Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Algimantui Želviui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Algimantui Želviui, a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51²⁰ straipsnio 1 dalį, 3 dalį ir 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-09-10 atlikus planinį UAB „Litdana“ patikrinimą buvo nustatyta, kad Algimantas Želvys, eidamas UAB „Litdana“ direktoriaus pareigas, vykdo automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimą, t. y. įveža ir į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleidžia transporto priemones, priklausančias M₁ ir N₁ klasei, tačiau nevykdo importuotojams nustatytų pareigų: 1) neužtikrino, kad įmonė įveždama ir išleisdama į Lietuvos Respublikos vidaus rinką transporto priemones įsiregistruotų Gamintojų ir importuotojų sąvade (toliau – Sąvadas) (įmonė Sąvade turėjo registruotis iki 2010-06-01), tuo pažeidė Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 2.3 p.; 2) laiku nepateikė Klaipėdos RAAD transporto priemonių teikimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitos už 2013 m., ją privalėjo pateikti iki 2014-06-01, kaip numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo 2009-05-27 Nr. D1-290 „Dėl gaminių teikimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 3.1 p.; 3) UAB „Litdana“ nedalyvavo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje, pati netvarkė ir sutartiniais pagrindais nebuvo pavedusi tvarkyti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, nebuvo įsteigusi organizacijos ir nebuvo organizacijos, turinčios teisę organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, nare. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, ir 5 punktų bei Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 158, 159, 160 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad gavęs pranešimą dėl patikrinimo pradėjo viską tvarkytis, vykdyti reikalavimus, anksčiau reikalavimų nežinojo. Veikla užsiiminėja nuo 2009 m.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros – atstovė į teismo posėdį neatvyko. Teisme gautas pranešimas dėl institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovės L. Dagilienės nedalyvavimo teismo posėdyje. Pranešime nurodoma, kad pažeidėjas, nors ir pavėluotai, tačiau patikrinimo dienai įvykdė įstatymo nustatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Be paties A. Želvio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3-5), patikrinimo aktu (6-7), aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių gamintojams ir (ar) importuotojams kontroliniu klausimynu (b. l. 8-9), UAB „Litdana“ Lietuvos Respublikos vidaus rinkai teikiamų transporto priemonių 2013 m. sąrašu (b. l. 10-11) ir kita bylos medžiaga. Tokiu būdu konstatuotina, kad A. Želvys padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51²⁰ straipsnio 1 dalyje, 51²⁰ straipsnio 3 dalyje, 51²⁰ straipsnio 5 dalyje.

A. Želvio atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – kaltę pripažino, gailisi, pažeidimus pašalino, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai, būtų galima skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali, (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Tačiau mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir pažeidėjui skirti švelnesnes nuobaudas, nei numatytos sankcijose už padarytus pažeidimus. Ši išvada grindžiama tuo, kad pažeidimai padaryti dėl teisės aktų reikalavimų nežinojimo, pažeidimais tiesioginė žala niekam nepadaryta, jie nedelsiant buvo pašalinti, yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismo nuomone, A. Želviui paskyrus švelnesnes nuobaudas, nei numatytos sankcijose už padarytus pažeidimus, – įspėjimus – bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 33 straipsniu, 51²⁰ straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

Algimantui Želviui pagal ATPK 51²⁰ straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Algimantui Želviui pagal ATPK 51²⁰ straipsnio 3 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Algimantui Želviui pagal ATPK 51²⁰ straipsnio 5 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir Algimantui Želviui paskirti galutinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.