- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-05
- Bylos Nr.
- 3K-3-47/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Juozas Šerkšnas (pirm.), Antanas Simniškis (pran.), Algirdas Taminskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kriptonika“, A. K.
- Atsakovas
- I. J.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Ashburn International“, uždaroji akcinė bendrovė „Penki kontinentai“
- Kategorijos
- 32.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kriptonika“ ir A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimo bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kriptonika“ ir A. K. ieškinį atsakovei I. J., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ashburn International“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Penki kontinentai“, dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos atsiradimo grėsmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami ieškovų reikalavimai: 1) uždrausti UAB „Ashburn International“ turto administratoriui – atsakovei I. J. – be teismo leidimo priimti UAB „Ashburn International“ turto (daiktų, pinigų, vertybinių popierių) duodamus vaisius ir pajamas, registruoti UAB „Ashburn International“ skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto (daiktų, pinigų, vertybinių popierių), įgyvendinti kitas teises, susijusias su UAB „Ashburn International“ turto (daiktų, pinigų, vertybinių popierių) valdymu ir naudojimu, saugiai investuoti iš administruojamo UAB „Ashburn International“ turto (daiktų, pinigų, vertybinių popierių) gaunamas lėšas, perleisti UAB „Ashburn International“ turtą (daiktus, pinigus, vertybinius popierius), jį investuoti, įkeisti, kitaip suvaržyti UAB „Ashburn International“ turto (daiktų, pinigų, vertybinių popierių) teises ar keisti tikslinę paskirtį; 2) uždrausti UAB „Ashburn International“ turto administratoriui UAB „Ashburn International“ vardu atlikti visus kitus veiksmus, nenurodytus 1 reikalavimo punkte, taip pat vykdyti 1 reikalavimo punkte nenurodytas UAB „Ashburn International“ valdymo organų funkcijas, įskaitant: a) organizuoti ir vykdyti bendrovės ūkinę veiklą; b) priimti ir atleisti bendrovės darbuotojus, sudaryti su jais darbo sutartis, skirti jiems atlyginimus, paskatinimus, nuobaudas; c) atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kiek tai nesusiję su turto (daiktų, pinigų, vertybinių popierių) administravimu, teisme bei arbitraže; d) užtikrinti bendrovės įsipareigojimų vykdymą; e) bendrovės vardu sudaryti sutartis, išskyrus turto (daiktų, pinigų, vertybinių popierių) administravimo sutartis, ir užtikrinti jų vykdymą; f) įgyvendinti bendrovės valdybos nutarimus: g) reikšti pretenzijas kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, išskyrus pretenzijas dėl administruojamo turto (daiktų, pinigų, vertybinių popierių); h) išduoti įgaliojimus; i) vykdyti visas įstatuose nustatytas valdybos funkcijas.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai yra trečiojo asmens UAB „Ashburn International“ akcininkai. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6019-235/2006, buvo sustabdyti UAB „Ashburn International“ generalinės direktorės įgaliojimai, o 2006 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta toje pačioje byloje tenkinant I. D. prašymą, buvo paskirtas visiškas UAB „Ashburn International“ turto administravimas, turto administratoriumi paskiriant atsakovę. Ieškovų nuomone, sąvoka turtas apima daiktus, pinigus, vertybinius popierius ir neapima turtinių teisių bei prievolių, intelektinės veiklos rezultatų, informacijos, neturtinių teisių ir vertybių. Anot ieškovų, turto administravimas suteikia administratoriui teisę atlikti CK 4.239-4.242 straipsniuose nurodytus veiksmus tik dėl turto, t. y. daiktų, pinigų, vertybinių popierių, be to, turto administratoriui nesuteikiamos įmonės valdymo organų funkcijos. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė nesilaiko turto administravimo įgalinimų ribų, o UAB „Ashburn International“ turtą ji administruoja šiurkščiai pažeisdama turto administravimą reguliuojančių teisės normų reikalavimus: aktyviai dalyvauja prievoliniuose UAB „Ashburn International“ santykiuose, nesusijusiuose su turto administravimu; naudoja UAB „Ashburn International“ turtą savo ir trečiųjų asmenų interesams tenkinti; vykdo UAB „Ashburn International“ veiklos perkėlimą į UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ ar kitas „Penkių kontinentų“ grupei priklausančias ir I. D. kontroliuojamas įmones, pateikė UAB „Ashburn International“ pranešimą apie neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Ieškovų vertinimu, jų nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios atsakovės neteisėtus veiksmus, sudaro pagrįstą grėsmę atsirasti žalai atsakovės administruojamos įmonės turtui bei gali sužlugdyti įmonės verslą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6019-235/2006 pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovui UAB „Ashburn International“, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo toje byloje įsiteisėjimo bendrovės turtui paskirtas visiškas administravimas, bendrovės turto administratore paskirta I. J., ji įpareigota perimti visus bendrovės dokumentus ir turtą, o kitiems asmenims uždrausta veikti bendrovės vardu ir (ar) interesais. Teismas konstatavo, kad paduotu ieškiniu ieškovai faktiškai prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo taikytą laikinąją apsaugos priemonę bei apriboti turto administratorės I. J. įgaliojimus. Remdamasis CPK 146 straipsniu, teismas konstatavo, kad laikinąją apsaugos priemonę gali pakeisti tik ją paskyręs teismas ir tik toje byloje, kurioje ji paskirta. Teismas nurodė, kad, ieškovams manant, jog turto administratorė I. J. nepakankamai gerai atlieka savo pareigas, jie gali kreiptis į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su prašymu pakeisti turto administratorių, ginčyti administratoriaus sudarytus sandorius arba prašyti taikytą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 146 straipsnis). Nurodęs, kad teismo leidimo išdavimas turto administratoriui CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka įtvirtintas CK 4.246 straipsnio 2 dalyje, teismas konstatavo, jog kitokio teismo leidimo išdavimo CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka nenumatyta, todėl ieškovų reikalavimas, kad paskirtas turto administratorius be teismo leidimo negali atlikti atitinkamų veiksmų, yra nepagrįstas ir netenkinamas. Pažymėjęs, kad atsakovė, kaip teismo paskirta turto administratorė, veikia teisėtai, pagal įsiteisėjusią teismo nutartį, jos veiksmai yra teisėti, teismas sprendė, kad ieškovų pareikštas prevencinis ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2007 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai UAB „Kriptonika“ ir A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal CK 1.138 straipsnio 3 punktą, 6.255 straipsnį prevencinis ieškinys gali būti pareikštas bet kuriam asmeniui, kurio veiksmai sukelia realią žalos padarymo grėsmę ateityje, todėl teismas, gavęs prevencinį ieškinį, turi aiškintis, analizuoti bei sprendime teisiškai įvertinti ieškovo nurodytas aplinkybes dėl: a) atsakovo veiksmų neteisėtumo, b) galimybės nurodytais atsakovo veiksmais padaryti ieškovams žalos ateityje. Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai nenagrinėjo ir nevertino ieškinyje nurodytų argumentų dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo ir realaus pavojaus, kad ateityje dėl tokių atsakovo veiksmų gali būti padaryta žala, buvimo. Dėl to bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai neatitinka CK 6.255 straipsnio reikalavimų. Kadangi bylą nagrinėję teismai nesiaiškino ir nenustatė bylos baigčiai reikšmingų faktinių aplinkybių, netyrė ir nevertino pateiktų įrodymų, tai procesiniais sprendimais taip pat buvo pažeistos CPK 176, 185 straipsnių, 265 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 1 dalies nuostatos.
2. Pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą yra ieškovo diskrecijos teisė. Jokiame įstatyme nenustatyta draudimo pareikšti prevencinį ieškinį, siekiant uždrausti tam tikrus atsakovo, kaip teismo nutartimi paskirto bendrovės turto administratoriaus, veiksmus. Šiuo požiūriu atsakovas, kaip turto administratorius, nėra išskirtinis asmuo, kuriam prevencinis reikalavimas negali būti reiškiamas ir teismo tenkinamas. Dėl to kasatoriams neaišku, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovai savo teises turi ginti kitais būdais, t. y. CPK 149 straipsnyje nustatytomis priemonėmis. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad kitų įstatymuose nustatytų pažeistų teisių gynimo būdų buvimas savaime neriboja ieškovų teisės reikšti prevencinį ieškinį ir nesuteikia pagrindo prevencinį ieškinį nagrinėjančiam teismui tokį ieškinį atmesti, neišsiaiškinus CK 6.255 straipsnyje nustatytų prevencinio ieškinio patenkinimo (ar atmetimo) sąlygų, tuo pagrindu, kad ieškovai savo teises gali siekti apginti kitais teisiniais būdais ir priemonėmis. Be to, kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. nutartį būtent atsakovas UAB „Ashburn International“ yra skolininkas, t. y. asmuo, kuris privalo susilaikyti nuo nutartyje nurodytų veiksmų atlikimo. Taigi būtent UAB „Ashburn International“ potencionaliai gali tapti atsakingas už minėta teismo nutartimi nustatytų uždraudimų pažeidimą, o atsakovas, kaip paskirtas turto administratorius, nėra tas asmuo, kuris gali atsakyti CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisė reikšti turto administratoriui prevencinį ieškinį ir teisė reikalauti, kad turto administratorius atlygintų savo veiksmais padarytą žalą, yra du savarankiški ieškiniai, kurių patenkinimas visiškai nepriklauso ir negali priklausyti nuo to, ar reiškiant vieną ieškinį prieš tai buvo reiškiamas kitas ieškinys. Dėl to darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir be pagrindo taikė CPK 149 straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, kad jeigu ieškovams yra neaiškios atsakovo, kaip turto administratoriaus, įgalinimų ribos, tai ieškovai turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą dėl 2006 m. balandžio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6019-235-2006, išaiškinimo. Ši apeliacinės instancijos nurodyta aplinkybė savaime negali būti pagrindas prevenciniam ieškiniui atmesti, nes tokios teisės turėjimas ar neturėjimas nėra teisiškai reikšmingas bylos baigčiai. Teismų nurodyta aplinkybė, kad turto administratorius veikia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. nutarties pagrindu, savaime nereiškia, kad atsakovo, kaip turto administratoriaus, veiksmai yra teisėti ir kad dėl jo veiksmų negali būti ateityje padaryta žala. Bylą nagrinėję teismai neanalizavo ir teisiškai nevertino ieškovų prevenciniame ieškinyje išdėstytų atsakovo veiksmų, kuriems ieškovai prašė užkirsti kelią (CPK 176, 185 straipsniai).
4. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo turi teisę tik dalyvaujantys byloje asmenys, tuo tarpu ieškovai nėra dalyvaujantys toje byloje, kurioje priimta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. nutartis, asmenys. Dėl to kasatoriai iš tikrųjų neturi teisės kreiptis į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą dėl nutarties išaiškinimo, todėl atitinkamas apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvas teisiškai nepagrįstas. Be to, kasatoriams nurodyta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartis yra aiški: bendrovės turto administratorius gali būti skiriamas tik bendrovei nuosavybės teise priklausančiam turtui administruoti, o ne bendrovei valdyti (CK 4.236-4.252 straipsniai). Būtent tuos atsakovo veiksmus, kurių atlikimas, kasatorių įsitikinimu, viršija jam, kaip turto administratoriui, suteiktus įgaliojimus, prevenciniu ieškiniu kasatoriai prašė uždrausti, tačiau byla, iškelta pagal tokį ieškinį, buvo išspręsta neatskleidus bylos esmės: neišsiaiškinus, kokios yra tikrosios atsakovui suteiktų turto administratoriaus įgaliojimų ribos, ar tokie įgaliojimai buvo viršyti, ginčo santykio nekvalifikavus pagal CK 4.236-4.252 straipsnių nuostatas. Dėl to nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad ieškovai prevenciniu ieškiniu siekia apriboti atsakovo, kaip turto administratoriaus, įgaliojimus, nes, kasatorių teigimu, jie tokio tikslo neturi, jų (kasatorių) tikslas – uždrausti atsakovo veiksmus, prieštaraujančius teisei ir sukeliančius žalos atsiradimo ateityje riziką.
5. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad teisę prašyti išduoti leidimą atskiriems turto administravimo veiksmams atlikti turi turto administratorius, o ne ieškovai. Prevenciniu ieškiniu ieškovai neprašė teismo, kad šis išduotų atsakovui teismo leidimą atlikti tam tikrus veiksmus, todėl prevencinio ieškinio negalima kvalifikuoti kaip prašymo išduoti teismo leidimą. Kasatorių nuomone, ta aplinkybė, kad turto administratoriui visiško administravimo atveju suteikiama daugiau teisių negu jų turi turto administratorius paprastojo administravimo atveju, visiškai nereiškia, jog CK 4.241 straipsnyje nurodytus veiksmus turto administratorius visiško administravimo atveju gali atlikti tam neturėdamas teismo leidimo, jeigu toks leidimas pagal CK 4.240 straipsnį ir kitas CK nuostatas yra būtinas. Tuo tarpu pareikšto prevencinio ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kurios, kasatorių nuomone, rodo, kad atsakovė tam tikrus veiksmus atlieka neturėdama tam išduoto teismo leidimo, nors toks yra būtinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė I. J. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad, atsižvelgiant į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi turto administratorei I. J. suteiktų įgaliojimų apimtį bei ieškovų ieškinio reikalavimus, galima daryti išvadą, kad, teismui patenkinus ieškovų reikalavimą, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartis būtų faktiškai pakeista – turto administratorė nebegalėtų atlikti bendrovės vardu didžiosios dalies veiksmų, kuriuos iki tol turėjo teisę atlikti. Toks Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimas prieštarautų CPK 146 straipsnio nuostatoms, pagal kurias laikinosios apsaugos priemonės keičiamos teismo nutartimi toje pačioje byloje, kurioje buvo paskirtos. Be to, situacija, kai tos pačios pakopos teismas pakeičia įsiteisėjusią ir galiojančią teismo nutartį, prieštarautų konstituciniam teismų nepriklausomumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis) ir teismo sprendimų bei nutarčių privalomumo (CPK 18 straipsnis) principams. Atsakovė pažymi, kad bylą nagrinėję teismai ieškinį atmetė ne todėl, kad ieškovui buvo prieinami alternatyvūs jo teisių gynimo būdai, o todėl, kad ieškinio tenkinimas būtų sukėlęs įstatymo draudžiamas pasekmes – būtų panaikinta įsiteisėjusi ir galiojanti teismo nutartis. Atsakovės manymu, nors bylą nagrinėję teismai išsamiai nepasisakė dėl prevencinio ieškinio sąlygų, tačiau tai nereiškia, kad teismai šių sąlygų apskritai nenustatinėjo ir todėl neatskleidė bylos esmės. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad jai pavyko atkurti efektyvų bendrovės valdymą, bendrovė ėmė veikti pelningai. Dėl aplinkybių, kuriomis rėmėsi šalys, teisme vyko intensyvūs ginčai, teismai šias aplinkybes išsamiai ir nuodugniai ištyrė bei įvertino ir tik todėl, kad teismai sprendė, jog ieškovų reikalavimas apskritai negali būti tenkinamas, procesiniuose sprendimuose nebuvo aptartas ieškovų nurodomų aplinkybių teisinis vertinimas. Atsakovės teigimu, net ir pripažinus pagrįstu kasatorių argumentą dėl CPK 149 straipsnio aiškinimo, tai neturėtų reikšmės skundžiamų procesinių sprendimų teisiniam įvertinimui. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes ir turto administravimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikomos juridiniam asmeniui, neturinčiam veikiančių valdymo organų, prigimtį, atsakovė teigia, kad turto administratoriui teismo 2006 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo suteikti įgaliojimai ne tik valdyti, naudoti ir disponuoti bendrovės turtu, bet ir vykdyti bendrovės valdymo organų funkcijas, kiek tai būtina bendrovės turtui išsaugoti ir gausinti. Be to, tam tikrų valdymo organų funkcijų suteikimas turto administratoriui yra būtinas ir neišvengiamas dėl administruojamo turto specifikos: įmonės turto visiško administravimo atveju teismo paskirtam turto administratoriui perduodama įmonė kaip turtinis kompleksas, t. y. taip, kaip įmonė apibrėžiama CK 6.402 straipsnyje. Atsakovės manymu, teisės aktuose nenustatyta išsamios turto administravimo įgyvendinimo tvarkos tuo atveju, kai skiriamas visiškas turto administravimas kaip laikinoji apsaugos priemonė įmonei, neturinčiai veikiančių valdymo organų, todėl ši įstatymų spraga turėtų būti užpildoma taikant panašius teisinius santykius reglamentuojantį teisės aktą – Įmonių bankroto įstatymą, pagal kurio 11 straipsnio 3 dalį bankroto administratorius ne tik valdo, naudoja įmonės turtą, juo disponuoja, bet ir atlieka visus veiksmus, kurie būtini įmonės efektyviam valdymui užtikrinti ir kreditorių bei akcininkų interesams apsaugoti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ashburn International“ prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Trečiojo asmens atsiliepimas į kasacinį skundą iš esmės grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir atsakovės I. J. atsiliepimas į kasacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6019-235/2006, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdė R. S. (įmonės vadovė) įgaliojimus veikti UAB „Ashburn International“ vardu, o 2006 m. balandžio 25 d. nutartimi iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo paskyrė UAB „Ashburn International“ turtui visišką administravimą, UAB „Ashburn International“ turto administratore paskyrė I. J., ją įpareigojo perimti visus UAB „Ashburn International“ dokumentus ir turtą, uždraudė kitiems asmenims, išskyrus UAB „Ashburn International“ turto administratorių, veikti UAB „Ashburn International“ vardu ir (arba) interesais.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra proceso ir materialinės teisės normų taikymas ir aiškinimas, suinteresuotam asmeniui reiškiant reikalavimus dėl įmonės turto administratoriaus, paskirto teismo nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones, veiksmų visiško įmonės turto administravimo atveju.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-0619-235/2006, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdė R. S. (įmonės vadovė) įgaliojimus veikti UAB „Ashburn International“ vardu, o 2006 m. balandžio 25 d. nutartimi, taip pat taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo paskyrė UAB „Ashburn International“ turtui visišką administravimą, šios įmonės turto administratore paskyrė I. J., ją įpareigojo perimti visus UAB „Ashburn International“ dokumentus ir turtą, uždraudė kitiems asmenims, išskyrus UAB „Ashburn International“ turto administratorių, veikti UAB „Ashburn International“ vardu ir (arba) interesais.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuoja CPK I dalies XI skyriaus penktojo skirsnio normos. Laikinosios apsaugos priemonės paprastai taikomos dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, o kai tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas gali ir savo iniciatyva (CPK 114 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžia jas taikantis teismas. Jis privalo siekti, kad būtų užtikrinta kreditoriaus ir skolininko (bylos šalių) ir kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos nepagrįstai. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), jas taikydamas teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje turi būti nurodyta taikoma laikinoji apsaugos priemonė, jos mastas, įvykdymo tvarka ir būdas (CPK 145 straipsnio 4 dalis). Teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, pakeisti jos mastą ir pan. (CPK 146 straipsnio 1 dalis). Aiškinant CPK normas darytina išvada, kad kai byla yra pirmosios instancijos teismo, taikiusio laikinąsias apsaugos priemones, žinioje, tai visų klausimų, susijusių su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimas bei išsprendimas yra šio teismo kompetencija. Dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti suinteresuoti asmenys, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali jas apskųsti (CPK 151 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto administratoriaus paskyrimo – taikymo atveju klausimų, susijusių su šia taikyta laikinąja apsaugos priemone, pavyzdžiui, dėl turto administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo, pakeitimo ir pan., sprendimas yra bylą savo žinioje turinčio pirmosios instancijos teismo kompetencija.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai reiškia reikalavimus teismo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, paskirtai UAB „Ashburn International“ turto administratorei. Ieškiniu prašoma uždrausti turto administratorei be teismo leidimo atlikti atitinkamus veiksmus bei uždrausti jai atlikti kitus veiksmus ir vykdyti įmonės valdymo organų funkcijas. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovė nesilaiko turto administravimo įgalinimų ribų, įmonės turtą administruoja šiurkščiai pažeisdama turto administravimą reguliuojančių teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio pagrindą ir dalyką, kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad ieškovų ieškinys nėra prevencinis ieškinys CK 6.255 straipsnio prasme. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad faktiškai tai yra prašymas pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6019-235/2006, taikytą laikinąją apsaugos priemonę bei apriboti teismo paskirtos turto administratorės įgaliojimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėti tokius klausimus kompetentingas yra Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, kuris taikė laikinąją apsaugos priemonę ir kurio žinioje yra civilinė byla, kurioje taikyta aptariama laikinoji apsaugos priemonė. Jie turi būti nagrinėjami būtent toje pačioje civilinėje byloje, kurioje teismo 2006 m. balandžio 25 d. nutartimi yra taikyta laikinoji apsaugos priemonė, o ne atskiroje civilinėje byloje. Negalima visiškai sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą yra ieškovo diskrecijos teisė, nes disponavimas tokia teise yra galimas tik neviršijant įstatymo nustatytų ribų bei laikantis nustatyto teisinio reguliavimo, tuo tarpu, kai asmuo nesilaiko įstatymų reikalavimų, jam tenka iš to kylančios neigiamos teisinės pasekmės.
Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą reglamentuoja CPK 137 straipsnis. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies2 punktas). Jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, tai teismas jam neteismingą bylą turi perduoti nagrinėti kitam pagal CPK taisykles kompetentingam teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nuostata, kad ginčą (klausimą) turi išnagrinėti ir atitinkamą teismo procesinį sprendimą priimti kompetentingas teismas, t. y. būtent tas teismas, kuriam pagal proceso įstatymus pavesta juos nagrinėti, nėra formali, juolab nagrinėjamos bylos atveju, kai tai susiję su teismo taikyta laikinąja apsaugos priemone ir jo žinioje esančia civiline byla.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą bylą privalėjo perduoti pagal teismingumą kompetentingam ją nagrinėti teismui – Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, o to nepadaręs pažeidė proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė šio pirmosios instancijos teismo pažeidimo ir tokiu būdu taip pat pažeidė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo specifiką spręstina, kad minėti proceso teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui. Tai yra pagrindas naikinti apskųstus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Juos panaikinus byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui ir ieškovų reikalavimai, sujungus civilines bylas, nagrinėtini civilinėje byloje, kurioje teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartimi taikyta aptarta laikinoji apsaugos priemonė.
Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, tai teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentų nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.