paklausta apie jo atsiradimo aplinkybes, R. Ž.‘ė nurodė, kad sužalojimą padarė N. Ž.‘as, prispausdamas jos ranką su durimis (3 t., b. l. 101, 4 t., b. l. 182). Pažymėtina, kad pats N. Ž.‘as apklausiamas teisme nurodė, kad jam R. Ž.‘ei paduodant striukę ir batus, ši puolė prie durų ir užkišo ranką. Jis laikė duris, nes nenorėjo kad R. Ž.‘ė jas atidarytų. R. Ž.‘ė vėl pradėjo garsiai rėkti. Jis matė jos ranką tarpduryje, todėl ir paleido duris. Atsakinėdamas į teismo klausimus N. Ž.‘as nurodė, kad jis laikė duris, bet nežino, kaip prisispaudė R. Ž.‘ės ranka (4 t., b. l. 183). Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios ir liudytojos Ž. N. parodymus patvirtina ir paties N. Ž.‘o 2020 m. gegužės 7 d. akistatos su R. Ž.‘e metu nurodytos aplinkybės, kad „Ji (R. Ž.‘ė) vėl ėmė nežmoniškai rėkti, Ž. ėmė rėkti – „paleiskit ją, jūs spaudžiat jai rankas“, aš atsakiau, kad nespaudžiu, nes aš su koja prilaikiau duris ir jos rankų nespaudžiau, be to, jos koja taip pat buvo tarp durų ir jos rankos prispausti fiziškai negalėjau“ (3 t., b. l. 78). Taigi, iš šių duomenų matyti, kad N. Ž.‘as, teisme ir apeliaciniame skunde pripažinęs, kad matydamas, kad prispaudė ranką, vis tik vos išgirdęs R. Ž.‘ės riksmą, durų iš tikrųjų nepaleido, o jas ir toliau laikė, kol nukentėjusiajai į pagalbą atėjo Ž. N., ir net šiai pasakius, jog paleistų, jis iš karto to nepadarė, todėl skundo argumentai dėl tyčios nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti, o aplinkybės, kad paleidus N. Ž.‘ui duris nukentėjusioji nuėjo toliau rinktis savo daiktų, sukelto fizinio skausmo nepaneigia.

Dėl 2020 m. balandžio 29 d. veikos

27. Byloje nustatyta, kad N. Ž.‘as tarpusavio konflikto metu, tyčia įrėmė kumštį į R. Ž.‘ės kaklą ir taip ją stumdė, dėl ko pastaroji parkrito ant žemės, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. Ž.‘ei fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas pasmakrėje, kairėje krūtinės pusėje bei dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad N. Ž.‘as kumščiu stūmė nukentėjusiąją nuo savęs, kadangi buvo priverstas gintis nuo savo sutuoktinės, kuri konflikto metu elgėsi agresyviai. Teigiama, kad jis jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nepanaudojo, todėl tikėtina, kad R. Ž.‘ė pati spaudėsi į N. Ž.‘o kumštį, ir dėl to jis negalėjo numatyti, kad, bandydamas saugiai nustumti agresyviai besielgiančią nukentėjusiąją nuo savęs, galėtų nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs konflikto kilimo aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

29. Siekiant nustatyti asmens kaltę nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti konflikto kilimo aplinkybes. Byloje nustatyta ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, kad R. Ž.‘ė buvo susitarusi su N. Ž.‘u, jog atvyks pasiimti daržovių. Moteris atvyko su mikroautobusu, kuris nuosavybės teise priklausė tiek jai, tiek N. Ž.‘ui. Jai atvykus, N. Ž.‘as sukrovė daržoves į autobusiuką, tačiau po kurio laiko R. Ž.‘ei atsisėdus už vairo ir siekiant išvykti, prie jos priėjo N. Ž.‘as ir iš automobilio ištraukė užvedimo raktelį. N. Ž.‘as teisme tvirtino, kad jam pačiam prireikė mikroautobuso, kuriuo atvažiavo R. Ž.‘ė, kadangi jis priklauso ir jam, ir jis turi vežioti darbuotojus.

30. Byloje esančiame 2020 m. balandžio 29 d. protokole–pareiškime užfiksuota, jog R. Ž.‘ė nurodė, kad priėjęs N. Ž.‘as pradėjo ją užgaulioti, kaltinti, kad ji yra vagis, liepė išjungti automobilio variklį ir taip sakydamas per ją pasilenkęs ištraukė automobilio raktelį, ir bandė nuo jos pabėgti, tačiau ji, tuojau pat išlipusi iš automobilio, puolė jį vytis ir jam sugriebusi už kelnių priekinės kišenės ją suplėšė. Tuo metu N. Ž.‘as ją stipriai pastūmė, įremdamas jai į kumštį į kaklo sritį, kad ji nuo jo laikytųsi per atstumą. Ji visaip bandė jį sulaikyti, sugriebė jam už megztinio priekinės dalies arčiau kaklo, ir tada N. Ž.‘as ją stipriau nustūmė nuo savęs ant žemės, ir ji nugriūdama ant žemės išsivoliojo. Grumtynių metu juto fizinį skausmą (3 t., b. l. 122-123). Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir iš karto po įvykio apklausiama kaip liudytoja (3 t., b. l. 150).

31. Byloje esančiame vaizdo įraše ir jo apžiūros protokole užfiksuota, kad į įvykį atvykusiai pareigūnei R. Ž.‘ė nurodė, kad jos vyras atėmė mikroautobuso raktus, ištraukė iš spynelės, o ji norėjo, kad jis atiduotų, dėl to jis ją visaip tąsė ir ant žemės parvertė, ir išvoliojo, ir smaugė su kumščiu. Teigė, kad ji į jį įsikibo, jis norėjo ją nustumti ir tiesiog dusino ją. Ji nenorėjo jo paleisti, nes norėjo atsiimti raktelį (3 t., b. l. 138-139). 2020 m. balandžio 29 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint R. Ž.‘ę ant jos kaklo matosi raudonos spalvos paraudimai, taip pat ant rūbų iš dešinės pusės matosi purvo dėmės (4 t., b. l. 1). Byloje esančioje 2020 m. gegužės 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1107/2020 (02) R. Ž.‘ei konstatuotos poodinės kraujosruvos pasmakrėje, kairėje krūtinės pusėje bei dešiniame dilbyje padarytos kietu buku daiktu, trimis poveikiais ir atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes (dėl 2020 m. balandžio 29 d. veikos), sužalojimai galėjo būti padaryti spaudžiant ar smūgiuojant rankomis pasmakrę, krūtinę ir dilbį. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (4 t., b. l. 20).

32. Apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad N. Ž.‘as jokio fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nepanaudojo, o R. Ž.‘ė pati spaudėsi į jo kumštį, paneigia prie bylos medžiagos pridėtas vaizdo įrašas, kuriame teritoriją stebinčia vaizdo kamera užfiksuotas nuteistojo ir nukentėjusiosios konfliktas (4 t., b. l. 32). Šis įrašas buvo peržiūrėtas ir pirmosios instancijos teisme. Be to, į bylą yra pateiktas ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame išsamiai aprašyta vaizdo kamera užfiksuota medžiaga (4 t., b. l. 25-26). Susipažinus su byloje esančiu vaizdo įrašu matyti, kad jame užfiksuota, kaip nuo mikroautobuso, kuriuo atvažiavo į įvykio vietą R. Ž.‘ė, tolyn nueina N. Ž.‘as ir R. Ž.‘ė, kuri eina jam iš dešinės pusės, rankomis įsikibusi į N. Ž.‘o dešinę ranką. Beeidami apsisuka, matyti, kaip abu pradeda tampytis, matosi, kad N. Ž.‘as su kaire ištiesta ranka laiko suėmęs R. Ž.‘ę už kaklo, ją laiko, o dešinę ranką laiko įsikišęs į kelnių kišenę, taip stumia sutuoktinę nuo savęs, bet jos kaklo nepaleidžia. R. Ž.‘ė bando rankomis išsilaisvinti, bet jis ją toliau stumia nuo savęs, nepaleisdamas jos kaklo. Stumiama R. Ž.‘ė eina atbulomis ir pargriūna ant žemės ant užpakalio, tačiau N. Ž.‘as jos ir toliau nepaleidžia ir viena ranka laikydamas už kaklo ją pakelia. R. Ž.‘ė atsistoja, ji rankomis įsikibusi N. Ž.‘ui už rankos, kurią jis laiko jai už kaklo, ir taip stoviniuodami ir stumdydamiesi jie prabūna kurį laiką. Vėliau R. Ž.‘ė įsikimba N. Ž.‘ui už megztinio žemiau kaklo ir kitą ranką bando įkišti N. Ž.‘ui į jo kelnių kišenę, bet jis traukiasi, su viena ranka toliau laikydamas nukentėjusiajai kaklą, o su kita ranka neleisdamas ir traukdamas R. Ž.‘ės ranką nuo savo kišenės. Jie susistumdo ir 19:45:40 aiškiai matyti, kaip besistumdant R. Ž.‘ė parverčiama ant žemės ir N. Ž.‘ui atliekant veiksmus, kurių dėl autobusiuko užstojamo vaizdo nėra galimybės matyti, iš vaizdo dingsta ir R. Ž.‘ė, akimirkai matant tik jos ištiestą koją. 19:46:00 matyti kaip N. Ž.‘as atsilenkia ir sparčiu žingsniu nueina nuo autobusiuko, o 19:46:04 matosi ir atsistojanti nuo žemės R. Ž.‘ė. Visos šios užfiksuotos aplinkybės sutampa su nukentėjusiosios nurodomomis aplinkybėmis ir apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl N. Ž.‘o veiksmais nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo.

33. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo byloje esančius duomenis, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl N. Ž.‘o kaltės, todėl tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo.

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo

34. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. BPK 328 straipsnio 1 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taigi, sistemiškai aiškinant minėtas įstatymo nuostatas, daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymą, net ir nesant dėl to apeliacinio skundo, gali pakeisti nuosprendį, jei tai nepablogins nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties.

35. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas, padarytas 2019 m. rugpjūčio 3 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, paskyrė atitinkamai 6 ir 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmes. Vėliau jas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrino apėmimo būdu, tačiau paskyrė subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams.

36. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad už nusikalstamas veikas, įvykdytas 2019 m. rugpjūčio 3 d., paskirtos laisvės apribojimo bausmės bendrinamos jas apimant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose, taigi, nagrinėjamu atveju bausmių bendrinimo būdas parinktas teisingai. BK 63 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

37. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taigi, šiuo atveju griežtesnė bausmė, t. y. paskirta pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, turėjo apimti bausmę, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir skirta subendrinta bausmė turėjo prilygti griežčiausiai iš paskirtų bausmių, t. y. turėjo būti paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodydamas, kad taiko bausmių apėmimą, subendrinęs paskyrė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kas suponuoja išvadą, kad bendrindamas bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, padarytas 2019 m. rugpjūčio 3 d., realiai pritaikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, taip pablogindamas nuteistojo teisinę padėtį. Todėl ši klaida apeliacinės instancijos teismo turi būti ištaisyta.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

38. Nukentėjusiosios atstovas apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą priteisti nukentėjusiosios patirtas išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, viso 900 Eur, pateikė pinigų priėmimo kvitus (5 t., b. l. 76, 77, 81). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta ir tai, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo gynėjo skundą, apeliacinės instancijos teismas šiuo nuosprendžiu pripažino, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl nukentėjusiosios išlaidos, patirtos dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos ir priteistinos iš nuteistojo N. Ž.‘o.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo N. Ž. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžio atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendį:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje buvo subendrintos paskirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugpjūčio 3 d. veikos) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugpjūčio 3 d.) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant N. Ž. dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje ir neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 (keturių) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Likusią Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš N. Ž. 900 (devynis šimtus) eurų nukentėjusiosios R. Ž.‘ės naudai už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.