Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E.K., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-12-08 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2018-08-29; 2) Klaipėdos apylinkės teismo 2019-03-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant E. K. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant 6 mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2018-09-13, apie 17.00 val., netoli (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, smogė ne mažiau vieną kartą kumščiu A. K. į veidą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas ir odos įbrėžimus veide, nosies kaulų lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad nukentėjusiajam į veidą smogė tyčia, tuo metu jokios grėsmės nukentėjusysis jam nekėlė.

Iš nukentėjusiojo A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu 2018-09-14 duotų parodymų matyti, kad 2018-09-13, apie 17.00 val., jis su draugu K. S. ėjo link jo namų ir prie prekybos centro "(duomenys neskelbtini)", esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie jų priėjo du matyti vaikinai, vieno vardas A.. A. jam ir K. S. pasakė: "duok tris eurus", o jie abu atsakė, kad neturi ir A. smogė vieną kartą jam į nosį, po ko abu nuėjo. Jam iš nosies ėmė bėgti kraujas, K. S. jį palydėjo į namus ir namuose buvęs tėvas paskambinęs pagalbos telefonu pranešė apie įvykį ir iškvietė medikus, kurie pristatė jį į Klaipėdos universitetinę ligoninę ir jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. Iš jo papildomos apklausos metu 2019-01-09 duotų parodymų matyti, kad smūgis jam buvo suduotas vietoje, esančioje ant pėsčiųjų tako už autobusų stotelės "(duomenys neskelbtini)" priešais (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Prie jų priėjęs Andrejus liepė K. S. jam duoti tris eurus, o kai K. S. pasakė, kad neturi, tuomet liepė duoti jam, o kai jis taip pat pasakė, kad neturi, su A. buvęs vaikinas, kurį jis matė pirmą kartą, spyrė į jo turėtą maišelį, kuriame buvo skardinė su "CocaCola" gėrimu ir spurga, po ko jis tam vaikinui smogė maišeliu ir pataikė į kairį petį, po to, tas vaikinas vieną kartą kumščiu jam smogė į nosį ir sulaužė kaulą. Po smūgio maišeliu maišelis suplyšo, ant žemės pabiro produktai, kuriuos jis pasiėmė. Prie jų pristoję vaikinai iš jo jokių daiktų nepavogė ir nereikalavo, nei jo, nei draugo rūbų kišenių neapieškojo. Pinigų reikalavo tik A., įsakmiu balsu vieną kartą K. S. ir vieną kartą jo. A. niekaip negąsdino, negrasino ir nemušė nei jo, nei draugo. Dėl padaryto sužalojimo jis patyrė didelį stresą ir ilgalaikį skausmą bei nepatogumus. Kitą dieną jis kartu su tėvu M.K. ir draugu K. S. atvyko į policiją rašyti pareiškimą ir atsitiktinai prie policijos komisariato sėdinčius ant suoliuko pamatė A. ir jo draugą, kuris jam sulaužė nosies kaulą, ką jie ten veikė, nežino, vaikinus pamatęs atpažino ir jis, ir K. S., jis vaikinus parodė tėvui (1-2, 21-22 b. l.).

Iš liudytojo K. S. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis su draugu A. K. 2018-09-13, apie 17.00 val., nuo prekybos centro "(duomenys neskelbtini)", ėjo link jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir staiga bei netikėtai prieš juos atsirado du iš matymo jam žinomi vaikinai. Tikslios vietos, kur tai įvyko, jis nurodyti negali, nes ta vietovė jam nepažįstama. Vieno iš vaikinų vardas A., antro vaikino vardo nežino, jo atpažinti negalės, A. tiek jam, tiek jo draugui A. K. liepė duoti tris eurus, kurie kaip jis pasakė, jam reikalingi nuvažiuoti į D., jis atsakė, kad pinigų neturi, ar A. K. taip pat sakė, kad neturi pinigų, negirdėjo, girdėjo kaip A. K. sakė: "atstok" ir tuomet A. vieną kartą kumščiu smogė A. K. į veidą, A. K. nenugriuvo, jam iš nosies stipriai ėmė bėgti kraujas. Antras vaikinas nieko nesakė, nieko nereikalavo ir nieko nedarė, viskas įvyko labai greitai ir jie abu nuėjo link autobusų stotelės, esančios priešais prekybos centrą "(duomenys neskelbtini)". Jis palydėjo A. K. į jo namus ir jo tėvai iškvietė medikus, kurie jį išvežė į ligoninę. A. nieko iš jų daugiau nereikalavo, tik trijų eurų ir nieko iš jų neatėmė, A. pasakė "duok tris eurus" po to dar pasakė "geruoju", tačiau jeigu neduos "geruoju" jis nesakė, ką jis darys ir jis nežino, ką Andrejus norėjo tuo pasakyti. A. yra aukšto ūgio, mano, kad apie 180 cm, smulkaus kūno sudėjimo, šviesiais trumpai kirptais plaukais. Jis šio įvykio metu nenukentėjo (38-39 b. l.).

Iš liudytojo A. V. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad A., kurio pavardės nežino, yra matęs keletą kartų, o K., kurį visi vadina "K.", kurio pavardės nežino, žino apie du metus laiko. "K." keletą kartų jam yra davęs smulkių pinigų sumoje iki vieno euro, kad "K." yra neįgalus, žino, kad neįgalus yra ir A., nežino. 2018-09-13 laikotarpiu nuo 16.00 iki 17.00 val. jis kartu su E. K. ėjo nuo prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" ir ketino važiuoti maršrutiniu autobusu iki prekybos centro "(duomenys neskelbtini)", tačiau nė vienas neturėjo pinigų bilietui. Atėjus į autobusų stotelę, esančią priešais buvusį barą "(duomenys neskelbtini)", jis pamatė einantį A., o E. K. pamatė "K." ir apie tai pasakė jam. E. K. žinojo "K.", ar žinojo A., nežino. Jis priėjo prie "K.", pasisveikino ir pasakė: "ar turėsi ant talono eurą, eurą penkiasdešimt?", kad pinigai reikalingi važiuoti į D.ą, nesakė, "K." atsakė, kad pinigų duoti negali, tačiau jis prašė pinigų daug kartų ir "K." davė jam 1,50 Eur. Tuo metu E. K. kažką kalbėjo su A., tačiau ką, jis negirdėjo, nes nesiklausė, ar jis pas A. prašė pinigų, nežino. Jis pas A. pinigų neprašė, prašė tik pas "K.". Jis nežino, kodėl, bet po "K." pinigų davimo, E. K. spyrė į A. nešamą nuleistoje rankoje polietileninį maišelį, po ko A. tuo maišeliu smogė vieną kartą E. K. į galvą ir prakirto dešinę ausį, po smūgio maišelis suplyšo, ant grindinio pabiro ledo gabaliukai ir tuomet E. K. kumščiu smogė A. į nosį, iš nosies ėmė bėgti kraujas, jis su E. K. nuėjo į autobusų stotelę ir išvažiavo. Jis A. nesudavė nė vieno smūgio ir niekaip nė vienam iš jų negrasino, ar grasino E. K., negirdėjo. "K." E. K. pažįsta tik buvo senai matęs ir galimai neatpažino, o kadangi jį mato dažniau, gal todėl ir nurodė, kad smūgį sudavė jis, tačiau smūgį sudavė E. K. (44-45 b. l.).

Iš liudytojo M.K. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad sūnus A. K. dėl užpuolimo ir padaryto kūno sužalojimo sūnus patyrė šoką, fizinį skausmą, nepatogumus dėl sulaužyto nosies kaulo. Po sūnaus sužalojimo kitą dieną, t.y. 2018-09-14 jis kartu su sūnumi ir jo draugu K. S. nuvyko parašyti pareiškimą į policijos komisariatą, esantį Kauno g. 6, Klaipėdoje, prie įėjimo į komisariatą ant suoliuko sėdėjo trys asmenys, iš kurių du sūnus ir K. S. jam nurodė, kaip vieną buvusį įvykio vietoje, o kitą kaip sūnų sužalojusį. Jis suprato, kad jie laukė sūnaus, tikslu įkalbėti jį nesikreipti į policiją geruoju arba prigąsdinanti sūnų, tačiau esant su sūnumi jam, vaikinai nieko nesakė, jis taip pat jiems nieko nesakė. Turtinė žala sūnui nepadaryta, jokie daiktai iš jo nepavogti, padaryta moralinė žala dėl kūno sužalojimo (50 b. l.).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir odos įbrėžimas veide, nosies kaulų lūžis, sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasėkoje kietais bukais turinčiais ribotą paviršių daiktais. Nosies kaulų lūžimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, kiti paviršiniai sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (63-64 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Tuo būdu kaltinamojo E. K. teisme duotais parodymais, kuriuos patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog jis 2018-09-13, apie 17.00 val., netoli (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, smogė ne mažiau vieną kartą kumščiu A. K. į veidą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas ir odos įbrėžimus veide, nosies kaulų lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo E. K. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. K. padarė nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, praėjus vos 15 dienų po ankstesnės laisvės apribojimo bausmės už turto pagrobimą atlikimo, be to, įsiteisėjusiu 2019-03-28 nuosprendžiu už kelias nusikalstamas veikas, padarytas nuo 2018-09-19 iki 2019-10-24, yra nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jo vykdymą atidedant 2 metams, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų kol kas išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Kita vertus, jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pasižadėjo atlyginti civilinius ieškinius. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama griežčiausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis jo dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis E. K. šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo 2019-03-28 nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo 2019-03-28 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant trečdalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai E. K. atžvilgiu, įvertinant jo siekį keisti gyvenimo būdą ir atlyginti padarytą žalą, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės. E. K. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 1000,00 eurų neturtinės žalos, patirtos dėl streso, skausmo ir dvasinių išgyvenimų, sukeltų pasekmių, atlyginimo iš kaltinamojo. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. civilinį ieškinį sumažino iki 700,00 eurų, su tokia suma sutiko ir kaltinamasis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas pakankamai didelis fizinis skausmas, jis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kita vertus, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius, kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, mano, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. sumažintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, t. y. jam priteistina 700,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 35,34 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo, kurį sužalojo kaltinamasis E. K., gydymu, atlyginimo. Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti, be to, kaltinamasis sutiko su civilinio ieškinio suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šią laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo 2019-03-28 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, ir E. K. paskirti galutinę subendrintą vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, E. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti A. K. iš nuteistojo E. K. 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo E. K. 35,34 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.