Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. N. ir S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-5825-178/2011 pagal ieškovų V. N. ir S. J. ieškinį atsakovams G. M. ir A. P. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos pagal paslaugų sutartį priteisimo.

Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas.

Reikalavimo užtikrinimui ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Nurodė, kad atsakovai neatsiskaito ilgą laiką, ieškinio suma yra didelė, todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad sužinoję apie pareikštą ieškinį atsakovai bandys paslėpti ar perleisti turimą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Ieškovų reikalaujama suma – 199 494,72 Lt yra labai didelė, todėl Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai neužtikrino galimo sprendimo vykdymo atsakovų turto areštu.Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžia ieškinio materialinio reikalavimo. Todėl atsakovų vengimo atsiskaityti motyvai neturi jokios teisinės reikšmės.Byloje yra daugiau įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Prie ieškinio yra pridėtas šalių susirašinėjimas, iš kurio akivaizdu, kad atsakovai jau dabar turi finansinių problemų, neleidžiančių jiems sumokėti skolą ieškovams. Kita su ieškiniu pateikta korespondencija taip pat parodo atsakovų tendencingą vengimą atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas. Todėl yra tikėtina, kad nuo ieškinio padavimo iki galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo pateikimo vykdyti atsakovai bandys išvengti skolos grąžinimo, perleisdami jų turimą nuosavybę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo pagal ieškovų ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovais patrauktų dviejų fizinių asmenų.

Teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovai atsiliepimuose į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdami duomenis, įrodančius jų gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai ir pan.

Tuo atveju, kai ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš dviejų atsakovais patrauktų fizinių asmenų beveik du šimtus tūkstančių litų, laikoma, kad tokia suma yra didelė. Atsakovai teismui paduotame procesiniame dokumente gali pateikti anksčiau nurodytus duomenis apie savo labai gerą turtinę padėtį, kad paneigtų didelės sumos prezumpciją ir tokiu būdu įrodytų, jog teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės nėra. Vien atsakovų ar vieno iš jų, jeigu atsakovai byloje patraukti kaip solidarūs bendraskoliai, didelės vertės nekilnojamojo turto turėjimo nuosavybės teise faktas savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė neegzistuoja. Kai atsakovų nurodytam nekilnojamajam turtui nustatyti daiktinių teisių apsunkinimai (pavyzdžiui, hipoteka) ar areštas, galimybės disponuoti šiuo turtu yra apribotos. Kai turtui nustatyta hipoteka, esminę reikšmę turi jo rinkos vertė, turto likvidumas bei prievolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo užtikrinimui nustatyta hipoteka, dydis. Jeigu atsakovas (atsakovai) nepateikė duomenų apie likusių prievolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymas užtikrintas hipoteka, dydį, o iš viešajame registre esančių įrašų matyti, jog turtas yra įkeistas, šis turtas, net jei jo vertė ir labai didelė, nelaikomas tuo turtu, kuriuo gali būti užtikrintas ieškovui (ieškovams) galimai palankaus sprendimo byloje įvykdymas. Tuomet, kai atsakovo nurodytam nekilnojamajam turtui nėra nustatyta hipoteka, o jo bendra vertė kelis kartus viršija ieškinio sumą, tačiau galimybės disponuoti šiuo turtu yra apribotos dėl tam tikrų ypatumų (pavyzdžiui, dalinė nuosavybė, šeimos turtas ir pan.), teismas gali taikyti turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę jeigu įvertinus pareikštus turtinius reikalavimus bei pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus galima manyti, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, o atsakovai galėtų vengti įvykdyti šį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovai V. N. ir S. J. pareiškė atsakovams A. P. ir jo dukrai G. M., kaip solidariems bendraskoliams, ieškinį dėl 199 494,72 Lt priteisimo. Ieškinys grindžiamas atsakovų neteisėtais veiksmais, konkrečiai – atlygintinės paslaugų teikimo sutarties nevykdymu. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai 2007 m. perdavė ieškovams keturis sportinius žirgus priežiūrai. Ieškovai nurodė, kad jie rūpinosi, išlaikė žirgus bei jų palikuonis, rengė žirgus varžyboms. Anot ieškovų, iki 2011 m. jie patyrė išlaidų už žirgų bei jų palikuonių (kumeliukų) priežiūrą 275 094,72 Lt sumai, tačiau atsakovai sumokėjo tik dalį šios sumos, nuolatos vengė vykdyti sutartines prievoles. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovai sugrąžino atsakovams žirgus, taip pat ir jų palikuonis. Išdėstytas aplinkybes ieškovai įrodinėja paslaugų ir išlaidų sąrašais, šalių susirašinėjimu elektronine forma, sutartimi dėl kumeliukų priežiūros, kvitais, sąskaitomis, mokėjimo pavedimais, kitais dokumentais (b.l. 1-31). Kolegijos nuomone, šie duomenys pagrindžia, kad ieškinys dėl didelės sumos priteisimo pagal išdėstytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus gali būti patenkintas. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie turimus nekilnojamojo turto objektus – sklypus ir statinius. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad bendra atsakovei G. M. nuosavybės teise priklausančio turto vidutinė rinkos vertė sudaro 3 243 303 Lt, o atsakovui A. P. – 81 296 Lt (b.l. 39-40). Iš viešo registro duomenų matyti, kad atsakovui A. P. nuosavybės teise priklauso 16,5 ha žemės sklypas, esantis Molėtų r., Laumikonių k., kurio vidutinė rinkos vertė pagal 2007 m. balandžio 27 d. atliktą masinį įvertinimą sudaro 60 028 Lt bei kartu su D. P. nuosavybės teise priklauso 11,65 ha žemės sklypas, esantis Molėtų r., Laumikonių k., kurio vidutinė rinkos vertė pagal 2007 m. rugsėjo 14 d. atliktą masinį įvertinimą sudaro 44 916 Lt. Abu sklypai yra išnuomoti D. P. iki 2021 m. gegužės 1 d. (b.l. 62-66). Atsakovė G. M. nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartis 2009-2011 m. įgijo kelis žemės sklypus bei ant jų esančius statinius (3,05 ha ir 2,7 ha žemės sklypus, esančius Molėtų r., Žalktynės k.; 3 ha žemės sklypą su statiniais Molėtų r., Žalktynės k. 14; 0,87 ha žemės sklypą su statiniais Molėtų r., Žalktynės k. 13). Šiems sklypams bei ant jų pastatytiems statiniams nustatyta hipoteka, duomenų apie likusius vykdyti prievolinius įsipareigojimus nepateikta. Atsakovei G. M. nuosavybės teise kartu su M. M. taip pat priklauso administracinės patalpos su parduotuve adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiam turtui, kuris įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatyta hipoteka, duomenų apie likusius vykdyti prievolinius įsipareigojimus taip pat nepateikta (b.l. 54-55). Vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei G. M. ir kuriam nėra nustatyta hipoteka – 0,0716 ha žemės sklypas ir ant jo pastatytas 587,98 kv. m. gyvenamasis namas bei kiemo statiniai. Pagal 2009 m. spalio 14 d. atlikto vidutinės rinkos vertės nustatymo masinio įvertinimo duomenis šis sklypas įvertintas 1 109 000 Lt, o namas – 2 299 000 Lt, kiemo statiniai – 14 600 Lt. Tačiau G. M. nuosavybės teise priklauso ½ sklypo bei ¾ gyvenamojo namo. Be to, G. M. nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis įregistruota kaip šeimos turtas, o tai reiškia, kad galimybės disponuoti tokiu turtu yra apsunkintos (CK 3.84 – 3.86 str.).

Taigi nors atsakovų vardu ir yra įregistruoti keli nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra vertė kelis kartus viršija ieškinio sumą, tačiau šiam turtui arba nustatyta hipoteka (ir nepateikta duomenų apie likusius vykdyti įsipareigojimus) arba nustatyti kiti apsunkinimai, dėl kurių gali būti sudėtinga turto priverstinio likvidavimo procedūra (bendroji nuosavybė, šeimos turtas, nuoma) bei mažesnė turto pardavimo kaina, nei nurodyta anksčiau atliktuose masinio įvertinimo dokumentuose. Pagal atsakovų pateiktus duomenis turto, kuris būtų likvidus ir kuriam nebūtų nustatyta apsunkinimų disponuoti juo, vertė neviršija ieškinio sumos.

Pirmosios instancijos teismas, netinkamai preliminariai įvertinęs ieškovų pareikštus reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes bei įrodymus, nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su ieškinio didele suma. Atsakovų pateikti įrodymai apeliacinės instancijos teismui iš esmės nepaneigė ieškinio didelės sumos prezumpcijos. Dėl padarytų proceso teisės normų pažeidimo yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovų prašymas areštuoti atsakovų turtą, neviršijant ieškinio sumos, t. y. 199 494, 72 Lt, tenkintinas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1, 3 p.).

Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovų V. N. ir S. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Ieškovų V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 199 494,72 Lt (vieno šimto devyniasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt keturių litų septyniasdešimt dviejų centų) sumai areštuoti atsakovams G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), taip pat A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į turtą, mažinti areštuoto turto vertę, paliekant teisę šiuo turtu naudotis; nesant ar nepakankant reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovo G. M. ir A. P. nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovų turtines teises ar lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 199 494,72 Lt sumos, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovais.

Pavesti surasti ir aprašyti atsakovų G. M. ir A. P. turtą ieškovų V. N. ir S. J. pasirinktam antstoliui.

Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.