- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- ATP-256-581/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00371-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi B. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimu B. U. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 4 d. administracine nuobauda - 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Už tai, kad 2013-10-05 19.44 val. Panevėžyje, Savitiškio g. vairavo automobilį ,,R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivi - sunkaus girtumo laipsnio (jai buvo nustatytas 2,97 prom. girtumas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. U. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba panaikinti nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tai, kad policijos pareigūnai iškart po sulaikymo nepaėmė iš jos vairuotojo pažymėjimo, o tai padarė tik po gana ilgo laiko tarpo, t. y. beveik keturių mėnesių ir tai atliko tiesiog sustabdžius važiuojančią gatve.
Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas, kodėl pripažįsta ją automobiliu važiavus, darė prielaidą, kurią teismas galėjo paneigti arba patvirtinti, tenkinęs prašymą ir nuvykęs į tą pačią vietą, kurioje buvo automobilis.
Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad policijos pareigūnai, po to, kai atvyko į vietą ir pamatė ją sėdinčią automobilyje „R. E.“, ir kai ji paaiškino, kad automobilį vairavo ne ji, ėmėsi tam tikrų paieškos priemonių ieškodami asmens, kuris realiai ir įvažiavo į griovį, t.y. J. K..
Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, kad automobiliui „R. E.“ yra įdiegta apšvietimo sistema ir kai automobilio variklis neveikia, apšvietimo žibintai nedega, žibintai dega tik tada, kai automobilio variklis veikia. Tai akivaizdžiai matyti iš nuotraukų, kai sėdėjo automobilyje už vairo žibintai nedegė, reiškia automobilio variklis neveikė.
Nurodė, kad apklausiama pirmą kartą policijos komisariate, nebuvo kaltinama, kad vairavo automobilį neblaivi (tai beje įrodo, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti jos važiuojančios automobiliu, nes to nebuvo) ir tuo metu buvo labai susijaudinusi dėl to, ką jai sakys vyras dėl to, kad ji davė kitam asmeniui vairuoti jo automobilį, todėl net neskaičiusi kas parašyta. Taip pat nori papildomai paaiškinti, kad prie automobilio vairo atsirado ne tik dėl to, kad ieškojo automobilio raktelių, bet ir dėl to, kad pro priekines keleivio duris negalėjo išlipti – automobilis buvo labai pasviręs – keleivio duris reikėjo ne daryti, o paprasčiausiai kelti – ji fiziškai to negalėjo padaryti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nes nenuvyko į vietą, kad pats įsitikintų kokios galimybės yra judėti minimame griovyje. Taip pat pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo prijungti fotonuotraukas, iš kurių matyti, kaip atrodo automobilio žibintai įjungus variklį ir neįjungus, palyginus byloje esančias fotonuotraukas ir būtų paneigti aiškiai melagingi policijos pareigūnų parodymai, kad jie matė ją vairuojančią automobilį. Manytina, kad tenkinus skundą, yra būtina dar papildomai apklausti R. R. iškviestą asmenį ir vykti į vietą, kurioje buvo rastas automobilis „R. E.“.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro viršininkas V. Mačėnas nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu B. U. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn patraukta B. U. apeliaciniame skunde neigia padariusi minėtą pažeidimą, argumentuodama tuo, kad ji įvykio metu transporto priemonės nevairavo, o automobilį ,,R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tuo metu vairavo J. K..
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent B. U. 2013 m. spalio 5 d., apie 19.44 val., Savitiškio g., Panevėžyje, vairavo automobilį „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivi – sunkaus girtumo laipsnio (jai buvo nustatytas 2,97 prom. girtumas). Tokiais savo veiksmais B. U. pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas E. V. tiek savo tarnybiniame pranešime (b.l. 12), tiek apklausiamas liudytoju teisme, tvirtino, kad gavo iškvietimą ir nuvažiavus į vietą, kur už vairo buvo neblaivi moteris, ji nesiorientavo su kuo kalba, automobilio variklis buvo užvestas, ji bandė išvažiuoti, važinėjo automobiliu pirmyn ir atgal po metrą, pavažiuodavo ir sustodavo, kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo. Ji pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurį jai grąžino, nes ji neprisipažino vairavusi automobilį (b. l. 74). Policijos pareigūnas D. D. tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 13-14) ir teismo posėdyje apklaustas liudytoju nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, automobilyje sėdėjo moteris, automobilis griovyje judėjo pirmyn ir atgal 1-2 metrus, vairuotoja bandė išvažiuoti, vairuotojo pažymėjimo iš B. U. iš karto nepaėmė, nes pirmiausia norėjo išsiaiškinti vairavusi asmenį (b. l. 72-73).
B. U. versija, jog atvykus pareigūnams, ji 2013-10-05 19.44 val. Panevėžyje, Savitiškio g. automobilio ,,R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevairavo, yra paneigti policijos pareigūnų, kurie buvo apklausti teismo posėdyje, nuosekliais, tarpusavyje neprieštaraujančiais parodymais. Apygardos teismo nuomone, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai jais vadovavosi, įvertindamas ir tai, jog policijos pareigūnai vykdė jiems pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, gerai matė įvykį, nes turėjo galimybę nekliudomai stebėti automobilio ,,R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektoriją, vairavusį asmenį iš labai arti. Liudiję policijos pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų neturi būti laikomi suinteresuotais asmenimis. Duomenų, kad jie būtų asmeniškai suinteresuoti B. U. apkaltinti dėl nepadaryto pažeidimo, administracinio teisės pažeidimo byloje nepateikta. O tai, kad iš B. U. pareigūnai iš karto nepaėmė vairuotojo pažymėjimo, nepaneigia to fakto, kad B. U. 2013-10-05 19.44 val. Panevėžyje, Savitiškio g. vairavo automobilį ,,R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivi - sunkaus girtumo laipsnio.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas B. U. versiją apie tai, kad ne ji vairavo automobilį, o J. K., pagrįstai laikė jos gynybine pozicija, siekiant tokiu būdu išvengti atsakomybės. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos J. K. tiek savo paaiškinime (b.l. 23), tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013-10-05 19.44 val. Panevėžyje, Savitiškio g. automobilio ,,R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevairavo, nes buvo Klaipėdoje (b. l. 61). Be to, B. U. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad J. K., kuris vairavo automobilį, nėra tas asmuo, kuris buvo apklaustas tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu ir nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė J. K., kuris pagal jos paaiškinimus vairavo automobilį, anketinių duomenų (jo gimimo metų, darbo vietos, kitų asmenį identifikuojančių duomenų), nors pirminiame paaiškinime ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad tai jos pažįstamas, jie kartu vartojo alkoholį, jis gyvena Vaivaduose.
Žemesnės instancijos teismas
B. U. versija, jog pareigūnams atvykus į įvykio vietą, automobilio variklis nebuvo įjungtas, o ji perlipusi į vairuotojo vietą, ieškojo numestų automobilio raktelių, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė, nes ši B. U. versija buvo pateikta, praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams. Be to, apeliaciniame skunde B. U. nurodė dar kitas aplinkybes, t. y. kad prie automobilio vairo atsisėdo ne tik dėl to, kad ieškojo automobilio raktelių, bet ir dėl to, kad pro priekines keleivio duris negalėjo išlipti, automobilis buvo labai pasviręs ir keleivio duris reikėjo ne daryti, o paprasčiausiai kelti, o to ji fiziškai negalėjo padaryti. Akivaizdu, jog B. U., duodama parodymus, yra nenuosekli, o be to, tokie jos paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, bet priešingai prieštaraujantys jau aptarties bylos įrodymams, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismui nekyla jokių abejonių dėl B. U. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, ir apeliantės parodymai, jog ji įvykio metu automobilio nevairavo, atmestini kaip nepagrįsti ir vertinami mėginimu išvengti administracinės atsakomybės.
Atmetamas apeliantės skundo argumentas dėl teismo šališkumo motyvuojant tuo, jog nebuvo patenkintas prašymas dėl įvykio vietos apžiūros bei fotonuotraukų prijungimo, iš kurių matyti, kaip atrodo automobilio žibintai įjungus variklį. Įstatymas nenurodo, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos asmenų procesinės teisės. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą nepakeistą ir B. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.