Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Valentinui Jakščiui,

ekspertui A. J..

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji (deklaruota) vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. P. 2023 m. balandžio 22 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, per sklypo tvorą, ribojančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sklypus, tyčia, dešine ranka vieną kartą sudavė A. K., buvusiam (duomenys neskelbtini) esančiame sklype, į veido sritį, po to suėmęs už A. K. kairės rankos plaštakos tyčia lenkė jo rankos pirštus taip padarydamas kairės rankos plaštakos ketvirto piršto galinio pirštakaulio lūžį, tuo savo veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Š. P. paaiškino, kad buvo išgėręs, kilus konfliktui per tvorą sudavė smūgius į pakaušį, kad būtų laužęs pirštus, ar laikė už rankų tą žmogų, nepamena, smūgiavo gal du kartus, bet ir jam buvo pataikyta į veidą, bėgo kraujas, atsiprašyti nebuvo kada, su ligonių kasos ieškiniu sutinka, su K. ieškiniu nesutinka.

A. K. paaiškino, kad sudrausmino kaimyniniame sklype besišlapinantį vyrą, jis priėjo prie tvoros, pasilipo ant tvoros pamato, dešine ranka trenkė jam į akį, dar trenkė, gindamasis jis trenkė atgal, tada tas asmuo (Š. P.) persisvėrė per tvorą, stvėrė už kairės rankos pirštų, grumtynės vyko labai trumpai, pranešė policijai, kreipėsi į medikus, jam buvo daroma operacija, skaudėjo, blogai miegojo, gyvenimas buvo sutrikdytas.

Ekspertas A. J. teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadą, paaiškino, kad toks sužalojimas gali būti padarytas lenkiant pirštus atgal arba, kai asmuo yra įsikibęs į kokius daiktus, ir yra tempiama, plėšiama, ir pirštai atsilenkia į išorę.

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo Š. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta iš jo paties paaiškinimais, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos ir daiktų apžiūros ir kitais duomenimis: A. K. 2023 m. balandžio 22 d. pareiškimas (b. l. 6 -10), 2023 m. balandžio 27 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 11 – 13), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 14 – 21), nukentėjusiojo A. K. parodymai (b. l. 44 – 46, 48 – 50), išrašas iš medicinos dokumentų (b. l. 74 – 79), specialisto išvada (b. l. 135), akistatos protokolas (b. l. 82 -85).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 138 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, toks asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Jau minėti teisėtai surinkti ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šių įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: Š. P. 2023 m. balandžio 22 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, per sklypo tvorą, ribojančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sklypus, tyčia, dešine ranka vieną kartą sudavė A. K., buvusiam (duomenys neskelbtini) esančiame sklype, į veido sritį, po to suėmęs už A. K. kairės rankos plaštakos tyčia lenkė jo rankos pirštus taip padarydamas kairės rankos plaštakos ketvirto piršto galinio pirštakaulio lūžį. Vertinant kaltės klausimą, pripažintina, kad nurodytą veiką Š. P. padarė tyčia. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Š. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 138 straipsnio 1 dalyje.

Š. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į tai, kad Š. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie tyčinių nusikaltimų. Tos veikos pasekmės nesunkiai sužalotas kitas asmuo.

Vertinant Š. P. asmenines savybes, pažymėtina, kad jis yra teisiamas ne pirmą kartą, tačiau jo atžvilgiu teistumas yra išnykęs, Š. P. yra baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs, jo atžvilgiu galioja dvi administracinės nuobaudos dėl teisės pažeidimų, nedirba (b. l. 22 – 27).

Įvertinus visas šias aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant Š. P. visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję sus darbu, o atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką Š. P. padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe alkoholio.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa reiškia 837,67 Eur ieškinį išlaidų, susijusių su A. K. gydymu (b. l. 130 - 134). Š. P. su šiuo ieškiniu sutinka visiškai. Ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 115 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnis, 6.283 straipsnis).

A. K. yra pareiškęs byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 9, 162 – 167). Teisiamajame posėdyje A. K. patikslino reikalavimą, prašė priteisti 100 eurų turtinės žalos (netektas darbo užmokestis dėl laikino darbingumo praradimo, išlaidos medikamentams) ir 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

A. K. taip pat prašo priteisti jam 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį.

Teismas vertina ir kitas šioje byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad Š. P. padarė nesunkų nusikaltimą, dėl ko A. K. buvo sužalotas, jam teko gydytis, patyrė nepatogumų. Priteisiant neturtinę žalą vertinama ir asmens, iš kurio ta žala priteisiama turtinė padėtis, Š. P. bedarbis.

Vertinant visų aplinkybių visumą pagal sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, darytina išvada, kad 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma kompensuotų A. K. patirtus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš Š. P. 1 000,00 Eur A. K. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Kiti klausimai.

Š. P. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116 - 119). Nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtoji kardomoji priemonė turi būti panaikinta.

Daiktų, turinčių reikšmės bylos išnagrinėjimui, nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308, 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Š. P., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant Š. P. visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe alkoholio.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš Š. P., gimusio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 837,67 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 67 ct) žalos atlyginimui.

A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Š. P., gimusio (duomenys neskelbtini), A. K. naudai 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) turtinės žalos ir 1 000,00 (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui, iš viso 1 100,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą) eurų.

Kardomają priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.